Teatras
Ieva Tumanovičiūtė
Sustingę liūdesyje
„Vakaro nejauka“ Klaipėdos tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“
Skaitant olandų nebinarinės lyties tapatybės rašytojo(s) Marieke Lucas Rijneveld romaną „Vakaro nejauka“ (2018, iš olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė, 2021), 2020 m. pelniusį tarptautinę Bookerio premiją, norisi gerti kakavą ir valgyti sausainius – daryti ką nors tokio, kas galėtų sugrąžinti vaikystėje patirtą šilumą ir jaukumą, ko taip trūksta pagrindinei knygos veikėjai bei pasakotojai ir kas padėtų nors šiek tiek atsitraukti nuo įtaigiai perteikto jautraus vaiko nerimo ir nesaugumo jausmo, sukelto susidūrimo ankstyvame amžiuje su mirtimi.
Greta Vilnelė
Vienatvės bokšte
„Moters dalys“ Vilniaus senajame teatre
Atėjusi žiūrėti spektaklio į Vilniaus senąjį teatrą (VST), visuomet stengiuosi atsisėsti taip, kad būtų patogu skaityti subtitrus. Viena vertus, tai neleidžia visiškai susikoncentruoti į sceninį vyksmą. Todėl pernai šiame teatre įvykusi režisieriaus Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera lietuvių kalba leido pirmą kartą pasimėgauti šio teatro aktorių trupės gebėjimais.
Vincentas Klipčius
Vilniaus mažojo teatro užsienis
Pokalbis apie tarptautines gastroles
2025 m. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (VMT) mini savo kūrybinės veiklos 35-metį. Režisieriaus Rimo Tumino ir kompozitoriaus Fausto Latėno įkurtas teatras dabartines patalpas gavo tik 2005-aisiais. Glausdamasi tuomečio Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Mažojoje salėje, turėdama galimybę per mėnesį suvaidinti vos 2–4 spektaklius, septyniolikos asmenų trupė kartu išgyveno ir savo auksinius metus.
Dovilė Zavedskaitė
Arklio dydžio paguoda
„Leviatanas“ Klaipėdos tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“
Prancūzų režisierės Lorraine de Sagazan spektaklis „Leviatanas“ (teatras „Théâtre de la Brèche“), viešėjęs Klaipėdos Žvejų rūmuose 2025-ųjų tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ metu, žiūrovus pakvietė į sąlygišką teismo salės būtį, kurioje kaltinimai gali būti dainuojami rečitatyvu, advokatai, sakydami ginamąją kalbą, gali šokti, o paguodos gestą kaltinamiesiems gali parodyti gyvas arklys.
Ingrida Ragelskienė
Koršunovo imperatyvas: teatras be rizikos
„Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ Vilniaus mažajame teatre
Birželio 5 d., kaip jau įprasta, ore tvyrojo permanentinės apokalipsės nuojauta. Pasaulis tuoj, vėl, pagaliau išsitaškys į gabalus, Žemė ištrūks iš orbitos, atsivers pragaro bedugnės, bet čia, Vilniaus mažajame teatre (VMT), – keistas susikaupimas ir rimtis. Scenoje filosofas Imanuelis Kantas, „60 metų, žemo ūgio, liesas, seno vaiko veidu“ (Kirilas Glušajevas), jo bičiuliai ir tarnas kalbasi apie pilvo spazmus, laiką, kiaušinius, oro balionus ir būtį.
Laura Šimkutė
Kai kas nesikeičia per amžius
„Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre
Realizmas žavus tuo, kad kalba apie dalykus, kurie labai tikri ir kurie labai užkabina kažką viduje. Žvelgiant iš literatūros (ir teatro) istorijos perspektyvos, realizmas buvo natūralus poslinkis iš romantizmo – pavargę nuo poetika, heroizmu ir žvilgsniu it pro rožinius akinius persisotinusio pasaulio, autoriai ėmė ieškoti būdų, kaip kalbėti apie buitiškesnius dalykus, kurie yra ne ką mažiau pripildyti draminio užtaiso ir įvairiausių peripetijų. Ir kartu dar artimesni daugumai, suveikiantys it žiūrinčiojo pasaulio veidrodis.
Daiva Šabasevičienė
Pro mėlynus vartus – pas Dievą
Rimo Tumino „Sirano“ Vilniuje
Gegužės 28 ir 29 d. Vilniuje įvyko dar vienas atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu (1952–2024) – lauktas, liūdnas ir pilnas vilties. Juk mirusieji mūsų nepalieka, ypač menininkai, kurių kūriniai ir toliau skrajoja aplink mus. Mirusieji gyvi tol, kol juos prisimename.
Aistė Šivytė
Kur keliauja „Keliaujantys“?
Árpádo Schillingo spektaklis Jaunimo teatre
Gegužės 30, 31 d. Jaunimo teatre įvyko Lietuvai jau gerai pažįstamo vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo spektaklio „Keliaujantys“ premjera. Kūrinys įveiklino beveik visus teatro aktorius, jų scenoje net dvidešimt šeši – tokia aktorių masė jau savaime rodo ambiciją sukurti reginį. Pasak spektaklio anonso, teatras žiūrovus kviečia išvysti kūrinį „apie patį teatrą per kuriančių žmonių bendruomenės istoriją“ ir „apie jos kelionę laike keičiantis kartoms“, taip pat klausytis improvizacijomis paremto dainavimo.
Dovilė Zavedskaitė
Žirgas, miškas, galaktikos
Tarptautinis ASITEŽO festivalis vaikams ir jaunimui „JĖGA!“
Paįstrys. Kultūros centro salėje skamba Sigitas Geda: „Visus gyvulėlius / Sunku apsakyti, / Bet kiekvienas moka / Po dangų skraidyti.“ Vaikai kaip didžiausią dovaną skabo ir triauškia kopūsto lapus, o paskui kartu visu balsu dainuoja gyvulėlius. Panevėžio teatras „Menas“. Aspergerio sindromą turintį Karolį vaidinantis aktorius Artūras Dubaka pasakoja apie galaktikas.
Daiva Šabasevičienė
Vaizduotės ir iliuzijų kelias
„Camino Real“ Juozo Miltinio dramos teatre
Juozo Miltinio dramos teatre gegužės 23 d. paskutinį kartą buvo parodytas spektaklis „Camino Real“. XX a. populiariausias dramaturgas Tennessee Williamsas (1911–1983) jau tapo klasiku. Jo pjesės sklidinos svajų, romantizmo, poetizmų, o kartu teatrui būtino realizmo, kuris ne tik situacijas, bet ir apmąstymus priartina prie esamojo laiko. „Camino Real“ parašyta dar 1953 metais. Ji pratęsė, papildė vieną iš ankstyvųjų dramaturgo pjesių, kurią sudarė mažiau scenų, tačiau jos buvo lyg kodas naujajam kūriniui.
