Vilniaus rotušėje Skirmanto Valiulio premija įteikta Agnei Narušytei, pristatyti leidiniai „Fotografai – Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai“ bei „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien‘13“
Lietuvos fotomenininkų sąjunga (LFMS) gruodžio 16 d. Vilniaus rotušėje pažymėjo besibaigiančius metus. Pristatė šių metų sajungos veiklą bei pagerbė aktyviausiai pastaraisiais metais dirbusius menininkus ir meno kritikus.
![]() |
Dauguma 2014-ųjų premjerų jau suplanuotos ir sugulė kino festivalių programose bei kino teatrų repertuare. Tiesa, Lietuvos kino teatrai, kaip ir ankstesniais metais, orientuosis ne į pasaulinius standartus, o į lietuvių pomėgius, bet intelektualesnio ir meniškesnio kino spragas bandys užpildyti sinefilų viltis – kino festivaliai. Bus ir palyginti daug lietuviškų premjerų, bet apie jas – jau 2014-aisiais. Naujųjų išvakarėse pabandžiau pasiaiškinti, kuriuos iš daug žiniasklaidos dėmesio susilaukusių filmų galime tikėtis pamatyti Lietuvos ekranuose. Filmai įvairūs, bet daugumą amerikietiškų įkvėpė realios istorijos.
![]() | ![]() |
Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkui Bernardui Vasiliauskui šiemet sukako 75-eri. Šie metai žymi ir daugiau vargonininko sukakčių: 25 metus, praleistus prie Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonų pulto, kur prieš 50 metų įvyko pirmasis Maestro koncertas, tiesa, tada vargonuota ne didžiaisiais Alexanderio Schuke’s firmos vargonais, kurie buvo pastatyti tik 1969 m., bet mažuoju 5 registrų A. Schuke’s pozityvu Šv. Kazimiero koplyčioje. Šiais metais Bernardas Vasiliauskas įžengia ir į 60-uosius kūrybinio darbo metus Vilniuje.
![]() | ![]() |
Paryžius – tarsi nuolat kunkuliuojantis kultūrinis katilas: į jį įšokus atrodo, kad kiekvieną minutę prieš akis atsiveria kas nors nauja, netikėta, dar nematyta ir negirdėta. Net ir labai norėdamas negalėtum koja kojon žengti su kiekvienu įdomiu įvykiu, tad ir šiame nedideliame straipsnyje norėčiau pasidalinti tik žiupsneliu įdomių susitikimų su Paryžiaus šiuolaikinės muzikos scena, kuri kartais žavi, kartais nuvilia, bet niekada nepalieka abejingų.
Lietuvos baleto istorijoje mėgstama didžiuotis, jog XVIII a. pabaigoje Varšuvos karališkasis baletas buvo suformuotas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiūnų dvaruose išmankštintų šokėjų. Bet šis istorinis ryšys vėliau visiškai nusilpo, o nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio profesionalusis teatrinis Lietuvos šokis ilgam suartėjo su rusų baleto mokykla. Tik pastarajame dešimtmetyje lenkų ir lietuvių baleto sąsajos įgauna naujų formų – pirmiausia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro dėka. Nuo 1997-ųjų, kai Vilniuje pastatė baletą „Karmen“, lietuvių šokėjus pažįstantis choreografas 2011 m. ėmėsi jiems vadovauti, tuo pačiu metu nepalikdamas ir pagrindinės Lenkijos baleto trupės vairo. Formulė „vienas vadovas – dvi trupės“ jau davė apčiuopiamų rezultatų: lenkų menininkų komanda vėlyvą pavasarį pastatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“, kurį kartu su Anželikos Cholinos pastatytu baletu „Barbora Radvilaitė“ lietuviai spalį parodė Varšuvos žiūrovams, o gruodžio 4 ir 5 d. Vilniuje parodyta šiuolaikinių vienaveiksmių baletų programa „Laiko aidai“ – 2012-ųjų Lenkijos nacionalinio baleto naujiena.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Galerijos atidarymo proga pristatoma grupinė Lietuvos šiuolaikinių menininkų kūrinių paroda. „Pirmos“ parodos ekspozicijoje tapybos, videomeno, objekto ir instaliacijos kūriniai. Didesnę ekspozicijos dalį sudaro nauji, niekur dar neeksponuoti kūriniai. Paroda „Pirma“ ne tik galerijos „Meno forma“, bet ir daugelio kūrinių vieša premjera.
![]() |
Gruodžio 17 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda-hipotezė, skirta pirmajam Trakų parapinės bažnyčios šimtmečiui. Ekspozicijoje pristatomos skaitmeninės pirmojo, apie 1419 metus pastatyto, ir antrojo, po 1497 metų perstatyto, bažnyčios pastatų rekonstrukcijos. Skaitmeninius projektus praplečia mūro fragmentai, archeologiniai radiniai iš 2008–2010 metų kasinėjimų bažnyčios presbiterijoje ir šventoriuje, taip pat su bažnyčios kaita siejami dailės kūriniai.
Paroda-hipoteze baigiamas Lietuvos mokslo tarybos remiamas Lituanistinių tyrimų ir sklaidos projektas „Trakų parapinė bažnyčia XV amžiuje: architektūros ir sienų tapybos rekonstrukcija“. Projekto vadovės ir parodos kuratorės, Vilniaus dailės akademijos docentės dr. Giedrės Mickūnaitės bizantinės sienų tapybos tyrimai Trakų bažnyčioje ne tik praplėtė ir pagilino žinias apie tokios tapybos sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir atskleidė anksčiau nežinotą bažnyčios architektūros kaitą.
![]() |
![]() |
Baigta „Daktaro Kaligario kabineto“ restauracija
Tarptautinis Berlyno kino festivalis pranešė, kad baigtas restauruoti vokiečių kino ekspresionizmo šedevras – Roberto Wiene’s „Daktaro Kaligario kabinetas“ („Das Cabinet des Dr. Caligari“, 1920). Restauruota kopija bus parodyta 2014 m. vasario 9 d. specialiojoje programoje „Berlinale Classics highlight“. Filmui Karlo Schuke’s vargonais Berlyno Filharmonijoje akomponuos kompozitorius ir atlikėjas iš Niujorko Johnas Zornas. Jis atliks naują kūrinį – iš dalies sukurtą iš anksto, iš dalies improvizuotą. Zorno muzika filmui bus įrašyta ir 2014 m. vasario 12 d. rodoma kartu su filmu per ARTE televiziją.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() |
Paroda veikia nuo 2013-12-10 iki 2103 – 01-06
2014 metais minėsime poeto Kristijono Donelaičio, lietuvių pasaulietinės literatūros pradininko, gimimo 300 metų sukaktį. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija bei Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo valstybinės programos rengimo grupė sudarė 2010-2014 m. programą, į kurią įtraukė ir tęstinį 2010-2014 m. projektą: Bronzos liedinimo simpoziumai ir parodos - „Skulptoriai skaito Donelaitį“.