Teatras

Juras Tarava

Ko laukti rudenį teatro festivalyje „Sirenos“

Šiemet į rudenines „Sirenas“ atvyksta keturi itin skirtingi spektakliai – teatro Berlyne „Schaubühne“ aktoriai parodys Katie Mitchell „Plaučius“, Thelonious Monko muzikos įkvėpti odę gyvenimui „Senasis Vienuolis“ pristatys belgai Josse De Pauwas ir Kriso Defoorto trio, o Antonio Vivaldi „Metų laikų“ fone apie rimčiausius dalykus bežodžiame „Nekalbame, kad mus suprastų“ kvailios Pieteris Ampe ir Benjaminas Verdonckas. Šie trys spektakliai bus parodyti po du kartus „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje. O vienas festivalio spektaklis bus parodytas tik kartą – Didžiojoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro salėje pirmąsyk Vilniuje žiūrovai pamatys italo Pippo Delbono spektaklį „Orchidėjos“.

Italų režisierius Delbono, vaidinęs Peterio Greenaway’aus, Luca Guadagnino (kartu su Tilda Swinton), Bernardo Bertolucci ir kitų žymių režisierių filmuose, Lietuvoje pristatys spektaklį, kuriame, anot jo, iš esmės kalbama apie meilę. Apie meilę gyvenimui. Italų ir užsienio teatro ekspertų mylimas ekspresyvusis režisierius, Europos naujosios teatro realybės premijos laureatas, kvies prisiliesti prie jo jautriai pateikiamo gyvenimo pajautos koliažo.

Undinė Krantaitė

„Šapito Šardam“ Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje

Kristina Steiblytė

Latvių teatro panorama

Ryga yra didelė, čia matoma tikra miesto kultūra. Yra ir garsių teatro menininkų, gimusių ir augusių mieste, todėl miesto kultūrą, įspūdingų laiptinių, Art Novo ir uosto patirtį su savimi atsitempusių į sceną. Dėl to akivaizdžiai skiriasi, tarkime, Eimunto Nekrošiaus, gimusio Pažobrio kaime, ir Alvio Hermanio, gimusio Rygoje, pasirenkamos temos, estetika, kultūros ženklai, tekstai. Iš žinomiausių mūsų teatro režisierių tikrai retas kuris gimęs mieste, o dar retesnis – mieste, didesniame nei Šiauliai. Tad nenuostabu, kad lietuvių teatre matome viską mažo miesto ar kaimo žmogaus, neretai susidūrusio su ne visai pažįstamu miestu, akimis. Iš ten į sceną ateina ne tik lyriška, metaforiška vaizdų kalba, muzikalumas, bet neretai ir uždarumas. Tad miestas tampa grėsme įprastam gyvenimo būdui, kaip rodoma, pavyzdžiui, Jono Vaitkaus režisuotame Kazio Binkio „Atžalyne“. Bene vienintelis Lietuvos teatre miesto kultūrai įdomiau atstovaujantis režisierius yra Oskaras Koršunovas. Ypač su savo senesniais darbais „Roberto Zucco“, „Shopping and Fucking“ ar „Ugnies veidu“.

Kora Ročkienė

Lenkų teatro režisierius Krystianas Lupa Pekine

Kristina Steiblytė

Du spektakliai Kultūros naktyje

 Kultūros naktis beveik kiekvienam joje besilankančiajam yra savotiška įspūdžių medžioklė. Iš daugybės siūlomų renginių bandoma išsirinkti įdomiausius, tuos, kurie labiausiai sujaudintų, pradžiugintų, pralinksmintų vieną iš „ilgiausių“ metų naktų. Yra ne viena medžioklės strategija: galima išsirinkti užsienio svečius, kurių čia vėliau greičiausiai nebepamatysime, pasikliauti atsitiktinumu ir užsukti visur pakeliui, mėginti aplankyti kuo daugiau ir kuo skirtingesnių renginių, nekišti iš namų nosies vengiant minios ar susiplanuoti labiausiai interesus atitinkančią programą. Mano interesas – teatras. Bet pasirinkti dėl to buvo ne ką lengviau.

Aušra Kaminskaitė

Šokio ir cirko pasirodymai Kultūros naktyje

 

Milda Brukštutė

Pokalbis su teatrologe Audrone Girdzijauskaite lėlių teatro festivaliui pasibaigus

Ramunė Balevičiūtė

Spektaklis vaikams Vilniaus teatre „Lėlė“

Agnė Pulokaitė

Pokalbis su teatro režisieriumi Šarūnu Dateniu

Vilniaus teatras „Lėlė“ kūrybinius metus baigia pristatydamas ketvirtą šio sezono premjerą – spektaklį visai šeimai „Evoliucija“. Šarūnui Dateniui tai jau ne pirmas režisūrinis darbas – po „Menų spaustuvės“ stogu pagal programą jauniesiems menininkams „Atvira erdvė“ dienos šviesą išvydo jo statyti „Gaidelis pinigautojas“ (kartu su dailininku Antanu Dubra) ir „Mergaitė su degtukais“ (šį, išskyrus kompozitorius Severiją Janušauskaitę ir Vytautą Leistrumą, kūrė „Lėlės“ teatro jaunųjų aktorių komanda). Naujasis spektaklis, kuriuo Šarūnas Datenis kaip režisierius pagaliau debiutuos savojo teatro scenoje, pasakos, kaip nurodo pavadinimas, visatos, žmonijos, civilizacijų atsiradimo ir raidos istoriją. Nors tema, regis, kietas riešutėlis net ir suaugusiam, spektaklyje į ją stengtasi pažvelgti žaismingai, gyvai, nenuobodžiai – kaip galima teatre. Vizualaus spektaklio sprendimo ėmėsi net trys dailininkai: Antanas Dubra, atsakingas už bendrą vaizdą, Vladas Suncovas – už techninius sprendimus ir konstrukcijas, o Artiomas Brančelas paišė kadruotes animatoriui Justinui Venciui. Originalią muziką spektakliui kūrė Severija Janušauskaitė (joje skamba Mantvydo Mockaus klarnetas, Valentino Krulikovskio ir Šarūno Datenio balsai), vaidina „Lėlės“ teatro aktoriai Irmantas Jankaitis, Imantas Precas, Indrė Liutkevičiūtė ir Karolis Algimantas Butvidas. Premjera – birželio 6 d. 12 ir 14 val. Vilniaus teatre „Lėlė“. Apie ją ir visatos gimimo džiazą kalbamės su režisieriumi ir scenarijaus autoriumi Šarūnu Dateniu.

Milda Brukštutė

„Borisas Godunovas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre