7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ieva Tumanovičiūtė

Sustingę liūdesyje

„Vakaro nejauka“ Klaipėdos tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“

Skaitant olandų nebinarinės lyties tapatybės rašytojo(s) Marieke Lucas Rijneveld romaną „Vakaro nejauka“ (2018, iš olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė, 2021), 2020 m. pelniusį tarptautinę Bookerio premiją, norisi gerti kakavą ir valgyti sausainius – daryti ką nors tokio, kas galėtų sugrąžinti vaikystėje patirtą šilumą ir jaukumą, ko taip trūksta pagrindinei knygos veikėjai bei pasakotojai ir kas padėtų nors šiek tiek atsitraukti nuo įtaigiai perteikto jautraus vaiko nerimo ir nesaugumo jausmo, sukelto susidūrimo ankstyvame amžiuje su mirtimi.

Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Eloy Moreno Gallego ir Agnieszka Dziewa spektaklyje „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Eloy Moreno Gallego ir Agnieszka Dziewa spektaklyje „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Janas Kochanowskis ir Agnieszka Dziewa spektaklyje „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Janas Kochanowskis ir Agnieszka Dziewa spektaklyje „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Agnieszka Dziewa spektaklyje „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Agnieszka Dziewa spektaklyje „Vakaro nejauka“. D. Rimeikos nuotr.
Greta Vilnelė

Vienatvės bokšte

„Moters dalys“ Vilniaus senajame teatre

Atėjusi žiūrėti spektaklio į Vilniaus senąjį teatrą (VST), visuomet stengiuosi atsisėsti taip, kad būtų patogu skaityti subtitrus. Viena vertus, tai neleidžia visiškai susikoncentruoti į sceninį vyksmą. Todėl pernai šiame teatre įvykusi režisieriaus Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera lietuvių kalba leido pirmą kartą pasimėgauti šio teatro aktorių trupės gebėjimais.

Gabrielė Andruškevič ir Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Aleksandra Metalnikova spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Jevgenija Gladij spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Jevgenija Gladij spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Anžela Bizunovič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Anžela Bizunovič spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Scena iš spektaklio „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Vincentas Klipčius

Vilniaus mažojo teatro užsienis

Pokalbis apie tarptautines gastroles

2025 m. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (VMT) mini savo kūrybinės veiklos 35-metį. Režisieriaus Rimo Tumino ir kompozitoriaus Fausto Latėno įkurtas teatras dabartines patalpas gavo tik 2005-aisiais. Glausdamasi tuomečio Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras) Mažojoje salėje, turėdama galimybę per mėnesį suvaidinti vos 2–4 spektaklius, septyniolikos asmenų trupė kartu išgyveno ir savo auksinius metus.

Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Adrija Čepaitė ir Larisa Kalpokaitė spektaklyje „Maskaradas“. VMT archyvo nuotr.
Adrija Čepaitė ir Larisa Kalpokaitė spektaklyje „Maskaradas“. VMT archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskaradas“. D. Matvejevo nuotr.
VMT trupės gastrolės Islandijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
VMT trupės gastrolės Islandijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Mindaugas Capas, Almantas Šinkūnas, Dalia Žakytė ir Rimantas Bagdzevičius VMT gastrolėse Jungtinėje Karalystėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Mindaugas Capas, Almantas Šinkūnas, Dalia Žakytė ir Rimantas Bagdzevičius VMT gastrolėse Jungtinėje Karalystėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Arklio dydžio paguoda

„Leviatanas“ Klaipėdos tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“

Prancūzų režisierės Lorraine de Sagazan spektaklis „Leviatanas“ (teatras „Théâtre de la Brèche“), viešėjęs Klaipėdos Žvejų rūmuose 2025-ųjų tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ metu, žiūrovus pakvietė į sąlygišką teismo salės būtį, kurioje kaltinimai gali būti dainuojami rečitatyvu, advokatai, sakydami ginamąją kalbą, gali šokti, o paguodos gestą kaltinamiesiems gali parodyti gyvas arklys.

Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Leviatanas“. D. Rimeikos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Koršunovo imperatyvas: teatras be rizikos

„Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ Vilniaus mažajame teatre

Birželio 5 d., kaip jau įprasta, ore tvyrojo permanentinės apokalipsės nuojauta. Pasaulis tuoj, vėl, pagaliau išsitaškys į gabalus, Žemė ištrūks iš orbitos, atsivers pragaro bedugnės, bet čia, Vilniaus mažajame teatre (VMT), – keistas susikaupimas ir rimtis. Scenoje filosofas Imanuelis Kantas, „60 metų, žemo ūgio, liesas, seno vaiko veidu“ (Kirilas Glušajevas), jo bičiuliai ir tarnas kalbasi apie pilvo spazmus, laiką, kiaušinius, oro balionus ir būtį.

Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Kirilas Glušajevas spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Kirilas Glušajevas spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Ramūnas Cicėnas spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Ramūnas Cicėnas spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Leonardas Pobedonoscevas spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Leonardas Pobedonoscevas spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. D. Matvejevo nuotr.
Laura Šimkutė

Kai kas nesikeičia per amžius

„Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre

Realizmas žavus tuo, kad kalba apie dalykus, kurie labai tikri ir kurie labai užkabina kažką viduje. Žvelgiant iš literatūros (ir teatro) istorijos perspektyvos, realizmas buvo natūralus poslinkis iš romantizmo – pavargę nuo poetika, heroizmu ir žvilgsniu it pro rožinius akinius persisotinusio pasaulio, autoriai ėmė ieškoti būdų, kaip kalbėti apie buitiškesnius dalykus, kurie yra ne ką mažiau pripildyti draminio užtaiso ir įvairiausių peripetijų. Ir kartu dar artimesni daugumai, suveikiantys it žiūrinčiojo pasaulio veidrodis.

