Kadangi augau su močiute ir seneliu, dabar bręsdamas suprantu, kokią didelę įtaką jie man yra padarę. Ta įtaka ir supratimas, pasaulio matymas labai jaučiasi: aš su jais tapydavau ir kurdavau, baigiau Čiurlionio mokyklą, įstojau į Vilniaus dailės akademiją, kur mokiausi pas profesorių Henriką B. Andersoną iš Danijos, tada magistratūra – meno linija visą laiką buvo, tiek šeimoje, tiek mano aplinkoje po to.
Marija Teresė Rožanskaitė, „Mano upelis“. 1998 m. G. Trimako nuotr.Marija Teresė Rožanskaitė, „Bobutės ir diedukai kaimo“, parodos fragmentas. 2022 m. A. Vasilenko nuotr.Marija Teresė Rožanskaitė, „Bobutės ir diedukai kaimo“, parodos fragmentas. 2022 m. A. Vasilenko nuotr.Marija Teresė Rožanskaitė, „Bobutės ir diedukai kaimo“, parodos fragmentas. 2022 m. A. Vasilenko nuotr.„Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.„Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.„Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė“, parodos fragmentas. 2024 m. G. Grigėnaitės nuotr.Marija Teresė Rožanskaitė, „Ekologinė klausa“, parodos fragmentas. 2024 m. Organizatorių nuotr.
