Paskutinis „Oskarų“ nominantų „Geriausio filmo užsienio kalba“ kategorijoje atrankos etapas vyks sausio 9–11 dienomis. Tada ir paaiškės, kokie 5 filmai tapo „Oskarų“ nominantais. Juos rinks iš 9 trumpojo sąrašo finalininkų, kurie paaiškėjo gruodžio pabaigoje. Tai Georgi Ovašvili „Kukurūzų sala“ (Gruzija), Estijai atstovaujantys Zazos Urušadzės „Mandarinai“, Pawelo Pawlikowskio „Ida“ (Lenkija, Danija), Rubeno Östlundo „Force majeure“ (Švedija), Andrejaus Zviagincevo „Leviatanas“ („Leviafan“, Rusija), Abderrahmane’o Sissako „Timbuktu“ (Mauritanija), Paulos van der Oest „Kaltinamoji“ („Accused“, „Lucia de B.“, Olandija), Damiáno Szifróno „Laukinės istorijos“ („Relatos salvajes“, Argentina) ir Alberto Arvelo „Išlaisvintojas“ („Libertador“, Venesuela). „Kukurūzų salą“ ir „Mandarinus“ pernai parodė „Scanorama“ ir „Kino pavasaris“, „Idą“ ir „Force majeure“ vis dar galima pamatyti Lietuvos kino teatruose. „Oskarų“ savininkai paaiškės vasario 22 d.

Naujausias Bertrand’o Bonello filmas „Sen Loranas. Stlius – tai aš“, kaip ir visi ankstesnieji režisieriaus kūriniai, sulaukė prieštaringų vertinimų. Prie to prisidėjo ir konfliktas su Yves’o Saint-Laurent’o partneriu Pierre’u Bergé, jo draudimas režisieriui naudotis dailininko archyvu, ir tais pačiais metais ekranuose pasirodęs kitas – Jalilo Lespert’o biografinis filmas apie Saint-Laurent’ą. Tačiau būtent Bonello filmą Prancūzija šiemet pristatė „Oskarams“. Pateikiame režisieriaus interviu leidiniams www.colta.ru, lci.tf1.fr, „Le Figaro“ ištraukas.

Paskutiniais metais iš lietuvių kino išstumiama autoriaus sąvoka. Atsirado daug naujų žodžių, pavyzdžiui, mano nekenčiama ir kalbininkų neteikiama „industrija“, kuri dabar skamba beveik kiekviename oficialiame spaudos pranešime apie lietuvių kiną. Jokios „industrijos“ pas mus nėra, ir visi tai gerai žino. Juk „industrija“ ar „komercija“ tikrai nepavadinsi tų palyginti pigių pramoginių nacionalinių filmų, kurių siužetai paprastai „pasiskolinti“ iš antrarūšių užsienietiškų pjesių ar filmų. Šių filmų gamintojai turi tik vieną, bet karingą argumentą, esą žmonės juos žiūri. Beje, patį išsamiausią paaiškinimą, kodėl žiūri, išgirdau šį sekmadienį Jaunimo teatro rūbinėje. Vienas eilėje man už nugaros stovėjęs pilietis paaiškino kitam, kad juose „galima pakrizenti“.

Mažai kas žino, kad Alfredas Hitchcockas kūrė filmą apie nacių koncentracijos lagerius, bet niekad jo neparodė. Netrukus filmas pasirodys ekranuose. Britų armijos kino grupė filmavo Bergeno-Belseno koncentracijos stovyklos išlaisvinimą 1945-aisiais. Operatoriai juokavo, kad pirmasis medžiagą pamatęs Hitchcockas buvo pasibaisėjęs tuo, ką pamatė. Siaubo kino karaliumi vadintas režisierius po peržiūros buvo toks sukrėstas, kad savaitę nesirodė garsiojoje „Pinewood“ studijoje.

Nuo 1977 m. Kanų festivalio programos direktoriumi , o nuo 2001-ųjų – festivalio prezidentu rinktą kino kritiką 83-ejų Gilles’į Jacobą pakeis sausio 14 d. Tarptautinių kino festivalių Prancūzijos asociacijos administracijos tarybos (ją sudaro 28 nariai, atstovaujantys vyriausybei, kultūros, užsienio reikalų ministerijoms, Senatui, prodiuserių, platintojų, įvairioms autorių asociacijos, profsąjungoms) paskirtas 68-erių Pierre’as Lescure’as. Jacobą taryba paskyrė Kanų kino festivalio garbės prezidentu.

Šeštadienio vakarą paskelbtas 29-ojo Tarptautinio Varšuvos kino festivalio tarptautinio konkurso žiuri sprendimas ir įteikti laureatų apdovanojimai.

Specialiuoju žiuri prizu apdovanotas Igno Jonyno filmas „Lošėjas“ ir šio bendros lietuvių ir latvių gamybos filmo prodiuseriai Uljana Kim, Robertas Vinovskis.

Martinas Scorsese ir „Tyla“

Martinas Scorsese oficialiai pareiškė, kad ateinančių metų vasarą filmuos vieną seniausių savo projektų „Tyla“. Šioje japonų rašytojo Shuzaku Endo romano ekranizacijoje bus pasakojama apie katalikų misionierius XVI a. Japonijoje. Pagrindinius vaidmenis filme kurs Andrew Garfieldas („Žmogus voras“) ir Kenas Watanabe. Niujorko anglikonų bažnyčios arkivyskupas atsiuntė šį romaną režisieriui 1988-aisiais, kai ekranuose pasirodė „Paskutinis Kristaus gundymas“.

„Gyvenimas ir likimas“ pristatytas „Emmy“ apdovanojimui
Pirmoji Vasilijaus Grosmano romano „Gyvenimas ir likimas“ ekranizacija, kurią režisavo Sergejus Ursuliakas, pristatyta „International Emmy Award“, mini serialo kategorijoje. Premija JAV laikoma „Oskaro“ ekvivalentu.