Scena iš spektaklio „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Šataitė ir Mantas Bendžius spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Agnė Šataitė ir Mantas Bendžius spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Greta Bendžė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Tomas Stirna ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Tomas Stirna ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Pro mėlynus vartus – pas Dievą

Rimo Tumino „Sirano“ Vilniuje

Gegužės 28 ir 29 d. Vilniuje įvyko dar vienas atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu (1952–2024) – lauktas, liūdnas ir pilnas vilties. Juk mirusieji mūsų nepalieka, ypač menininkai, kurių kūriniai ir toliau skrajoja aplink mus. Mirusieji gyvi tol, kol juos prisimename.

Scena iš spektaklio „Sirano“. S. Demyanchuko nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirano“. S. Demyanchuko nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Niras Knaanas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Niras Knaanas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Shlomi Bertonovas spektaklyje „Sirano“. V. Shub nuotr.
Shlomi Bertonovas spektaklyje „Sirano“. V. Shub nuotr.
Avi Azulay spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Avi Azulay spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Israelis Demidovas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Israelis Demidovas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Yuval Scharf ir Avi Azulay spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Yuval Scharf ir Avi Azulay spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Shlomi Bertonovas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Shlomi Bertonovas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Aistė Šivytė

Kur keliauja „Keliaujantys“?

Árpádo Schillingo spektaklis Jaunimo teatre

Gegužės 30, 31 d. Jaunimo teatre įvyko Lietuvai jau gerai pažįstamo vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo spektaklio „Keliaujantys“ premjera. Kūrinys įveiklino beveik visus teatro aktorius, jų scenoje net dvidešimt šeši – tokia aktorių masė jau savaime rodo ambiciją sukurti reginį. Pasak spektaklio anonso, teatras žiūrovus kviečia išvysti kūrinį „apie patį teatrą per kuriančių žmonių bendruomenės istoriją“ ir „apie jos kelionę laike keičiantis kartoms“, taip pat klausytis improvizacijomis paremto dainavimo.

Aleksas Kazanavičius ir Donatas Želvys spektaklyje „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Aleksas Kazanavičius ir Donatas Želvys spektaklyje „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Žirgas, miškas, galaktikos

Tarptautinis ASITEŽO festivalis vaikams ir jaunimui „JĖGA!“

Paįstrys. Kultūros centro salėje skamba Sigitas Geda: „Visus gyvulėlius / Sunku apsakyti, / Bet kiekvienas moka / Po dangų skraidyti.“ Vaikai kaip didžiausią dovaną skabo ir triauškia kopūsto lapus, o paskui kartu visu balsu dainuoja gyvulėlius. Panevėžio teatras „Menas“. Aspergerio sindromą turintį Karolį vaidinantis aktorius Artūras Dubaka pasakoja apie galaktikas.

Artūras Dubaka spektaklyje „Galaktikos“. A. Gudo nuotr.
Artūras Dubaka spektaklyje „Galaktikos“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Amy Pender spektaklyje „Duoklė man“. A. Gudo nuotr.
Giedrė Subotinaitė ir Erika Vizbaraitė spektaklyje „Miškas“. A. Gudo nuotr.
Giedrė Subotinaitė ir Erika Vizbaraitė spektaklyje „Miškas“. A. Gudo nuotr.
Erika Vizbaraitė spektaklyje „Miškas“. A. Gudo nuotr.
Erika Vizbaraitė spektaklyje „Miškas“. A. Gudo nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Miškas“. A. Gudo nuotr.
Giedrė Subotinaitė spektaklyje „Miškas“. A. Gudo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Vaizduotės ir iliuzijų kelias

„Camino Real“ Juozo Miltinio dramos teatre

Juozo Miltinio dramos teatre gegužės 23 d. paskutinį kartą buvo parodytas spektaklis „Camino Real“. XX a. populiariausias dramaturgas Tennessee Williamsas (1911–1983) jau tapo klasiku. Jo pjesės sklidinos svajų, romantizmo, poetizmų, o kartu teatrui būtino realizmo, kuris ne tik situacijas, bet ir apmąstymus priartina prie esamojo laiko. „Camino Real“ parašyta dar 1953 metais. Ji pratęsė, papildė vieną iš ankstyvųjų dramaturgo pjesių, kurią sudarė mažiau scenų, tačiau jos buvo lyg kodas naujajam kūriniui.

Albinas Kėleris spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Albinas Kėleris spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas ir Julius Tamošiūnas spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas ir Julius Tamošiūnas spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Olga Konošenko spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Olga Konošenko spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Lolita Martinonytė ir Mantas Pauliukonis spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Lolita Martinonytė ir Mantas Pauliukonis spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Joris Zaliauskas, Mantas Pauliukonis ir Eleonora Koriznaitė spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
Joris Zaliauskas, Mantas Pauliukonis ir Eleonora Koriznaitė spektaklyje „Camino Real“. A. Gudo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas