7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Viktorija Mištautaitė

Žmogaus kūnas, gamtos kūnas. Įkapės

Pokalbis su menininke Egle Rakauskaite parodos „Polimerija. Miestui ir pasauliui“ LDS galerijoje proga

Parodą „Polimerija. Miestui ir pasauliui“ sudaro atnaujintas videoperformansas „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“ (1997 m.) ir Eglės Rakauskaitės sukurta trylikos tautinių drabužių kolekcija – savotiška tekstilės paveldo mumifikacja.

Eglė Rakauskaitė, „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. I. Maldaus nuotr.
Eglė Rakauskaitė, „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. I. Maldaus nuotr.
Agnė Gintalaitė

Mokslu racionalizuotas ekodvasingumas

Pasibaigus Nomedos ir Gedimino Urbonų parodai „Dalinai užpelkinta institucija“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Vienoje savo akademinių esė Bronas Tayloras* staiga peržengia žanro ribas ir ima pasakoti asmeninę istoriją apie tai, kaip jis pasijuto užmezgęs ryšį su jūros vėžliu. Juodu kartu plaukiojo, nardė, vėžlys iškildavo į paviršių įkvėpti oro tuo pat metu, kai jo prireikdavo žmogui, tarsi suprasdamas ir priimdamas jo autentiškumą. Tayloras, apmąstydamas šį nutikimą, pagavo save kvestionuojant užsimezgančios draugystės išgyvenimą, kurį įvertino kaip savyje tebeegzistuojantį epistemologinį nuolankumą antropocentristinės Vakarų kultūros suformuotam žinojimui, kad mąstymas, jausmai ir bendravimas priklauso tik žmogiškajai sferai.

Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Nomedos ir Gedimino Urbonų parodos fragmentas. A. Gintalaitės nuotr.
Bliss

J'Accuse!..

Kuratoriaus atsakymas į tekstą „Tarpuvartė“ „Naujajame Židinyje-Aiduose“

Tarpviete vadinamas dalykas, kuris yra nei šen, nei ten. Todėl tarpviete galima pavadinti ir Emilijos Vanagaitės tekstą, publikuotą „Naujajame Židinyje“ (in: Naujasis Židinys-Aidai, Nr. 5, 2023), kas yra gan neblogas mažos rinkos, meno lauko ar objektyvaus žvilgsnio apribotumo, sąlygoto demografinių aplinkybių, ar šiaip jau pasenusio, neempatiško ir nejautraus nusistatymo simptomas. Apie Agatos Orlovskos parodą „Per speculum et in aenigmate“ „Vartų“ galerijoje parašytas tekstas nepataiko nei į kritiką (jei taikytume jai objektyvumo ar pasverties standartus), nei į šiaip pamąstymą. Jis yra kažkur tarp asmeniškumo ir grafomaniškų pomėgių. Ypač problemiškas tampa uždavinys nenusileisti iki tokiems tekstams būdingo lygio, tačiau nesunku pastebėti bendrą teksto autorės kliovimąsi nuotaikomis, o ne teiginiais, kuriuos turi lydėti bent koks nors jų pagrindimas.

Asociatyvi nuotrauka. Furby PIC
Asociatyvi nuotrauka. Furby PIC
Monika Krikštopaitytė

Kaip apversti tylą

Eglės Vertelkaitės paroda „Briedžių sala“ Vilniaus grafikos meno centre „Kairė–dešinė“

Pavadinimas mums žada salą, briedžius, o atveda į tamsą. Į kraupias prietemas, laimė – salėse yra po properšą šviesai, ji krinta tirštos geltonos it aušros ar vakaro saulės spinduliais. Tarsi daržinėj pro plyšį, o gal pro sunkias, tamsių istorijų prisigėrusias užuolaidas. Silpni, gintariniai įstriži spinduliai duslioje aplinkoje atrodo lemtingai reikšmingi. Viltingi. Autorinės technikos: daug sluoksnių šelako dengtos fotografijos spindi prabangaus baldo gelme, ant jų turėtų ryškiai matytis dulkės, tik ne čia – prietemoje. Kvėpuoti nėra erdvu, plaučiai prityla, įsijungia savisaugos instinktai.

Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Vertelkaitė, „Briedžių sala“. V. Ilčiuko nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Kūrybingieji yra gentis

Apie Miesto sodų plenerą, vykusį rugpjūčio 5 d. Kaune, Šilainių kolektyviniuose soduose

Menininkai cirkuliuoja VIII Kauno forto gamtinėje aplinkoje. Pasiutusiai lyja. Žvilgsnio išklotinė apima visą virtinę neatpažintų, tiksliau būtų sakyti, nesusietinų vienoje horizontalioje visumoje dalykų. Automagistralės pakelių želdiniais apaugusios kalvos, vaistiniai, žoliniai, šakniavaisiai ir dar kitokie augalai, augantys pakeltose, medinėse sukaltose (dabar madingose) lysvėse ir tose tradicinėse vagose. Kolektyviniai sodai. Obelų, agurkų ir medetkų panoramoje kiūkso, kaip iš Imanto Selenio miesto dienoraščių-fotografijų ciklo, Šilainių mikrorajono išstypėliai daugiabučiai ir žemaūgės veislės gyvenamieji namai. Atrodo, kad atsiduriame rašytojo Charleso Dodgsono fantastinio romano „Alisa Stebuklų šalyje“ personažų vietose.

Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Augustas Serapinas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Augustas Serapinas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas ir Vytenis Burokas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas ir Vytenis Burokas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Gintarės Kondės darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Gintarės Kondės darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Gintarė Kondė Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Gintarė Kondė Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Laura Stasiulytė ir Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Laura Stasiulytė ir Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Vytenio Buroko darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Vytenio Buroko darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Vienas taškelis žalios

Ištrauka iš meno doktorantūros kūrybinio projekto „Daržas kaip meninė praktika“

Karalienės Bonos Sforcos vyresnioji dukra jai davė sukarpyto „Syngonium Albo Variegated“ narelį su vienu lapeliu, Bona įdėjo jį į skaidraus plastiko daiktadėžę su drėgnomis samanomis, retkarčiais apžiūrėdavo, papurkšdavo vandeniu, bet retai. Plastiko dėžės – idealūs šiltnamiai, kur nereikia laistyti. Lapelis pamažu nyko, juo maitinosi iš kitos pagaliuko pusės auganti šaknis. Po daugelio dienų ir net mėnesių šaknis išsišakojo, iš augimo taško išlindo nedidelis smailėjantis spyglys – būsimas lapas. Singonis ilgai suko naują lapelį, vėl daugybę dienų, kol tapo aišku – jis visai baltas. Pati tikriausia variegacija. „Variegated“ galėtų būti verčiamas kaip margas, bet, procesui įsisiautėjus, neliko jokio margumo, tik balta spalva. Nė taškelio žalios, kuri duotų gyvybę. Albinosas, neturintis chlorofilo, maitinančio augalus.

Yves Gellie/Odyssey, idėja Oliviero Toscani, „Gentis (Albinosė)“, 1992 m.
Yves Gellie/Odyssey, idėja Oliviero Toscani, „Gentis (Albinosė)“, 1992 m.
Agnė Narušytė

Vėluoju siųsti atviruką

14-oji Kauno bienalė „Artumo geografija“ apie menamą Rytų Europos ir Afrikos draugystę

Modernistinis Kauno centrinio pašto pastatas pagal paskirtį nebenaudojamas ir kažko laukia. Jo nenugriovė. Bet ryšiams palaikyti tokių didelių erdvių ir nebereikia, kai pakanka išmanaus mobiliojo telefono. Ištaigingas pašto fasadas, sukonstruotas jungiant užapvalintas ir stačiakampes formas, puošiant liaudiškų ornamentų citatomis, dabar reiškia tik praeitį. Tad menininkai jau ne kartą juo naudojosi kaip laiko mašina. Ji veikia jau vien kabinetų išdėstymu ir pro plačius langus plūstančia šviesa, nukeliančia į kitokius laikus, kai žinios reikėdavo laukti, o pokalbius su žmonėmis kituose miestuose ar šalyse – užsisakyti iš anksto.

14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ atidarymo vaizdas, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ atidarymo vaizdas, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Mutantų mokykla, „Aš esu savo paties saulė“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Anastasia Sosunova, „Vaizdo kūnas“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Anastasia Sosunova, „Vaizdo kūnas“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Admire Kamudzengerere, „Proto kapinės“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Admire Kamudzengerere, „Proto kapinės“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Andrii Dostliev ir Lia Dostlieva, „Nepagrįstai ribojantis požiūris į išganymą (Vinnytsia Limbo), 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Andrii Dostliev ir Lia Dostlieva, „Nepagrįstai ribojantis požiūris į išganymą (Vinnytsia Limbo), 2019 m. A. Narušytės nuotr.
Yonamine, „Skirta Admire“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Yonamine, „Skirta Admire“, 2023 m. A. Narušytės nuotr.
Lina Ringelienė

Raštuose užkoduota istorija

Paroda „Kartūno kodas. Alytaus medvilnės kombinato palikimas“ Kauno paveikslų galerijoje

Šiuo metu Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda, paremta besitęsiančiu Alytaus medvilnės kombinato palikimo tyrimu, kurią pristato bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, nuo 2017 m. rengianti parodų ciklą „Didžioji pramonė“. Parodos eksponatai atkeliavo iš Alytaus kraštotyros muziejaus. 2022 m. Alytui rengiantis tapti kultūros sostine, dailininkei ir šios parodos kuratorei Gintarei Markevičienei-Žaltei kilo idėja pristatyti miestui kadaise didžiausios Baltijos šalyse veikusios medvilnės perdirbimo įmonės palikimą.

Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Organizatorių nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Saitai, interesai ir individualios istorijos

Lietuvos dailininkų sąjungos bendruomenės

Kas ketverius metus Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) organizuojama kvadrienalė šiemet skiriama bendruomenių temai. Kaip teigė viena iš renginio kuratorių (organizavusi Vilniaus menininkų prisistatymą) dailininkė ir menotyrininkė Aistė Kisarauskaitė, jau kurį laiką kirbėjo mintis apžvelgti LDS narių veiklą, pasižvalgyti, „kokios gi yra vidinės Dailininkų sąjungos bendruomenės, koks menas gimsta iš tarpusavio bendravimo, kokios yra menininkų grupės“. Su tokia nuostata, netgi hipotezėmis, kurios buvo tikrinamos dar 2022 m. rudenį panašia tema surengtoje parodoje ir diskusijoje Panevėžio miesto dailės galerijoje, pamėginta įžengti į skirtingas Vilniaus parodines erdves. Atskirose ekspozicijose siekta tiek išskleisti aktyviausių LDS sekcijų ir regioninių padalinių veiklą, tiek fiksuoti neformalių laikinų grupuočių susibūrimus, ilgamečių kolegų ar bendraamžių ryšius. 

VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-dešinė“, „Sentimentai“. T. Tereko nuotr.
Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-dešinė“, „Sentimentai“. T. Tereko nuotr.
„Šv. Jono gatvės galerijos“ erdvė „Medūza“, LDS Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos Galerijos bendruomenių paroda „Šv. Jono medūzos ir aštuonkojai“. T. Tereko nuotr.
„Šv. Jono gatvės galerijos“ erdvė „Medūza“, LDS Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos Galerijos bendruomenių paroda „Šv. Jono medūzos ir aštuonkojai“. T. Tereko nuotr.
Galerija Arka, Meno Parko ir LDS Kauno skyriaus paroda „Atkarpos“. T. Tereko nuotr.
Galerija Arka, Meno Parko ir LDS Kauno skyriaus paroda „Atkarpos“. T. Tereko nuotr.
Monika Kalinauskaitė

Gyvi katedros akmenys

Agatos Orlovskos paroda „Per Speculum et in Aenigmate“ galerijoje „Vartai“

Agatos Orlovskos kūryba nėra dovanėlė žiūrovui. Priešingai – kai kuriuose darbuose žiūrovai yra kone manipuliatyviai klaidinami ar net savotiškai apvagiami. Pasisavinama jų rega, ausų ramybė, smalsumas, viltis ar net iškvėpimai. Tačiau priešingai, nei atrodo iš tokio aprašymo, šis procesas nepalieka skriaudos jausmo, kokį ne kartą yra bandę sukelti įvairūs nukarūnuoti genijai. Veikiau galime pasijusti kaip gyvi katedros akmenys – ieškodami garso pradžios ar generuodami drėgmę tampame kažkokio, gal net ne vien menininkės grandiozinio sumanymo dalimi.

Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
Agata Orlovska, „Per Speculum et in Aenigmate“, parodos vaizdas, 2023 m. L. Mykolaičio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 57  >>> Archyvas