Autorius: LDM inf.

LDM inf.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 30 jubiliejaus išvakarėse kovo 10 d., antradienį, 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro parodą „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“. Parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis. Parodą atidarys LR kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus, Ukrainos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Volodymyras Jatsenkivskis, Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Bohdanas Patryliakas, Lietuvoje gyvenantis švedas, pagalbos Ukrainai aktyvistas Jonas Ohman.

LDM inf.

2020 m. sausio 24 d., penktadienį, 17 val. Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“. Tai trečioji paroda iš 2018–2022 m. tarptautinių parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui pasirengti. Parodą atidarys kultūrologų pokalbis, kuriame dalyvaus prof. Viktorija Daujotytė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Darius Kuolys. Pokalbį moderuos dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvaus ir pianistė Aleksandra Žvirblytė, aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Paroda veiks tik savaitę, iki sausio 31 dienos.

LDM inf.

Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijoje – Mato Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“ iš Andriaus Jankausko kolekcijos

Sausio 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) rengiamas kultūros vakaras „Römeriai ir Vilnius“, kuriame bus pristatytas 1893 m. Vilniuje nutapytas ir prieš metus kolekcininko Andriaus Jankausko iš užsienio į Lietuvą sugrąžintas Edvardo Mato Römerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“, vaizduojantis Römerių namą Vilniuje, Bokšto gatvėje.
Vakare dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, paveikslo savininkas kolekcininkas Andrius Jankauskas, menotyrininkės – habil. dr. Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas) ir dr. Jolanta Širkaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), istorikai – prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Žygintas Bučys (Lietuvos nacionalinis muziejus).

LDM inf.

Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma paroda „Vladas Žilius (1939–2012): atminties spalvos“ (veiks iki 2020 m. balandžio 19 d.). Parodos atidaryme dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, prof. Juozas Galkus, fotomenininkas Rimantas Dichavičius, grafikas Bronius Leonavičius, parodos kuratorės Rasa Bačiulienė, Ilona Mažeikienė, Regina Urbonienė.
Spaudos konferencija –  11 val.

Vladas Žilius – ryški netolimos epochos figūra. Jo meninė karjera klostėsi tuo laiku, kai dailininkai, nepataikavę autoritarinio režimo primetamoms normoms, buvo persekiojami, jų kūriniai menkinami, atmetami „meno“ tarybų. Nesupratimas, neįvertinimas, kūrybos laisvės varžymas, patirtos nuoskaudos skatino menininką nesitaikstyti, o po beprecedenčio ir garsiai nuskambėjusio jo laiško tuometiniam LKP CK pirmajam sekretoriui pasipylę mįslingi grasinantys skambučiai, dailininką pastūmėjo ieškoti galimybių ištrūkti iš grėsmingos, nesaugios aplinkos. 1976 m. jis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus gruodžio 6 d., penktadienį, 18 val. kviečia į Juozo Galkaus parodos „Ne tik gatvei...“ atidarymą, kuris vyks Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius).
Spaudos konferencija – 11 val. Dalyvaus dailininkas Juozas Galkus, dailininkas Jonas Gudmonas, parodos kuratorės: Gražina Gurnevičiūtė ir Živilė Intaitė.

„Plakatas – dailės kūrinys, bet ne muziejui, o gatvei“, – taip maestro Juozas Galkus apibūdino nevienareikšmį ilgus metus jo puoselėto žanro paskirtį. Ilgai vyravo nuostata, esą plakatas – vienadienis gatvės reiškinys, kurio tikslas – perteikti kiekvienam vartotojui prieinamą, greitai „suvirškinamą“ informaciją. Kai informacija tapdavo nebeaktuali, plakatai dingdavo kartu su juose skelbtais įvykiais – niekas nesusimąstydavo apie jų išliekamąją vertę. Šiandien, sparčiai kintant kūrybos technologijoms, reklamai užvaldant vis daugiau erdvių, keičiasi ir požiūris į plakatą. Diskusijos apie grafinės reklamos meniškumo kriterijus verčia versti plakato istorijos puslapius, atidžiau įsižiūrėti į sukurtus geriausius pavyzdžius.

LDM inf.

Didžiojoje gatvėje 1907 m. buvo įkurtas pirmasis stacionarus kino teatras Vilniuje. Didžiosios gatvės kino salėse vilniečiai filmus žiūrėjo beveik šimtmetį. Parodos „Didžioji gatvė“ rengėjai kviečia lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 19 val. patirti ankstyvųjų Vilniaus kino teatrų atmosferą Vilniaus paveikslų galerijoje, parodą lydinčiame kino seanse, rengiamame kartu su projekto partneriu – ankstyvojo kino festivaliu „Pirmoji banga“.

Galerijos lankytojai išvys unikalią filmo „Kova dėl Materhorno“ 9,5 mm kino juostos kopiją. Originalus filmas italų režisierių Mario Bonnardo ir Nunzio Malassomos buvo sukurtas 1928 m. Šveicarijoje, bet iki šiandienos iš 117 minučių trukmės dramos devynių veiksmų teliko šeši. Spėjama, kad trys veiksmai buvo iškirpti dėl politinių priežasčių, britų ir italų alpinistams nesutariant, kurie pirmieji įkopė į Materhorną.

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus lapkričio 27 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyksiančius kultūros vakarą ir parodą, skirtus žymaus XIX–XX a. sandūros Vilniaus dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos habil. dr. Laima Laučkaitė ir dr. Jolita Mulevičiūtė. Įėjimas – nemokamas.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km. nuo Vilniaus, dab. Riešės seniūnija), Lietuvos bajorų Stanislovo Bogumilo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje.

LDM inf.

Lietuvos dailės muziejus spalio 22 d., antradienį, 18 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro naują ilgalaikę parodą „XX amžiaus mados šedevrai“, kurioje kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas Lietuvos publikai pristato pasaulinės mados šimtmetį, atskleidžia mados pokyčius bei svarbiausius jos raidos momentus (paroda veiks iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.). Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

Spaudos konferencija – spalio 22 d., antradienį, 13 val.   

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau dvyliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Ji skirta pasaulinės mados šimtmečiui. Apžiūrėdami parodą, lankytojai gali stebėti didžiulius mados pokyčius, įvykusius per visą XX amžių. Ekspozicija padalinta į skyrius, atspindinčius svarbiausius mados raidos momentus.
    

Belle Époque laikotarpis atskleidžiamas ne tik per unikalius įžymių Europos ir Amerikos dizainerių kūrinius, bet ir per įvairius to meto prabangos aksesuarus – skrybėles, avalynę, vėduokles, rankines ir juvelyrinius papuošalus. Parodoje pristatomi Worth. Doucet, Fortuny, Poiret mados namų šedevrai. Ypatingą vietą ekspozicijoje užima skyrius, pasakojantis apie art deco stiliaus, kuris susijęs su pirmąja Lietuvos nepriklausomybe, raidą. Šio stiliaus ypatybės atskleidžiamos demonstruojant Lanvin, Patou, Callot Soeurs ir kitų pripažintų mados namų aprangą.

Kitas skyrius apima Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, neatsiejamą nuo didžiausių sunkumų, praradimų ir esminio drabužių stiliaus pokyčio.
    

Revoliucionieriumi, kuris grąžino į madą moteriškumą, tapo Christianas Dioras. Jo autoriniai darbai, sukurti new-look stiliumi, taip pat pristatomi parodoje šalia Pierre Balmaino ir Jacques Fatho – svarbiausių Dioro konkurentų – kūrinių.
    

Ekspozicija taip pat atspindi XX a. 7 dešimtmečio postmodernizmo ir futurizmo stilistiką. Šiam laikotarpiui būdingos svajonės apie kosmoso užkariavimą, jos yra išreikštos Pierre Cardino, Andre Couregges ir Paco Rabanne kūriniuose.
    

Grįžimas į gamtą, domėjimasis indų filosofija ir kelionėmis į egzotiškas šalis randa atgarsį skyriuje, skirtame XX a. 8 dešimtmečiui ir hipių estetikai. O 9 dešimtmetis, pagarsėjęs glamūrinių tendencijų plėtra ir stiprios moters įvaizdžio kūrimu, yra iliustruotas Givenchy, Ungaro, Yves Saint-Laurent, Oleg Cassini ir kitų mados namų modeliais.
    

Paskutiniu istoriniu ekspozicijos skyriumi ir baigiamuoju XX a. mados raidos periodu tampa 10 dešimtmetis. Tai laikotarpis, susijęs su grandžo stiliaus gimimu ir grįžimu prie minimalizmo, ypač pamėgto praėjusio amžiaus pabaigoje.
    

Iš viso parodoje pristatoma šimtas modelių vyriškų ir moteriškų drabužių, taip pat iki trijų šimtų aksesuarų, fotografijų ir portretų.

Parodos rengėjai: Lietuvos dailės muziejus ir Všį „Alexandre Vassiliev fondas“.
Informaciją apie parodą teikia Aleksandras Vasiljevas, dėl personalinių interviu kreipkitės į jo atstovę Lietuvoje – Almą Puodžiukaitienę mob. 8 687 35 203.

LDM inf.

