7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LDM inf.

LDM inf.

Aleksandro Vasiljevo parodoje – XX amžiaus mados šedevrai

Lietuvos dailės muziejus spalio 22 d., antradienį, 18 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro naują ilgalaikę parodą „XX amžiaus mados šedevrai“, kurioje kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas Lietuvos publikai pristato pasaulinės mados šimtmetį, atskleidžia mados pokyčius bei svarbiausius jos raidos momentus (paroda veiks iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.). Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.


Spaudos konferencija – spalio 22 d., antradienį, 13 val.   

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau dvyliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Ji skirta pasaulinės mados šimtmečiui. Apžiūrėdami parodą, lankytojai gali stebėti didžiulius mados pokyčius, įvykusius per visą XX amžių. Ekspozicija padalinta į skyrius, atspindinčius svarbiausius mados raidos momentus.
    

Belle Époque laikotarpis atskleidžiamas ne tik per unikalius įžymių Europos ir Amerikos dizainerių kūrinius, bet ir per įvairius to meto prabangos aksesuarus – skrybėles, avalynę, vėduokles, rankines ir juvelyrinius papuošalus. Parodoje pristatomi Worth. Doucet, Fortuny, Poiret mados namų šedevrai. Ypatingą vietą ekspozicijoje užima skyrius, pasakojantis apie art deco stiliaus, kuris susijęs su pirmąja Lietuvos nepriklausomybe, raidą. Šio stiliaus ypatybės atskleidžiamos demonstruojant Lanvin, Patou, Callot Soeurs ir kitų pripažintų mados namų aprangą.

Kitas skyrius apima Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, neatsiejamą nuo didžiausių sunkumų, praradimų ir esminio drabužių stiliaus pokyčio.
    

Revoliucionieriumi, kuris grąžino į madą moteriškumą, tapo Christianas Dioras. Jo autoriniai darbai, sukurti new-look stiliumi, taip pat pristatomi parodoje šalia Pierre Balmaino ir Jacques Fatho – svarbiausių Dioro konkurentų – kūrinių.
    

Ekspozicija taip pat atspindi XX a. 7 dešimtmečio postmodernizmo ir futurizmo stilistiką. Šiam laikotarpiui būdingos svajonės apie kosmoso užkariavimą, jos yra išreikštos Pierre Cardino, Andre Couregges ir Paco Rabanne kūriniuose.
    

Grįžimas į gamtą, domėjimasis indų filosofija ir kelionėmis į egzotiškas šalis randa atgarsį skyriuje, skirtame XX a. 8 dešimtmečiui ir hipių estetikai. O 9 dešimtmetis, pagarsėjęs glamūrinių tendencijų plėtra ir stiprios moters įvaizdžio kūrimu, yra iliustruotas Givenchy, Ungaro, Yves Saint-Laurent, Oleg Cassini ir kitų mados namų modeliais.
    

Paskutiniu istoriniu ekspozicijos skyriumi ir baigiamuoju XX a. mados raidos periodu tampa 10 dešimtmetis. Tai laikotarpis, susijęs su grandžo stiliaus gimimu ir grįžimu prie minimalizmo, ypač pamėgto praėjusio amžiaus pabaigoje.
    

Iš viso parodoje pristatoma šimtas modelių vyriškų ir moteriškų drabužių, taip pat iki trijų šimtų aksesuarų, fotografijų ir portretų.

Parodos rengėjai: Lietuvos dailės muziejus ir Všį „Alexandre Vassiliev fondas“.
Informaciją apie parodą teikia Aleksandras Vasiljevas, dėl personalinių interviu kreipkitės į jo atstovę Lietuvoje – Almą Puodžiukaitienę mob. 8 687 35 203.

 

LDM inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“

Š. m. spalio 11 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“. Parodos spaudos konferencija – spalio 11 d. 11 val.
Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (1960), oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969), daina „Elektrėnų žiburiai“ (1964), muzika filmui „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir daugelis kitų – tai muzika, kuri pasakoja, siūlo paveikias emocines patirtis, įtraukiančias ne tik garsais, bet ir reginiais. Didelis dėmesys klausytojo patirčiai išskiria E. Balsio kūrybą tarp jo kartos kompozitorių. Priklausęs pirmajai pokario muzikų kartai, drauge su Juliumi Juzeliūnu, XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje E. Balsys nubrėžė Lietuvos muzikos modernėjimo kryptis. Jis klausytojams siūlė nuosaikų modernumą, nuosekliai pagrįstą kūrinių struktūrą, įsimenančias melodijas ir tikslingas instrumentuotes. Kiekvienas jo kūrinys turi savitą skambesį, didelė jų dalis laikomi etapiniais savo laiko kūriniais, todėl, apžvelgiant E. Balsio palikimą, įdomu prisiminti jo gyventą laikmetį, patirtas įtakas ir diktuotas madas.
Paroda kompozitorių pristato kaip plataus spektro muzikos kūrėją, kūrusį simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, muziką kinui ir teatrui bei estradines dainas, taip pat mėgusį fotografuoti ir filmuoti. Parodos ekspozicija, sudaryta iš itin įvairių eksponatų ir grindžiama E. Balsio kūrybai būdingu kinematografiško pasakojimo principu.
Spaudos konferencijoje dalyvaus parodos kuratorės – Eglė Juocevičiūtė ir Ieva Buinevičiūtė, parodos architektai – Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas, kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.
Paroda veiks iki 2019 m. gruodžio 1 d.
Paroda yra vienas iš E. Balsio 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių. Informaciją apie kitus renginius galima rasti: balsys100.lt.

Parodos organizatorius – Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija
Parodos kuratorės: Eglė Juocevičiūtė, Ieva Buinevičiūtė
Parodos architektai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas

Partneriai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos kino centras
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjas UAB Exterus
Informacinis rėmėjas lrytas.lt
Informaciją teikia Eglė Juocevičiūtė  eglej@ndg.lt, 8 651 74952
Iliustracijoje: Eduardas Balsys prie kompozitorių sąjungos, K. Liubšio fotografija , saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve

Eduardas Balsys K. Liubšio fotografija , Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Eduardas Balsys K. Liubšio fotografija , Lietuvos centrinis valstybės archyvas
LDM inf.

Nacionalinėje dailės galerijoje – nauji Žilvino Kempino ir Justės Janulytės bei Vaclovo Nevčesausko ir Vytauto V. Jurgučio audiovizualiniai kūriniai

Spalio 6–19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veiks bendras festivalio „Gaida 2019“ ir NDG projektas – audiovizualinių kūrinių programa, pristatanti tarptautinį pripažinimą pelniusių Niujorke gyvenančio vizualiųjų menų kūrėjo Žilvino Kempino ir Milane gyvenančios kompozitorės Justės Janulytės kūrinių SKYCITY ir WAVES bei Vaclovo Nevčesausko ir Vytauto V. Jurgučio projekto QUANTONOM pasaulines premjeras. Šiems kūriniams įgyvendinti Nacionalinėje dailės galerijoje įrengtos specialios erdvės. Autoriams bendradarbiaujant su architektais bei vaizdo ir garso inžinieriais, kuriama muzikos ir vaizdo sintezė, skatinanti stiprų suvokėjo įsitraukimą bei žadinanti išplėstus garsinius ir vaizdinius potyrius.


Menininko Žilvino Kempino ir kompozitorės Justės Janulytės bendras darbas Skycity – tai kontempliatyvi kelionė skaitmeninėje šviesos ir garsų tėkmėje, kelianti platų diapazoną emocijų – nuo įtampos ir nerimo iki vidinės rimties ir užsisvajojimo. Kūrinyje Waves autoriai siekia sugrįžti prie pamatinių šviesos ir garso efektų bei siūlo pažvelgti į save ir kitus kaip į skirtingo dažnio šviesos ir garso bangas – susiliejančias ar išsisklaidančias.


Menininko Vaclovo Nevčesausko ir kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio bendros kūrybos audiovizualinį projektą Quantonom inspiravo ankstyvoji kvantinės mechanikos teorija ir jos stebinantis gebėjimas sužadinti vaizduotę. Tai šviesos, robotizuotų objektų choreografijos ir garso sintezė, kuri veikia stebėtoją kaip juslinis galvosūkis, skatinantis pasitelkti sąmonę ir intuiciją.

Kūriniai bus rodomi seansais, jų laikas skelbiamas tinklalapiuose www.gaida.lt ir www.ndg.lt. Audiovizualinius projektus vienu metu galės stebėti tik apie 20 žmonių, tad norintys pamatyti šiuos išskirtinius kūrinius kviečiami įsigyti bilietus iš anksto www.bilietai.lt sistemoje. Prieš seansą, likus laisvų vietų, bilietus bus galima nusipirkti ir NDG kasoje.

Projekto įgyvendinimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia: Exterus, Fundermax.

Daugiau informacijos: 85 2122997, www.ndg.lt
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius

 

LDM inf.

„Daugiau yra daugiau II

Spalio 2 d., trečiadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma šiuolaikinio slovakų stiklo ir keramikos dizaino paroda  „Daugiau yra daugiau II“ (veiks iki lapkričio 24 d.).


Parodos atidaryme dalyvaus Slovakijos Respublikos ambasadorius J. E. ponas Ladislav Babčan, Bratislavos dailės ir dizaino akademijos Stiklo studijos vadovas, parodos kuratorius doc. Patrikas Illo, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė.


Paroda „Daugiau yra daugiau II“ visų pirma siekiama pristatyti žiūrovams pastaraisiais metais Slovakijoje realizuotus įdomiausius ir ambicingiausius stiklo ir keramikos dizaino sumanymus. Parodai atrinkti dizaino darbai yra sukurti jauniausios ir vidurinės kartos autorių, kartu eksponuojamas Bratislavos dailės ir dizaino akademijos Stiklo ir Keramikos studijų studentų dizainas.


Eksponuojami darbai pranoksta tradicinį dizaino objekto, kaip praktiškai pritaikyto daikto, supratimą. Praktiškumas tėra viena tokių objektų savybė –  ne mažiau svarbios vizualinės, simbolinės, emocinės ypatybės. Dauguma šių dizaino darbų sukurti kaip originalūs savarankiški kūriniai arba yra nedidelės autorinės kolekcijos dalis.


Autorinis dizainas yra palyginti naujas reiškinys Slovakijos dizaino scenoje. Jis susiformavo natūraliai, kaip reakcija menkstant keramikos ir stiklo pramonei (porceliano pramonė Slovakijoje faktiškai neegzistuoja, bet yra du stiklo gaminių fabrikai). Dizaineriai savo studijose ir dirbtuvėse dažnai naudoja keramiką ar porcelianą, tam tikros technologijos ir medžiagos pasirenkamos intymioms istorijoms išreikšti. Stiklo gamybos technologijos sudėtingesnės ir brangesnės, tad tokiems dirbiniams būtina tam tikra infrastruktūra. Todėl autoriai kuria pačiuose stiklo fabrikuose Slovakijoje, Lenkijoje, o dažniausiai Čekijos Respublikoje – mat čia esama atitinkamoms technologijoms pritaikytų patalpų. Šiems darbams būdinga pramoninio gaminio estetika, kurios siekiama sąmoningai.


Paroda „Daugiau yra daugiau II“ atskleidžia įvairius menininkų žvilgsnius bei technologinius eksperimentus. Požiūrių įvairovė ir originalumas turbūt geriausiai charakterizuoja šiuolaikinį Slovakijos stiklo ir keramikos dizainą. Kiekvienas autorius siekia pasukti savo išradimų keliu. Kūrybos esmė pirmiausia ir yra malonumas atrasti tai, ką įmanu padaryti.


Parodoje rodomi Peter Ďuriš, Patrik Illo, Simona Janišová, Michaela Stanová Koprdová, Igor Kováč, Lucia Betinská Kováčiková, Petra Molnárová, Markéta Nováková, Ľubomír Ontkóc, Mira Podmanická, Rudolf Rusňák, Aleksandra Stencel, Zuzana Svatik, Linda Viková kūriniai.

Informaciją apie parodą teikia Ilona Mažeikienė mob. 8 611 13012.
Informacija internete www.ldm.lt
LDM Ryšių su visuomene skyrius tel. 85 262 18 83, mob. 8 674 94 104

Zuzana Svatik, She said yes
Zuzana Svatik, She said yes
LDM inf.

Parodoje „Didžioji gatvė“ – legendinė ir kasdienė praeitis, intriguojantys pasakojimai apie Chodkevičių rūmus ir pirmą kartą muziejaus istorijoje – galimybė ateiti kartu su gyvūnu

Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaroma Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklo „Vilniaus gatvės“ antroji paroda „Didžioji gatvė“ (veiks iki 2020 m. sausio 12 d.).
SPAUDOS KONFERENCIJA – rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 11 val. Joje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, projekto vadovė dr. Margarita Matulytė, parodos kuratoriai Justina Augustytė ir Donatas Snarskis, moksleivių parodos kuratorė Bartė Kuolytė.

Paroda „Didžioji gatvė“ tęsia Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“. Reikšmingo Vilniaus jubiliejaus 2023 m. išvakarėse vykdomu miesto sociotopografiniu muziejiniu tyrimu siekiama atskleisti sostinės gatvių raidą, jų kultūrinį ir kalbinį heterogeniškumą, priminti svarbesnius įvykius, reiškinius, supažindinti su vilniečiais ir jų kasdienybe. Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus miesto gatvių. Ja ėjo Valdovų kelias, čia pastatyta miesto rotušė, Šv. Kazimiero bažnyčia, cerkvės, didikų rūmai, išplėtota miestui svarbi infrastruktūra. Kaip formavosi ši senoji gatvė, koks gyvenimo būdas ir įpročiai siejo jos gyventojus – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bandoma ieškoti ikonografijoje, artefaktuose, archyviniuose dokumentuose.

Legendinės ir kasdienės praeities liudijimai
Didžiosios gatvės savitumą atskleidžia ekspozicinės temos: „Laisvas oras“, „Tikra tiesa“, „Mėlynas kraujas“, „Parnaso kalnas“. Vaizdinius gatvės pasakojimus parodoje perteikia Jono Rustemo, Juozapo Peškos, Jurgio Hopeno, Zigmunto Čaikovskio, Justino Vienožinskio, Adolfo Valeškos ir kitų dailininkų kūriniai. Tarp jų – Nacionalinio muziejaus Varšuvoje parodai deponuotas įspūdingas Martyno Zaleskio paveikslas „Vilniaus rotušė“, atkuriantis XIX a. vidurio svarbios miesto aikštės vaizdą. Socialinio, ekonominio ir teisinio miesto gyvenimo centras tapo pagrindiniu „laisvo oro“ laiduotoju ir terpe. Tai patvirtina unikalus parodos eksponatas – rotušėje 1511–1654 m. pildyta Vilniaus miesto magistrato aktų ir dekretų knyga. Mėlyno kraujo metafora nurodo į prestižinėje miesto gatvėje rezidavusias aristokratų šeimas – čia gyveno Radvilos, Pacai, Chodkevičiai, Tyzenhauzai, Goštautai, Plateriai. Vienas jų prabangaus gyvenimo liudijimų yra austrių geldelės – gurmaniškų patiekalų liekanos, archeologų rastos Pacų rūmų teritorijoje. Ekspozicijos puošmena – vaistinės gulbė, kuri ne vienai vilniečių kartai tapo nostalgišku senojo Vilniaus simboliu. Gatvės polikonfesiškumą atspindi ikonografija, o vienas originalus istorinis dokumentas įrodo, kad Didžiojoje gatvėje greta katalikų, stačiatikių, reformatų šventovių 1897 m. įkurta Margaret Hakodeš sinagoga. Didžioji gatvė tapo ir Vilniaus kultūrinio gyvenimo centru – čia veikė miesto teatras, kūrėsi kino teatrai, Tallat-Kelpšos muzikos mokykla, Vilniaus modelių namai, Lietuvos dailės muziejus, fotoateljė, dailininkų dirbtuvės. Atskira salė skirta tapytojo Algimanto Jono Kuro studijoje vykusiems bičiuliškiems susitikimams – čia kolegos portretus kūrė Augustinas Savickas, psichodeliškai eskizavo Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Dalia Kasčiūnaitė, Henrikas Natalevičius, dailininko savadarbiu lanku šaudė dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, o džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas užbėgdavo palošti kortomis.

Įspūdžiai iš pirmų lūpų
Parodoje miesto gatvė, kaip kultūros reiškinys, tampa muziejinės ekspozicijos objektu, kuris atskleidžiamas, pasitelkiant įvairias medijas. Ką dailininkė Veronika Šleivytė kalbėjo per savo parodos Ateizmo muziejuje atidarymą, kur pokariu filosofai Levas Karsavinas ir Vosylius Sezemanas prie „buržuikos“ arbatą gėrė, kodėl tapytojas Pranas Gudynas tapo restauratoriumi, kaip skamba poetės Birutės Pukelevičiūtės ir rašytojo Kazio Borutos balsai – galimybę patirti tokius įspūdžius suteikia interaktyvus garso žemėlapis (autorius Marius Juknevičius). Socialinę ir urbanistinę panoramą išplečia archyvinė kino kronika – nuo 1919 m. iki nepriklausomybės atkūrimo kintančių gatvės vaizdų kaleidoskopas (montažo autorė Julija Matulytė). Tęsiant Jano Bulhako tikslingą Vilniaus architektūros fotografavimą, vykdomas nuoseklus šiandienos gyvenimo fiksavimas (fotografas Tomas Kapočius), kuris jungiamas į parodoje demonstruojamą gatvės fotokroniką. Pirmą kartą Lietuvos muziejų praktikoje yra kaupiamas gatvių autentiško garso archyvas – įrašomi gatvės kasdienybės, įvykių, atmosferos garsai ir jų pagrindu kuriami garso koliažai (autorius Marius Juknevičius).

Chodkevičių rūmų paslaptys
Gatvės istorijai skirtos ekskursijos (autorius Jurgis Atroškevičius) jau tapo šio parodų ciklo tradicija. Didžiosios gatvės maršrutas ekspozicines sales jungia su natūra ir ne tik pasakoja apie ryškius paveldo objektus, bet atskleidžia ir mažai žinomus, intriguojančius faktus (kur gyveno ir dirbo režisierius Šarūnas Bartas, kurdamas savo pirmąjį vaidybinį filmą „Trys dienos“, ir kt.). Savarankiškai ekskursijai sukurtas pieštinis gatvės sociotopografinis žemėlapis (dailininkas Žilvinas Jagėla) bei jį papildantis internetinis puslapis (sprendimo autorius Arnoldas Urbelis).
Specialus ekskursas veda po Chodkevičių rūmus – Lietuvos dailės muziejaus būstinę. Lokali ekskursija supažindina su rūmų istorija ir gyventojais iki XX a. Nuo XVII a. čia rezidavo Chodkevičių šeima, 1812 m. buvo įsikūrusi besitraukianti Napoleono kariuomenė, 1834 m. įrengtas Medicinos-chirurgijos akademijos studentų bendrabutis, o nuo 1919 m. rūmuose gyveno Vilniaus universiteto dėstytojai. Čia buvo „lito tėvu“ vadinamo ekonomisto Vlado Jurgučio, filosofo Vosyliaus Sezemano, poeto Kazio Binkio, rašytojo Kazio Borutos, teatrologės Irenos Veisaitės ir kitų ryškių mokslo, meno, kultūros žmonių butai. Didžiausia staigmena – Levo Karsavino slėptuvė, kurią 1944 m. filosofo šeima įsirengė rūmų rūsiuose.
Informacija apie ekskursijas internete https://www.ldm.lt/vpg/  Registracija: tel. +370 687 71586 ir el. paštu: gidai.vpg@gmail.com

Tai ir mūsų istorija!
Pagrindinę ekspoziciją lydi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos moksleivių paroda „Didžioji gatvė: gatvės istorijos“ (kuratorė Bartė Kuolytė, mokytojai doc. dr. Audrius Novickas, Valdas Aničas, Ona Grigaitė, Linas Augutis). Ši netradicinė pop-up paroda yra tarptautinio projekto „REvivEU“, kurio devizas – „Tai ir mūsų istorija!“, dalis. Dešimtyje Europos šalių (Nyderlanduose, Vengrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Kipre, Lietuvoje) bendradarbiaujant su vietos muziejais ir bendruomenėmis rengiamos parodos, skirtos Europos kultūros įvairovei ir europiečius vienijančiam paveldui, istorijai, vertybėms pažymėti. Vilniaus moksleivių pieštos, lipdytos, animuotos gatvės legendos įtraukia vienos seniausių sostinės gatvių gyvenimą į bendrą neformaliąją Europos istoriją.

Pranciškaus Skorinos ūsai ir kitos vaikų pramogos
Jauniausių parodos lankytojų laukia spalvinimui skirti piešiniai (dailininkas Žilvinas Jagėla). Spalvindami asmenybių portretus vaikai susipažins su Didžiosios gatvės herojais: knygų leidėju Pranciškumi Skorina, kuris Didžiojoje gatvėje 1522 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje spaustuvę, pirmąja Lietuvos rašytoja moterimi Sofija de Šuazel-Gufjė, kuri 1812 m. susitiko su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I ir Napoleonu Bonapartu, fotografu Stanislovu Filibertu Fleriu, kuris Didžiojoje gatvėje įsteigė fotoateljė ir 1908 m. čia įamžino Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, ir kitomis istorinėmis personalijomis. Įvairaus amžiaus moksleiviams parengta diferencijuota gatvės pažinimo edukacinė programa (grafikė Jolanta Sereikaitė).
Informacija apie edukacinių užsiėmimų temas internete - https://www.ldm.lt/vpg/ Registracija: tel. 8 659 58056 ir el. paštu: jsereikaite@hotmail.com

Pasaulinė gyvūnų diena muziejuje
Gatvės fenomenui skirtos parodos kontekste muziejus organizuoja vienos dienos akciją „Švęskime Pasaulinę gyvūnų dieną muziejuje!“. Pirmą kartą Lietuvos muziejų istorijoje į ekspozicines erdves kviečiami lankytojai su savo draugiškais augintiniais. Jie turės galimybę drauge pasivaikščioti „Didžiąja gatve“, dalyvauti gatvės įvykiuose, patirti nuotykių, pasidžiaugti gera kompanija. Spalio 4 d. didikų Chodkevičių rūmai plačiai atvers duris gyvūnams – jiems įėjimas nemokamas.
Informaciją apie parodos lankymo su augintiniais sąlygas teikia Ryšių su visuomene skyrius: tel. (8 5)  262 18 83 ir el. paštu: lina.paukste@ldm.lt


Pagrindiniai partneriai:
Lietuvos nacionalinis muziejus
Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla

Partneriai:
Algimantas Jonas Kuras
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“
Kino studija „Kinema“
Kretingos muziejus
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Rokiškio krašto muziejus
„Skalvijos“ kino centras
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Tarptautinis fotografijos paveldo konsorciumas „Photoconsortium“
Varšuvos nacionalinis muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus
Žemaičių muziejus „Alka“

Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje
BTA Baltic Insurance Company
UAB „Ekspobalta“
UAB „Media Traffic“
UAB „Vilko apetitas“

 

Juozapas Peška, Vilniaus Didžioji gatvė
Juozapas Peška, Vilniaus Didžioji gatvė
LDM inf.

