7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Linas Bliškevičius

Hapax legomenon

Artūro Railos kūrinys „Ad Fontes!“ uždaromoje „Sodų 4“

Anno Domini 2019 pasirodė kvietimai į įvykį projektų erdvėje „Sodų 4“, antroje Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjungos (LTMKS) susirinkimų vietoje po „Malonioji 6“. Erdvės uždarymo renginiu hagiografiškai paskelbtas Artūro Railos šventųjų relikvijų prisiminimas. „Ad Fontes!“ (lot. link ištakų) – skelbė visuotinis LTMKS susirinkimas!

Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Karina Simonson

Ar progos keičia įpročius?

Kaip dailės pasaulis švenčia moterų balsavimo teisės šimtmetį

Švenčiant moterų balsavimo teisės šimtmetį Europos muziejuose atidaromos menininkėms skirtos parodos ir retrospektyvos, matyti kuratorių pastangos sukurti tikslesnį, išsamesnį ir labiau atspindintį tikrovę meno istorijos pasakojimą nei kanoninė jos versija, kurioje šimtmečiais dominuoja baltieji vyrai. Proginių parodų tikslas atiduoti duoklę talentingoms kūrėjoms, pasitikrinti, kiek situacija pasikeitė, ir atrasti tai, kas buvo pražiūrėta.

Marvin Gayle Chetwynd, „Crazy Bat Lady“ fragmentas. 2018 m. „Tate Britain“ nuotr.
Marvin Gayle Chetwynd, „Crazy Bat Lady“ fragmentas. 2018 m. „Tate Britain“ nuotr.
Anthea Hamilton, „The Squash“. 2018 m. „Tate Britain“ muziejus
Anthea Hamilton, „The Squash“. 2018 m. „Tate Britain“ muziejus
Sofonisba Anguissola, Joana iš Austrijos ir jaunoji mergaitė. 1561–62 m. Iš Isabellos Stewart Gardner muziejaus
Sofonisba Anguissola, Joana iš Austrijos ir jaunoji mergaitė. 1561–62 m. Iš Isabellos Stewart Gardner muziejaus
Lavinia Fontana, „Merginos portretas“. Madrido Prado muziejus
Lavinia Fontana, „Merginos portretas“. Madrido Prado muziejus
Natalia LL, iš serijos „Vartotojų menas“. 1975 m. © József Rosta / „Ludwig Museum“ – „Museum of Contemporary Art“
Natalia LL, iš serijos „Vartotojų menas“. 1975 m. © József Rosta / „Ludwig Museum“ – „Museum of Contemporary Art“
Berthe Morisot, „Lopšys“. 1872 m.
Berthe Morisot, „Lopšys“. 1872 m.
Sabine Lepsius, autoportretas. 1885 m. Berlyno Nacionalinis muziejus. J.P. Anders nuotr.
Sabine Lepsius, autoportretas. 1885 m. Berlyno Nacionalinis muziejus. J.P. Anders nuotr.
Tomma Abts, „Zebe“. 2010 m. „Tate Britain“ muziejus
Tomma Abts, „Zebe“. 2010 m. „Tate Britain“ muziejus

Menas iš konflikto

Pokalbis su parodos „Architektas be architektūros? Valdo Ozarinsko retrospektyva“ ŠMC kuratore Virginija Januškevičiūte

Tai pirmoji Ozarinskui skirta retrospektyva, ir turint omenyje, kad jis retai kada kalbėdavo apie senesnius savo kūrinius, atradimų būta tikrai daug, nors jo kūrybą sekiau ir greta bei kartu dirbome daugiau nei dešimt metų. Dalis atradimų – tai kūriniai, idėjos ir projektai, pritrenkę gausa, ir džiaugiuosi, kad kūrybiniu palikimu toliau rūpinasi ir jį globoja Ozarinsko dukters Elenos įsteigtas fondas. Kiti atradimai – anksčiau neperskaitytos vieno ar kito kūrinio prasmės, sąsajos tarp skirtingų kūrinių, tam tikros visoje jo kūryboje susipynusios „siužetinės arkos“, nuo pradžios iki pabaigos išliekantys ar ryškėjantys kūrybos principai, ambicijos, pasirinkta laisvė. Ši paroda tėra pradžia, kūriniai ir jų prasmės ateityje turėtų vertis tik plačiau.

Valdas Ozarinskas ir Aida Čeponytė, „Vidurio Europos vyrai“. 2001 m. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Valdas Ozarinskas ir Aida Čeponytė, „Vidurio Europos vyrai“. 2001 m. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Valdas Ozarinskas ir Aida Čeponytė, baro „Neperšaunama liemenė“ interjeras. 1996 m. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Valdas Ozarinskas ir Aida Čeponytė, baro „Neperšaunama liemenė“ interjeras. 1996 m. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Valdas Ozarinksas ir Aida Čeponytė, architektūrinis maketas Lietuvos paviljonui tarptautinėje EXPO parodoje Hanoveryje (antroji versija). 1999 m.
Valdas Ozarinksas ir Aida Čeponytė, architektūrinis maketas Lietuvos paviljonui tarptautinėje EXPO parodoje Hanoveryje (antroji versija). 1999 m.
Valdas Ozarinksas ir Audrius Bučas, „Tarakonas“, 1989 m. (Remigijaus Pačėsis nuotraukos). Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Valdas Ozarinksas ir Audrius Bučas, „Tarakonas“, 1989 m. (Remigijaus Pačėsis nuotraukos). Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
NATO generalinis sekretorius Javier Solana bare „NATO’s“ Vilniuje. 1996 m. LTV reportažas. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
NATO generalinis sekretorius Javier Solana bare „NATO’s“ Vilniuje. 1996 m. LTV reportažas. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Radijo detalės iš asmeninio Valdo Ozarinsko archyvo. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Radijo detalės iš asmeninio Valdo Ozarinsko archyvo. Parodos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.

Apie kultūrinę prabangą

Meno istorikę Giedrę Jankevičiūtę kalbina Monika Krikštopaitytė

Ne mes vieni 2018-aisiais švenčiame nepriklausomybės 100-metį. Šie metai jubiliejiniai ir lenkams, ir čekams, ir suomiams, ką ir kalbėti apie latvius ir estus. Visi permąsto savo nacionalinės istorijos pagrindinį pasakojimą, jį pildo, kažkiek ir keičia. Konferencijos rengėjai subūrė menotyrininkus, kuriems per savo disciplinos prizmę siūlė papasakoti, ką davė valstybingumo statyba ir jo praradimai Europai per praėjusį šimtmetį, kaip architektūrą ir dailę veikia dabartinė tikrovė, nulemta kintančių valstybingumo koncepcijų. Kitaip sakant, susitikimo tema buvo menas ir politika per šimtą metų nuo 1918-ųjų.

Zofia Stryjenska, „Perkūnas“. 1934 m.
Zofia Stryjenska, „Perkūnas“. 1934 m.
Įėjimas į Varšuvos nacionalinį muziejų
Įėjimas į Varšuvos nacionalinį muziejų
Ludomir Slendzinski, „Pilsudskis prie Vilniaus“. 1927 m.
Ludomir Slendzinski, „Pilsudskis prie Vilniaus“. 1927 m.
Agnė Narušytė

Apie stuburą

Eglės Grėbliauskaitės instaliacija Vilniuje „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“

Lapkričio 17 d. buvo Salomėjos Nėries gimtadienis. Apie ją nenorime kalbėti. O jei kalbame, tai „blogai“. Nors yra ir tokių, kurie kalba tik „gerai“. Jos išdavystę nutylime arba teisiname, kai užliūliuoja poezijos ritmai ir rimai.

Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Eglės Grėbliauskaitės instaliacija „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau“
Jonas Vytautas Bruveris

Valstybės atkūrimas ir kultūra

Keletas istorijos štrichų

Minint valstybės atkūrimo 100-metį, spaudoje bei radijo pokalbiuose yra pasitaikę apgailestavimų, kad neužsimenama apie tai, kaip į Nepriklausomybės Akto paskelbimą anuomet atsiliepta meno gyvenime – nejaugi nebuvo skirta kokio koncerto, spektaklio?

Aistė Kisarauskaitė

Klausimai apie brutalizmą

Gintauto Trimako parodoje „Atsakymas“ galerijoje „Vartai“

Suprantu, kad prieštarausite, bet šį kartą rašysiu sausai ir nuobodžiai, bent jau pradžioje. Gintauto Trimako paroda „Atsakymas“ tapo patogia proga pasitikrinti klausimą, kiek brutalizmo terminas taikytinas šiam menininkui ir apskritai kiek jis tinka Lietuvos fotografijai.

Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas parodos „Atsakymas“ vaizdas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintauto Trimako parodos „Atsakymas“ dalis. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Gintautas Trimakas. V. Ruzgaitės nuotr.
Rita Mikučionytė

Stulpas į kosmosą

Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“

Kai sulaukiau Dariaus Žiūros kvietimo dalyvauti pristatant jo tęstinį projektą „Gustoniai“ ir liepos 27–28 d. atvykti į Pasvalio rajone organizuojamas Gustonių meno dienas, gerokai nustebau. Taip, susitinkam Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, kur abu dirbame, kartais persimetam keliais žodžiais, ir tiek.

Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Darius Žiūra, kadras iš projekto „Gustoniai“
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Iš Gustonių meno dienų, Juozo Laivio skulptūra. A. Garastaitės-Dulkienės nuotr.
Giedrė I. Laukaitytė-Malžinskienė

Prasminių jungčių paieškos Nerijoje

Paroda „Perfor(m)uoti peizažai“

Daugiareikšmis šią vasarą VDA Nidos meno kolonijoje veikusios (2018 07 20–08 31, kuratorius Vytautas Michelkevičius) parodos pavadinimas jau leidžia nujausti kitokį požiūrį į mus supančią aplinką. Lietuviška pavadinimo leksika atveria neįprasto, „perforuoto“ požiūrio į peizažą perspektyvą. Angliškoje versijoje „(Per)forming Scapes“ užkoduota dviprasmybė žadina įdomią metaforą: entomologijoje scape reiškia vabzdžių jutiminį organą – anteną, ir tai atspindi parodos siekį transliuoti aktualų turinį.

 

Istoriko, sociologo ir filosofo Levio Mumfordo teigimu, konkreti kultūros forma, ženklų ir simbolių sistema darosi prasminga tik dėl sąveikos ir sąryšio su kitomis formomis ir sistemomis. Tarpdisciplininis parodos formatas bei jos „peizažo formos“ kuriamas emocinis vientisumas iš tiesų leidžia patirti žmogaus kūrybos bei jo sąveikos, sambūvio ir santykio su gamta formas fizinio, jausminio (dvasinio) ir intelektinio patyrimo lygmenimis.

Bendras parodos vaizdas, A. Anskaičio nuotr.
Bendras parodos vaizdas, A. Anskaičio nuotr.
Anna Romannenko ir Björn Kühn, „Vietiniai susijungimai“ („Local Fittings“), interaktyvi instaliacija „Lenkimosi įrenginys“ („Lehnzeug“). 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Anna Romannenko ir Björn Kühn, „Vietiniai susijungimai“ („Local Fittings“), interaktyvi instaliacija „Lenkimosi įrenginys“ („Lehnzeug“). 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Stenourbanitams“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Stenourbanitams“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Pansemiologijos tyrėjams“, 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Špela Petrič, „Fitopolitikos skrodimo įrankiai (0.2)“, instaliacijos fragmentas, įrankis „Pansemiologijos tyrėjams“, 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, „Peizažo vadyba“, vietos istorijos laiko išklotinė ant popieriaus (dizainas Tado Karpavičiaus), 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, „Peizažo vadyba“, vietos istorijos laiko išklotinė ant popieriaus (dizainas Tado Karpavičiaus), 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, fragmentas iš instaliacijos ir tyrimo „Peizažo vadyba“. 2018 m. L. Skeisgielos los nuotr.
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora, fragmentas iš instaliacijos ir tyrimo „Peizažo vadyba“. 2018 m. L. Skeisgielos los nuotr.
Bendras vaizdas su parodos architektūra (Ona Lozuraitytė ir Petras Išora). L. Skeisgielos  nuotr.
Bendras vaizdas su parodos architektūra (Ona Lozuraitytė ir Petras Išora). L. Skeisgielos nuotr.
Lina Lapelytė, „Veiksmas paralelėms”, vaizdo ir garso instaliacija, 11:07' kilpa. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Lina Lapelytė, „Veiksmas paralelėms”, vaizdo ir garso instaliacija, 11:07' kilpa. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Bliškevičius

Britva per venas

Apie kolekcijos „Insomnia“ pristatymą

Naujosios kartos drabužių dizaineriai Modesta Kremerytė ir Deividas Katkus yra spjūvis „tradicionalistams“. Kūrėjai, pasivadinę „KREMER“, Naugarduko g. 34 esančioje kūrybiškoje drabužių ir aksesuarų parduotuvėje „1988“ (dabar „Avant-Grad“) pristatė kolekciją „Insomnia“, bet pristatymas nebuvo konvencionalus. Savosios vaikystės artefaktų ir subkultūrų maitvanagiai ratus suko aplink raudona šviesa spindinčią ryto žvaigždę, pačią Liuciferio irštvą – veiksmo vietą. Prie pat įėjimo į ją įsikūręs medinių suolų ir cepakų kabakas taip pat buvo užsakęs muzikantus, kurie, apsivilkę imaginaciniais tautiniais kostiumais, fetišizmu savajam stiliui mažai kuo skyrėsi nuo „prabangių šiukšlių“ (iš parodos anotacijos) minios. Auskarai speneliuose ir suplyšusios tinklinės pėdkelnės, metalinės grandinės ir lateksas ant raumeningos vyriškos kojos, tatuiruotės ir gašlybės – vakarietiškos degeneracijos ženklai – lydėjo karnavalą primenantį atidarymo renginį.

M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 25  >>> Archyvas