Š. m. spalio 11 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“. Parodos spaudos konferencija – spalio 11 d. 11 val.
Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (1960), oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969), daina „Elektrėnų žiburiai“ (1964), muzika filmui „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir daugelis kitų – tai muzika, kuri pasakoja, siūlo paveikias emocines patirtis, įtraukiančias ne tik garsais, bet ir reginiais. Didelis dėmesys klausytojo patirčiai išskiria E. Balsio kūrybą tarp jo kartos kompozitorių. Priklausęs pirmajai pokario muzikų kartai, drauge su Juliumi Juzeliūnu, XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje E. Balsys nubrėžė Lietuvos muzikos modernėjimo kryptis. Jis klausytojams siūlė nuosaikų modernumą, nuosekliai pagrįstą kūrinių struktūrą, įsimenančias melodijas ir tikslingas instrumentuotes. Kiekvienas jo kūrinys turi savitą skambesį, didelė jų dalis laikomi etapiniais savo laiko kūriniais, todėl, apžvelgiant E. Balsio palikimą, įdomu prisiminti jo gyventą laikmetį, patirtas įtakas ir diktuotas madas.
Paroda kompozitorių pristato kaip plataus spektro muzikos kūrėją, kūrusį simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, muziką kinui ir teatrui bei estradines dainas, taip pat mėgusį fotografuoti ir filmuoti. Parodos ekspozicija, sudaryta iš itin įvairių eksponatų ir grindžiama E. Balsio kūrybai būdingu kinematografiško pasakojimo principu.
Spaudos konferencijoje dalyvaus parodos kuratorės – Eglė Juocevičiūtė ir Ieva Buinevičiūtė, parodos architektai – Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas, kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.
Paroda veiks iki 2019 m. gruodžio 1 d.
Paroda yra vienas iš E. Balsio 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių. Informaciją apie kitus renginius galima rasti: balsys100.lt.

Parodos organizatorius – Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija
Parodos kuratorės: Eglė Juocevičiūtė, Ieva Buinevičiūtė
Parodos architektai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas

Partneriai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos kino centras
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjas UAB Exterus
Informacinis rėmėjas lrytas.lt
Informaciją teikia Eglė Juocevičiūtė  [email protected], 8 651 74952
Iliustracijoje: Eduardas Balsys prie kompozitorių sąjungos, K. Liubšio fotografija , saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve

LDM inf.

Spalio 6–19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veiks bendras festivalio „Gaida 2019“ ir NDG projektas – audiovizualinių kūrinių programa, pristatanti tarptautinį pripažinimą pelniusių Niujorke gyvenančio vizualiųjų menų kūrėjo Žilvino Kempino ir Milane gyvenančios kompozitorės Justės Janulytės kūrinių SKYCITY ir WAVES bei Vaclovo Nevčesausko ir Vytauto V. Jurgučio projekto QUANTONOM pasaulines premjeras. Šiems kūriniams įgyvendinti Nacionalinėje dailės galerijoje įrengtos specialios erdvės. Autoriams bendradarbiaujant su architektais bei vaizdo ir garso inžinieriais, kuriama muzikos ir vaizdo sintezė, skatinanti stiprų suvokėjo įsitraukimą bei žadinanti išplėstus garsinius ir vaizdinius potyrius.

Menininko Žilvino Kempino ir kompozitorės Justės Janulytės bendras darbas Skycity – tai kontempliatyvi kelionė skaitmeninėje šviesos ir garsų tėkmėje, kelianti platų diapazoną emocijų – nuo įtampos ir nerimo iki vidinės rimties ir užsisvajojimo. Kūrinyje Waves autoriai siekia sugrįžti prie pamatinių šviesos ir garso efektų bei siūlo pažvelgti į save ir kitus kaip į skirtingo dažnio šviesos ir garso bangas – susiliejančias ar išsisklaidančias.

Menininko Vaclovo Nevčesausko ir kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio bendros kūrybos audiovizualinį projektą Quantonom inspiravo ankstyvoji kvantinės mechanikos teorija ir jos stebinantis gebėjimas sužadinti vaizduotę. Tai šviesos, robotizuotų objektų choreografijos ir garso sintezė, kuri veikia stebėtoją kaip juslinis galvosūkis, skatinantis pasitelkti sąmonę ir intuiciją.

Kūriniai bus rodomi seansais, jų laikas skelbiamas tinklalapiuose www.gaida.lt ir www.ndg.lt. Audiovizualinius projektus vienu metu galės stebėti tik apie 20 žmonių, tad norintys pamatyti šiuos išskirtinius kūrinius kviečiami įsigyti bilietus iš anksto www.bilietai.lt sistemoje. Prieš seansą, likus laisvų vietų, bilietus bus galima nusipirkti ir NDG kasoje.

Projekto įgyvendinimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia: Exterus, Fundermax.

Daugiau informacijos: 85 2122997, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius