7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ugnė Kačkauskaitė

Tarp laukimo ir paleidimo

Jeanas-Lucas Lagarce’as mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje

Jei atidžiai pažvelgtumėt į Lietuvos žemėlapį ir žvilgsniu pietvakarių kryptimi slinktumėt pasienio linija, netrukus surastumėt miestelį, kuris savo pavadinimu byloja apie mūsų identitetą, istoriją ir kultūrą; ir apie asmenybę, žmogų, kuris buvo svarbaus laikmečio vizionierius ir svariai prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimosi. Kalbu apie Vincą Kudirką ir jo garbei pavadintą Kudirkos Naumiestį.

Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Guoda Žukauskaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Guoda Žukauskaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Jelena Kirejeva spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Jelena Kirejeva spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė ir Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Skaidra Jančaitė ir Marija Petravičiūtė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Gabija Siurbytė spektaklyje „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“. V. Venslovaičio nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau pankų, skraidūnių ir nykštukų

„Ronja plėšiko duktė“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Kontrasto principu savo meninį gyvenimą pozicionuojantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) po pernykščio bravūriško raginimo „neiti į teatrą“ šiemet metasi į visišką priešingybę, jausmingai kviesdamas bent trumpam pamiršti neapykantą ir rinktis gyvenimą santarvėje. „Mes negalime vienas be kito“ – ganėtinai logiškas sezono šūkis eilinį tapatybės bei hierarchinės struktūros virsmą greitu laiku atlaikyti turėsiančiam aštuoniasdešimt šešerių metų „seneliūzui“.

Irena Sikorskytė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Airida Gintautaitė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Airida Gintautaitė spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Algirdas Dainavičius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Irena Sikorskytė ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Ronja plėšiko duktė“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Tas saldus jausmas apsigavus

Šiuolaikinio cirko spektaklis „Heka“

Pasaulyje yra vos keli vaizdiniai, kuriuos galima stebėti valandų valandas ir jie niekad nepabosta: ryškiai šviečiantis ugnies liežuvis, bangų mūša begalinio vandenyno plote ar kamuolys, tiksliai skrendantis į krepšinio lanką arba į žonglieriaus rankas. Šie skirtingi vaizdai turi bendrą bruožą – stebėdami juos tikime tuo, kas nepaaiškinama, tikime lemiama akimirka arba paslaptimi.

Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Heka“. D. Putino nuotr.
Kristė Agota Savė

Išmokti knygą atmintinai – rezistencijos įrankis

Pokalbis su režisieriumi Tiago Rodriguesu

Šiemet Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ užsienio programoje rodomi du portugalų kilmės aktoriaus, režisieriaus ir dramaturgo Tiago Rodrigueso spektakliai – „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ (spalio 9 ir 10 d.) bei „Atmintinai“ (spalio 8 ir 10 d.).

Tiago Rodrigues. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Tiago Rodrigues. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. J. Banderet nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. J. Banderet nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. J. Banderet nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. J. Banderet nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. J. Banderet nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. J. Banderet nuotr.
Scena iš spektaklio „Atmintinai“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Atmintinai“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Atmintinai“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Atmintinai“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Atmintinai“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Scena iš spektaklio „Atmintinai“. Ch. Raynaud de Lage nuotr.
Kristupas Antanaitis

Klaipėdos dramos teatrui – 90: Vytauto Kanclerio šimtmetis

Didžiam aktoriui atminti

Vienas žymiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Vytautas Kancleris 1925 m. rugpjūčio 15-ąją gimė Kaune, buvo pirmasis Justino Kanclerio-Drapo ir Adelės Jurgelėnaitės-Kanclerienės vaikas. Būsimojo aktoriaus tėvas baigė Varšuvos veterinarijos institutą, dirbo Rusijoje, sugrįžęs į Lietuvą nuo 1919 m. darbavosi Kauno veterinarijos departamente, o motina daug metų dainavo Kauno muzikiniame teatre.

Vytautas Kancleris. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Otelas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Otelas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Čičinskas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Čičinskas“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Katedra“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Katedra“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Dugne“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Vytautas Kancleris spektaklyje „Dugne“. B. Aleknavičiaus nuotr.
Aistė Šivytė

Neįmanomo siekis ir buvimo žmogumi miražas

Festivalis „ConTempo“

Rugpjūčio 2–9 d. Kaune ir Kauno rajone vyko tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Savaitę pažymėjo itin gausi Lietuvos ir užsienio, mokamų ir nemokamų, užbaigtų ir eskizinių darbų programa. Plačiau apie ją – šioje apžvalgoje.

„Into Thin Air“. M. Plepio nuotr.
„Into Thin Air“. M. Plepio nuotr.
„The Weight of Water“. G. Jovaišos nuotr.
„The Weight of Water“. G. Jovaišos nuotr.
„The Weight of Water“. G. Jovaišos nuotr.
„The Weight of Water“. G. Jovaišos nuotr.
„The Weight of Water“. G. Jovaišos nuotr.
„The Weight of Water“. G. Jovaišos nuotr.
„Into Thin Air“. M. Plepio nuotr.
„Into Thin Air“. M. Plepio nuotr.
„Into Thin Air“. M. Plepio nuotr.
„Into Thin Air“. M. Plepio nuotr.
„Išnykstu“. G. Jovaišos nuotr.
„Išnykstu“. G. Jovaišos nuotr.
„Ikaras“. „ConTempo“ nuotr.
„Ikaras“. „ConTempo“ nuotr.
Greta Vilnelė

Urbanistiniai kontekstai ir atsakomybės krizė

Aštuoneri metai su tarptautiniu gatvės teatro festivaliu SPOT

Jau aštuonerius metus Vilniuje vykstančiame tarptautiniame gatvės teatro festivalyje SPOT parodytas Katalonijos trupės spektaklis „Sfumato“ kvietė žiūrovus atkreipti dėmesį į miestiečius supančią florą ir fauną. Menininkai siekė išryškinti didmiesčių gyventojų abejingą, dažnai nepagarbų elgesį su „kaimynais“ – kitomis gyvybės formomis, kurios dalijasi tuo pačiu dulkių pritvinkusiu oru.

„Hugs&Handshakes“. D. Putino nuotr.
„Hugs&Handshakes“. D. Putino nuotr.
„La Figure du Baiser“. D. Putino nuotr.
„La Figure du Baiser“. D. Putino nuotr.
„La Figure du Baiser“. D. Putino nuotr.
„La Figure du Baiser“. D. Putino nuotr.
„Hugs&Handshakes“. D. Putino nuotr.
„Hugs&Handshakes“. D. Putino nuotr.
„Ripple“. D. Putino nuotr.
„Ripple“. D. Putino nuotr.
„Ripple“. D. Putino nuotr.
„Ripple“. D. Putino nuotr.
„Tape That“. D. Putino nuotr.
„Tape That“. D. Putino nuotr.
„Tape That“. D. Putino nuotr.
„Tape That“. D. Putino nuotr.
Ugnė Kačkauskaitė

Teatras ir queer bendruomenė: atvirumo paieškos

Festivalis „Sirenos“

Šių dienų pasaulio iššūkiai – nuo klimato kaitos iki karų – verčia ieškoti naujų būdų kalbėti ir veikti. Kaip dažnai šias temas regite ir pasaulio poslinkius išvystate teatro scenoje? Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ vadovė Kristė Agota Savė sako, kad šių metų festivalio šūkis „Teatras kaip ginklas“ kilo apmąstant šiuolaikinio pasaulio iššūkius, kai teatrą siekiama panaudoti kaip įrankį, padedantį apginti tai, kas mums svarbiausia, įkvėpti pokyčius ir skatinti diskusijas.

„Sirenų“ nuotr.
„Sirenų“ nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XXVII)

Prieš naują teatro sezoną norisi pasidalinti įspūdžiais iš paskutinių prieš vasaros pertrauką premjerų. Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrint Justo Tertelio pagal Icchoko Mero romaną režisuotą spektaklį „Lygiosios trunka akimirką“, justi, kad kūrėjams rūpi jų perteikiama istorija ir jie mato prasmę ja dalintis. Spektaklis perteikia istorijos pasakojimo ir virsmo personažais malonumą.

Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“. D. Stankevičiaus nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Žiurkės“. M. Norvaišo nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Keliaujantys“. L. Vansevičienės nuotr.
Shlomi Bertonovas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Shlomi Bertonovas spektaklyje „Sirano“. I. Fainbergo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
Gabrielė Andruškevič ir Oskaras Wyganowskis spektaklyje „Moters dalys“. T. Ragimovo nuotr.
„ConTempo“  nuotr.
„ConTempo“ nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Teatro disciplina

Pokalbis su aktoriumi ir režisieriaus asistentu Luku Petrausku

Kaip aktorius Lukas Petrauskas sukūrė vaidmenis Jaunimo teatro spektakliuose „Keliaujantys“ (rež. Árpádas Schillingas, 2025), „Barbarai“ (rež. Schillingas, 2023), „Erinijos“ (rež. Sergejus Loznica, 2022), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, 2022), „Autonomija“ (rež. Schillingas, 2018), „Šveikas“ (rež. Adomas Juška, 2018) ir kt.

Lukas Petrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Petrauskas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Autonomija“ . L. Vansevičienės nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Autonomija“ . L. Vansevičienės nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Barbarai“ . D. Matvejevo nuotr.
Lukas Petrauskas spektaklyje „Barbarai“ . D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas