Teatras

Helmutas Šabasevičius

„Toli toli“ – pasiklaidžiojimas po Vilniaus senąjį teatrą

Prieš dešimt metų tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ apsilankiusi dokumentinio teatro grupė iš Berlyno „Rimini Protokoll“ ir jos kūrinys „Remote Vilnius“ Lietuvos teatro kultūroje pasėjo sėklą, 2019 m. sudygusią „Glaistu“ (galbūt buvo ir daugiau, bet teko matyti tik jį). Šiemet leistis į kelionę konkrečiomis erdvėmis ir abstrakčiu laiku pakvietė Vilniaus senasis teatras ir patyriminis spektaklis „Toli toli“, kurį režisavo Mantas Jančiauskas, dramaturgija rūpinosi Lina Laura Švedaitė, muziką sukūrė Mantvydas Leonas Pranulis, scenografiją – Ona Juciūtė, videoprojekcijas – Kristijonas Dirsė, šviesas – Julius Kuršys.

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Laiškai apie teatrą (XXVI)

Norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie du literatūros įkvėptus spektaklius. Ar žiūrovas priims kokį nors kūrinį kaip adaptaciją, priklauso nuo to, kiek jam žinomi pirminiai šaltiniai, kuriais remiamasi. Tačiau, pasak teoretikų, adaptacija vykusi tada, kai ji veikia ir žinantį, ir nežinantį žiūrovą. Vis dėlto režisierių Nauberto Jasinsko ir Maksymo Teteruko spektaklio „Chroma“ (Jaunimo teatras ir Meno ir mokslo laboratorija, MMLAB) atveju atrodo, kad įdomiau tiems, kurie gali narplioti, kaip kūrėjai sujungė pasirinktus kontekstus – Thomo Manno apysaką „Mirtis Venecijoje“ ir kino režisieriaus Dereko Jarmano biografiją bei filmus, – ir juos perkūrė.

Ingrida Ragelskienė

Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“

Kai lėlių teatras peržengia tradicinius rėmus ir tampa drąsių meninių inovacijų platforma, kyla klausimas: ar lėlių pasaulis tikrai vis dar nekaltas ir žaismingas? Klaipėdoje vykęs tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“ akivaizdžiai įrodė, kad lėlės gali maištauti, provokuoti, būti estetiškai rafinuotos ir emociškai sukrečiančios. Šiuolaikiniame lėlių teatre neegzistuoja dirbtiniai tabu, nes už visu balsu tiesą bylojančios lėlės kalnu stovi unikalūs jų kūrėjai ir valdytojai – lėlininkai.

Miglė Munderzbakaitė

Spektaklis „Pažadink savo vidinę deivę“

„Žąsis ar gulbė, koks skirtumas, svarbu paukštis...“ – tokie skeptiški, negatyvūs apibendrinimai apie gautą užduotį kažką kažkur surasti skamba spektaklio „Pažadink savo vidinę deivę“ pradžioje. Režisierius Gildas Aleksa ir dramaturgė Kristina Marija Kulinič imasi analizuoti mūsų visuomenėje itin gajų ir pačius absurdiškiausius pavidalus įgijusį teambuilding’o (komandos formavimo) reiškinį.

Ingrida Jankauskaitė

Pokalbis su aktore Saule Gotberge

Aktorė Saulė Gotbergė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Antrininkas“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2025), „Kartoteka“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2024), „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. Artūras Areima, NKDT, 2024), „Taisykla“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2023), „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ (rež. Hilde Brinchmann, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Elektra“ (rež. Jaša Koceli, NKDT, 2020), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020) ir kt.

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Laiškai apie teatrą (XXV)

Mačiau du aktorių režisierių sukurtus spektaklius, atliepiančius psichologinių dramų poreikį. Artiomo Rybakovo režisuotame kūrinyje „Vienišieji vakarai“ pagal Martino McDonagh pjesę įdomu stebėti talentingų aktorių Lauryno Jurgelio, Karolio Kasperavičiaus, Alekso Kazanavičiaus ir Gretos Petrovskytės vaidybą. Šių dienų geopolitinėje atmosferoje primityvi kova tarp dviejų degraduojančių brolių įgyja platesnių prasmių.

Ramunė Balevičiūtė

„Fermentacija“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

„Į vandenį beriama druska ir maišoma, kol ištirps, vėliau įtrupinamas sausas raugas. Burokėliai nuplaunami, nuskutami, didesni pjaustomi pageidaujamo dydžio gabalėliais. Verta atsiminti, kad smulkiau supjaustyti įrūgs greičiau. Burokėliai į stiklainį sudedami kuo glaudžiau, stengiantis užpildyti visus tarpus. Užpilamas sūrymas, kad apsemtų, ir uždedamas svoris (tam galima naudoti tiek specialius keraminius / stiklinius svarelius, ąžuolinį tašelį, tiek maišelį su vandeniu ar akmenį).

Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2025 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureatus. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai.

Viktorija Sinicyna

„Chroma“ Jaunimo teatre

„Mūsų queer pasaulis buvo įkalintas šešėliuose.

Kristė Agota Savė

Pokalbis su Hyde Hytti

Hyde Hytti – Suomijos teatro informacijos centro TINFO (Teatterin tiedotuskeskus TINFO – Theatre Info Finland) tarptautinių ryšių vadovas.