7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: filmas

Marijos Teresės Rožanskaitės parodos katalogas ir filmas apie tapytoją Gražiną Vitartaitę

 Gegužės 15 ir 16 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje bus pristatomos dvi Lietuvos meno lauko naujienos: Marijos Teresės Rožanskaitės parodos katalogas ir filmas apie tapytoją Gražiną Vitartaitę.

 

 

 

 

Jaunos lietuvių menininkės filmas atrinktas į Oberhauzeno konkursinę programą

Ketvirtadienį prasidėjusio Tarptautinio Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalio konkursinėje programoje bus rodomas videomenininkės Emilijos Škarnulytės trumpametražis filmas „Aldona“.

Filmas apie Jurgį Baltrušaitį

 

 

Šiandien (gegužės 6 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvos kinematografininkų sąjungoje) ir rytoj (7 d. 17 val., Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje) bus rodomas rusų režisieriaus Jevgenijaus Cymbalo dokumentinis filmas „Jurgis Baltrušaitis. Paskutinis sidabro amžiaus riteris“ (2012, 52 min.). Filmą pristatys pats režisierius.

 

Filmas pasakoja apie garsų XX a. pradžios poetą, vieną rusų simbolizmo pradininkų, vertėją, kuris į rusų teatrą „atvedė“ garsius Europos dramaturgus Henriką Ibseną, Augustą Strindbergą, Maurice’ą Maeterlincką, Oscarą Wilde’ą. Draugijos su šiuo žmogumi ieškojo Antonas Čechovas, Maksimas Gorkis, Konstantinas Stanislavskis, Vsevolodas Mejerholdas.

 

Vėliau tapęs diplomatu J. Baltrušaitis nuo bolševikinio teroro išgelbėjo Mariną Cvetajevą, Mstislavą Dobužinskį, Leonidą Pasternaką, Marką Šagalą ir daugelį kitų.

Gimęs Lietuvoje, jis tapo žymiu Rusijos ir Europos kultūros veikėju. Tačiau dabar jo vardą retai prisimena net istorikai. Visas J. Baltrušaičio gyvenimas buvo nesutramdomos drąsos ir tarnavimo laisvei pavyzdys. Jis buvo paskutinis „sidabrinio amžiaus“ riteris.

 

Filmas apdovanotas tarptautinio kino festivalio „Stalker“ (Maskva) prizu už „istorinės tiesos ir epochos atskleidimą per vieną iš jos herojų“ ir Tarptautinio kino festivalio „Literatūra ir kinas“ (Gatčina) prizu geriausiam dokumentiniam filmui.

 

Filmas bus rodomas nemokamai, rusų kalba su lietuviškais subtitrais.

 

 

Mąstymo grožis

„Kino pavasaris“ – išbandymas net sinefilams. Dvi savaites praleisti kino teatre vis dėlto sunku. Pradedu pasiilgti kasdien vis labiau apleistų namų ir net Holivudo filmų. Žinoma, galima pasakyti sau, kad „Kino pavasario“ filmai nepabėgs, bet pagunda pamatyti juos dideliame ekrane nugali. Tad paskutinę savaitę festivalis tampa beveik pareiga, o į pabaigą susirinkę gausūs svečiai nebesukelia entuziazmo. Ko gero, jei susitikimai su svečiais vyktų „Kino pavasario“ pradžioje, kai visi dar išalkę gero kino, ir pokalbiai būtų gyvesni. Tačiau pavargusių nuo kino maratono skundai vis dėlto reiškia, kad šiemet „Kino pavasario“ programa buvo vykusi ir įdomi. Keturiolika dienų kino teatre atnešė daug gerų filmų ir, ko gero, įrodė, kad originalus kinas pasaulyje vis dar kuriamas. Gaila, kad ne Lietuvoje. Bet lietuviško kino įspūdžius pasiliksiu vėlesniam laikui, šįkart apie tai, kas sukėlė optimizmą.
 
Daugiau nei kinas

Geriausias man šio „Kino pavasario“ filmas – dokumentinis kinotyrininkės Liubovės Arkus debiutas „Antonas čia, šalia“. Arkus pasakoja apie septynerius metus, kuriuos ji išgyveno kurdama filmą, būdama šalia autisto Antono, šalia nuo vėžio mirštančios jo mamos Rinatos. Apie tai, kaip pavyko išgelbėti berniuką nuo ilgo vegetavimo kuriame nors internate. „Antonas čia, šalia“ – ir socialinės kritikos kupinas kūrinys, nes jis prabyla apie nefunkcionuojančią tokių kaip

Tikras amerikietiškas filmas

Ko gero, mažai kas abejoja, kad šį savaitgalį vyksiančioje „Oskarų“ ceremonijoje triumfuos Beno Afflecko filmas „Argo“ (JAV, 2012). Tai liudija ir ne vienas vadinamųjų „Oskarų“ barometrų – gausūs kino gildijų bei kritikų apdovanojimai. Trečiasis aktoriaus ir režisieriaus Afflecko filmas – tikrai ne šedevras, tai, kad jis žadina tokį visuotinį entuziazmą, vis dėlto ne iškilių filmo meninių vertybių klausimas. Kita vertus, kokių nors priekaištų „Argo“ tikrai nerasčiau. Tai – labai profesionalus, puikiai suvaidintas, gerai nufilmuotas, tiksliai sumontuotas filmas. Bet entuziazmo šaltinis, man regis, slypi kitur: „Argo“ būdinga visa tai, kuo nuo seno didžiuojasi ir traukia amerikiečių kinas. Trumpai tariant, „Argo“ – idealus amerikietiškas filmas, turintis visas būtinas tokio pasakojimo dalis: iki paskutinės akimirkos įtampą išlaikantį siužetą, besiremiantį realiu įvykiu, teigiamą ir didvyrišką pagrindinį personažą – CŽV agentą, kurį suvaidino pats Affleckas, egzotišką sceneriją, aiškią gėrio ir blogio takoskyrą bei

Kino naujienos trumpai

Berlinalės žiuri

Likus savaitei iki Tarptautinio Berlyno kino festivalio paskelbtas visas festivalio žiuri. Kartu su prezidentu Wong Kar-wai, kurio filmas „Didis meistras“ atidarys festivalį, šiemet žiuri dirbs danų režisierė Susanne Bier, 2010 m. pelniusi „Oskarą“ už filmą „Geresniame pasaulyje“; vienas geriausių šių dienų vokiečių režisierių Andreasas Dresenas („Kavinė „Halbe Treppe“, „Kaip devintam danguj“), kurio retrospektyvą prie kelerius metus parodė „Scanorama“; amerikiečių režisierė ir operatorė Ellen Kuras, dirbusi su Martinu Scorsese, Micheliu Gondry, Spike’u Lee; Irano menininkė ir režisierė Shirin Neshat – jos filmą „Moterys be vyrų“ 2010 m. rodė „Kino pavasaris“; „Oskaro“, Kanų kino festivalio ir kitų garbingų apdovanojimų savininkas – amerikiečių aktorius ir režisierius Timas Robbinsas („Pabėgimas iš Šošenko kalėjimo“, „Paslaptinga upė“) bei pernai Lietuvoje rodyto filmo „Atenbergas“ režisierė iš Graikijos Athina Rachel Tsangari.
 
JAV apdovanojimų savaitgalis

Praėjęs savaitgalis buvo tikras apdovanojimų maratonas. Sekmadienį savo apdovanojimus įteikė JAV kino aktorių gildija. Geriausio aktorių ansamblio apdovanojimas šiemet atiteko

Paauglystės kelionė

Ekranuose pasirodo jaunos prancūzų režisierės Katell Quillévéré filmas „Meilė kaip nuodai“(„Un Poison violent“, 2010). Tai pasakojimas apie keturiolikmetę Aną, kuri palieka internatą ir grįžta į gimtąjį kaimą. Per atostogas ji turi pasirengti konfirmacijai. Grįžusi namo, Ana sužino, kad tėvas paliko šeimą. Mama ieško paramos pas savo jaunystės draugą kunigą. Mergaitė bendrauja su seneliu. Ji taip pat suartėja su savo bendraamžiu laisvūnu Pjeru. Draugystė pažadina Anos geismus. Slaptos mergaitės mintys sukasi apie tai, kam atiduoti savo sielą ir kūną, – Dievui ar kam nors kitam...
 

Katell Quillévéré gimė 1980 m. Abidžane, studijavo filosofiją 8-ajame Paryžiaus universitete, 2005 m. sukūrė pirmą trumpo metražo filmą. „Meilė kaip nuodai“ yra jos pilnametražis debiutas. Filmas sulaukė

Paskutinis projekto „Ornamentas“ renginys

Paskutinis projekto „Ornamentas“ renginys – šiais metais „Sidabrine gerve“ apdovanoto jauno režisieriaus Miko Žukausko dokumentinės apybraižos „Motyvacijos“ premjera, įvyksianti lapkričio 10 d. 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje


„Tu turėjai kažkokį gyvenimo vaizdą, kažkokį tikėjimą, kažkokių reikalavimų, tu buvai pasiruošęs žygdarbiams, kančioms ir aukoms, o paskui pamažu pastebėjai, kad pasaulis nereikalauja iš tavęs jokių žygdarbių, aukų ar panašių dalykų, kad gyvenimas – ne herojinė poema su herojų vaidmenimis ir panašiais dalykais...“
Hermann Hesse

Paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai

Šį savaitgalį paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d. Maltoje per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kuri šiemet vyks jau 25 kartą.


Geriausio Europos 2012 metų filmo apdovanojimui nominuoti: Michaelio Haneke‘s filmas „Meilė“ („Amour“, Austrija, Prancūzija, Vokietija), Christiano Petzoldo „Barbara“ (Vokietija), Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“ („Cesare deve morire“, Italija), Olivier Nakache‘o ir Erico Toledano „Neliečiamieji“ („Intouchables“, Prancūzija), Thomaso Vinterbergo „Medžioklė“ (Jagten“, Danija) ir Steve‘o McQueeno „Gėda“ („Shame“, D. Britanija).

Filmas apie Lietuvos žolininkes

Per 70 000 žiūrovų kasmet sutraukiančiame, jau 39 kartą Slovakijoje vykusiame „Ecotopfilm“ festivalyje Lietuvos kino kūrėjų komanda sulaukė reikšmingo įvertinimo. Praėjusį penktadienį, spalio 19 d., legendiniuose Bratislavos rūmuose buvo apdovanotas Arūno Matelio kūrybinės grupės „Nominum“ bei prodiuserių kompanijos „Videometra“ sukurtas režisierės Ramunės Rakauskaitės filmas „Žalumose“. Jis įvertintas specialiuoju festivalio prizu.

PUSLAPIS
5