Vokietijoje gyvenančių dailininkų Ingrydos Suokaitės ir Rolando Helmerio kūrybos paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu“

Rugsėjo 5 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma garsių šiuolaikinių Vokietijoje gyvenančių dailininkų Ingrydos Suokaitės ir Rolando Helmerio kūrybos paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu“ (veiks iki lapkričio 17 d.).
Parodos atidaryme dalyvaus dailinininkai Ingryda Suokaitė ir Rolandas Helmeris, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė.


Spaudos konferencija –  rugsėjo 5 d. 11 val.
Garsių šiuolaikinių Vokietijoje gyvenančių dailininkų Ingrydos Suokaitės (gim. 1942) ir Rolando Helmerio (gim. 1940) kūrybos paroda „Abstraktu – geometriška – konkretu“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengta kaip menininkų šeimų parodų ciklo „Kūrybiniai tandemai“ dalis. Visus parodoje eksponuojamus kūrinius autoriai dovanoja Lietuvos dailės muziejui, taip papildydami išeivijos dailės rinkinius išties vertingais šiuolaikinio meno darbais.

Ingryda Suokaitė. Mėlyna. 2018 m.
Ingryda Suokaitė. Mėlyna. 2018 m.
Roland Helmer. Tarp juodos nuo geltonos iki violetinės. 2000 m.
Roland Helmer. Tarp juodos nuo geltonos iki violetinės. 2000 m.
LDM inf.

Parodos „Saldus ateities prakaitas“ uždarymo renginių programa Nacionalinėje dailės galerijoje

Rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis Nacionalinės dailės galerijos lankytojai turės paskutinę galimybę aplankyti besibaigiančią parodą „Saldus ateities prakaitas”. Šia proga NDG parengė svetingojo savaitgalio programą ir kviečia įsigyti muziejaus bilietą tik už 20 centų.

Svetingo savaitgalio programa:
Rugpjūčio 30 d., penktadienis:

17 val. – atvira diskusija parodoje „Parodai užsidarant: analizė ir kritika“. Diskusijoje dalyvauja parodos „Saldus ateities prakaitas“ kuratorė Eglė Mikalajūnė, menininkas Deimantas Narkevičius, kuratorė Ūla Tornau, kuratorė ir kritikė Dovilė Tumpytė, kuratorė Justina Zubaitė, moderatorė Goda Aksamitauskaitė.

Rugpjūčio 31 d., šeštadienis:
12 val. – kūrybinės dirbtuvės 6-10 m. vaikams „Ar ledų valgymas yra performansas?“  su menininke Jurga Juodyte. Į kūrybines dirbtuves prašome registruotis el. paštu: edukacija@ndg.lt

16.00 val. – ekskursija po parodą su kuratore Ieva Mazūraite-Novickiene. Į ekskursiją prašome registruotis el. paštu: edukacija@ndg.lt

17.00 val. – susitikimas parodoje su filmo „Tas saldus žodis ...“ (1977) bendraautoriumi Dominyku Velička.

17.30 val. – susitikimas parodoje su video kūrinio „Vandenynas“ (2017) autore Akvile Anglickaite.

Rugsėjo 1 d., sekmadienis:
12.00 val. – ekskursija po parodą su kuratore Agne Narušyte. Į ekskursiją prašome registruotis el. paštu: edukacija@ndg.lt

13.00 val. – susitikimas parodoje su menininke, skulptūros „Kraštovaizdžio partizanas. Castor Fiber (projektas tęsiamas nuo 2012 m.) autore Aurelija Maknyte.

13:30 val. – susitikimas parodoje su menininke, tapybos ciklo „Europa“ (2009-2010) autore Egle Ridikaite.

Visi renginiai nemokami. Informacija: tel. +370 5 212 29 97; www.ndg.lt, www.ldm.lt
Iliustracija: parodos „Saldus ateities prakaitas“ ekspozicijos fragmentas. Fotografė Gintarė Grigėnaitė.

LDM inf.

Alexanderio Pehlemanno paskaita „Magnetinių juostelių pogrindis DDR. Kasetės, triukšmas ir menas subkultūrose iki sugriūvant sienai“

Nacionalinėje dailės galerijoje rugpjūčio 23 d. 18 val. minint Baltijos kelio 30-metį vyks vokiečio Alexanderio Pehlemanno paskaita „Magnetinių juostelių pogrindis DDR. Kasetės, triukšmas ir menas subkultūrose iki sugriūvant sienai“.

Šaltojo karo metais abiejose geležinės uždangos pusėse susikūrė aktyvios nepriklausomos muzikos scenos, įkvėptos pankų ir postpankų kultūros ir gyvuojančios cirkuliuojant perrašomoms garso kasetėms. Vakaruose tai buvo „pasidaryk pats“ euforijos dalis, o Rytuose subkultūros paprasčiausiai neturėjo kito pasirinkimo – čia netgi pats perrašymo veiksmas vedė į nelegalios veiklos zoną.

Rytinėje sienos pusėje jau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje menininkai eksperimentavo su kalba, medijomis ar performanso menu. Tačiau užgimusi pankų kultūra radikalizavo šiuos procesus, siekdama įvaldyti naujausias meno kryptis DDR režimo sąlygomis. Šios scenos veikėjai be skrupulų maišė žanrus, šokinėjo nuo vieno stiliaus prie kito, atsiribodami nuo valstybės ir visuomenės tiek išoriškai, tiek iš vidaus. Stumiami visuotinio nuobodulio, turėdami marias laiko ir laisvi nuo ekonominių įsipareigojimų (ar galimybių), jie dirbo be tikslo sukurti galutinį produktą, o jų muzika beveik niekuomet netapdavo leidybiniu projektu. Valstybės gyvavimo pabaigoje sienoms pradėjus vertis, situacija pasikeitė. Sienai sugriuvus, šios scenos dalyviai pasuko skirtingais keliais, kurie nuvedė į „Rammstein“, „Raster-Noton“, „To Rococo Rot“, „Tarwater“ ir kitas grupes.

Paskaitą, kurioje bus muzikos, filmų ir vaizdų, skaitys Alexanderis Pehlemannas, žurnalo „Zonic“ ir „Zonic Special“ leidyklos Leipcige redaktorius. „Zonic“ žurnalai ir knygos yra skirti anapus geležinės uždangos egzistavusioms subkultūroms.  

Reginį remia Goethe’s institutas.

Renginys nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga.
Paskaita vyks anglų kalba.

Daugiau informacijos tel. (85) 2122997.

 

Flake’o kasetė. Šiandien „Rammstein“ grupės klavišininkas, anuomet „Feeling B“ grupės ir daugelio kitų projektų dalyvis.
Flake’o kasetė. Šiandien „Rammstein“ grupės klavišininkas, anuomet „Feeling B“ grupės ir daugelio kitų projektų dalyvis.
LDM inf.

Juodkrantėje – kurorto mados paroda iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

Liepos 25 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į Lietuvos dailės muziejaus Pamario galeriją (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa), kurioje bus atidaroma paroda „Tarpukario mada kurorte (1918–1938)“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.


Pavargęs nuo gyvenimiškų rūpesčių šiuolaikinis žmogus dažnai traukia į paplūdimį, kad galėtų pasidžiaugti saule ir jūra. Tačiau kaip atskira grupė paplūdimio drabužiai atsirado visai neseniai, vos prieš 100 metų. Senovėje žmonės maudėsi nuogi, nesidrovėdami nei savo kūno, nei įdegio, nors tokių įrengtų paplūdimių, kokius žinome, nebuvo. Krikščioniškoji moralė smerkė nuogą kūną ir viską, kas kūniška. Mada maudytis Europą pasiekė gerokai vėliau. Ji atkeliavo iš Artimųjų Rytų Kryžiaus žygių laikais, ir tam įtakos turėjo turkiška pirtis. O štai, pavyzdžiui, Rusijoje žmonės maudėsi vilkėdami apatinius marškinius ir dažniau brido ne į jūrą, o į upes ar ežerus. Maudynėmis jūroje žmonės ėmė domėtis tik antrojoje XVIII a. pusėje, kuomet pradėtos rengti atskiros maudyklos narsuoliams. Gydomoji maudynių jūroje nauda atrasta tik XIX a. Maudėsi tik vyrai, tuo tarpu mamos vaikštinėdavo paplūdimiu, kvėpuodavo gydomuoju jūros oru. Be to, jos baiminosi įdegio – juk įrudusi oda buvo prastuolių požymis. Bet štai karalienės Viktorijos laikų Anglijoje prasideda judėjimas už maudynes. Antrojoje XIX a. pusėje ima plisti pirmieji maudymosi kostiumai. Tai buvo itin uždari ir gana sunkūs kombinezonus primenantys mėlynos vilnos maudymosi kostiumai su pūstais pantalonais. Juos damos vilkdavosi specialiose kabinose. Maudymosi kabinos arkliais būdavo nuvežamos į jūrą, ant seklumos. Vežėjas palikdavo kabiną vandenyje, apsivilkusi maudymosi kostiumą ir kepuraitę dama plaukiodavo, o vėliau vėl persivilkdavo, tad šių maudymosi kostiumų beveik niekas neišvysdavo.

LDM inf.

NDG veiklos dešimtmečio parodų programa „Atgal į ateitį. 10“

Liepos 10 d., trečiadienį, 11 val. Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) auditorijoje rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta galerijos veiklos dešimtmečiui skirta parodų programa: atnaujinta XX a. II pusės–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija ir paroda „Saldus ateities prakaitas“. Spaudos konferencijoje dalyvaus parodų kuratorės: NDG vadovė Lolita Jablonskienė, Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Eglė Mikalajūnė ir Agnė Narušytė. Atidarymas vyks liepos 10 d. 18 val.


Jau dešimt metų Nacionalinė dailės galerija rengia keliones laiku. Liepos 10 dieną įvyks reikšmingas stabtelėjimas tarpinėje stotelėje, minint veiklos dešimtmetį. Šia svarbia darbų ir perspektyvų įvertinimo proga NDG kviečia žiūrovus į išskirtinę kelionę, paženklintą šūkiu „Atgal į ateitį. 10“. Ją sudaro atnaujinta XX a. II pusės–XXI a. modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno ekspozicija ir jos tęsinys – paroda „Saldus ateities prakaitas“.

Atnaujintoje ekspozicijoje modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas pristatomas sudėtingų XX a. II pusės–XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime, dailės kūriniuose ir transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Daugiaplanis pasakojimas atspindi kontrastų ir netolygumų kupiną dailės gyvenimo raidą, suskirstytą į teminius skyrius: „Sprogimas“, „Modernizacijos projektai“, „Krizė ir maištas“, „Virsmas“ ir „Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė“.

Rodoma daugiau kaip 150 įvairių kartų žymiausių Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba – tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai. Lietuvos dailės muziejuje sukaupto dailės rinkinio pagrindu suformuotą ekspoziciją svariai papildo kūriniai iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Jono Meko vizualiųjų menų centro, privačių rinkinių: Lewben Art Foundation, BTA Art, Audronės ir Mariaus Vaupšų kolekcijos bei pačių menininkų dirbtuvių. Atnaujintos ekspozicijos kuratorės: dr. Lolita Jablonskienė, Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė ir dr. Agnė Narušytė. Ekspozicijos architektai – Ona Lozuraitytė ir Petras Išora.

Projekto mecenatas – Lewben Group. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, JCDecaux, UAB Exterus. Informaciniai rėmėjai: LRT, lrytas.lt, Žinių radijas.  

Nuolatinės ekspozicijos atnaujinimą lydi paroda „Saldus ateities prakaitas“. Didžiojoje parodų salėje rodoma pastarųjų 40 metų Lietuvos dailė, pradedant aštunto dešimtmečio pabaiga–devinto dešimtmečio pradžia – prieš pat didžiąsias permainas.

Kartais pasirenkame ryžtingai lieti savo ar kitų prakaitą dėl saldesnės ateities, o kartais, atvirkščiai, atsisakydami pretenzijų įrodyti savo galią, uodžiame salsvą, iš ateities sklindantį kvapą, kurį išskiria vis labiau šylančios Žemės liaukos. Parodoje pristatomos šios ir kitos įžvalgos ateities akivaizdoje. Kai kuriuose kūriniuose sąmoningai apmąstoma ateitis ar ją kuriančios jėgos, kitų autoriai, patys to nežinodami, tampa artėjančios ateities pranašais. Parodos kuratorės: Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, Ieva Mazūraitė-Novickienė, Eglė Mikalajūnė, Agnė Narušytė. Parodos architektės: Ieva Cicėnaitė ir Julija Reklaitė.

Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.

Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lewben Art Foundation, Meno kūrinių kapinės, Valdo Ozarinsko fondas, Vilniaus Mažasis teatras, Utenos Krašuonos progimnazija, Vilniaus Taikos progimnazija. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, JCDecaux, UAB Exterus. Informaciniai rėmėjai: LRT, Žinių radijas, lrytas.lt.

 

Informacija: tel. +370 5 212 29 97; www.ndg.lt, www.ldm.lt

 

Atnaujinamos NDG nuolatinės ekspozicijos darbinio maketo fragmentas. Fotografas Tomas Kapočius
Atnaujinamos NDG nuolatinės ekspozicijos darbinio maketo fragmentas. Fotografas Tomas Kapočius
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas