7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: BPM inf.

BPM inf.

Paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“

2019 m. rugsėjo 27 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“, skirta pristatyti katalikiškame Fribūro universitete (Šveicarija) XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų indėlį kuriantis moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant universitete 1899–1934 m. veikusią lietuvių studentų draugiją „Rūta–Lituania“  ir su ja sietinus artefaktus: studentų vėliavą, fotografijas, narių mokslinius darbus ir kitus leidinius.


Studentų draugijos „Rūta–Lituania“ vėliava – išskirtinės reikšmės kultūrinis objektas, neabejotinai tapęs ne tik lietuviškumo, bet ir pačios organizacijos simboliu. Nuo vėliavos sukūrimo 1922 m. su ja dalyvauta universiteto ir kitų korporacijų šventiniuose renginiuose. Naujos Lietuvos valstybės su savo universitetais ir visuomeniniu gyvenimu kūrimas liudijo ir „Lituanios“ pabaigos pradžią: vis mažiau studentų vyko mokytis į Fribūrą. 1934 m. sunykus draugijai vėliava buvo patikėta Fribūro universitetui.


Iki šiol vėliava buvo saugoma universiteto rektoriaus. 2019 metais vėliava perduota nuolatiniam saugojimui Bažnytinio paveldo muziejui. Parodos atidarymo metu ji bus pirmą kartą pristatoma Lietuvos visuomenei kartu su parodos katalogu.


Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą, kuriuo vis dar bandyta atkurti Abiejų Tautų Respubliką, tapo aišku, kad buvusios Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės išgelbėti nepavyks. Siekis išsivaduoti iš Rusijos imperijos galėjo kilti tik iš visiškai naujos, iki tol nesireiškusios tautinės jėgos. Vilniaus universitetas liko uždarytas iki pat 1919 m., todėl negalėjo tapti naujos rezistencijos židiniu. Lietuvos jaunimas – jau ne tik aristokratų, bajorų, bet ir miestiečių bei valstiečių vaikai – išsilavinimą stengėsi įgyti Sankt Peterburgo ir Maskvos, o nuo XIX a. pabaigos – ir Vakarų Europos universitetuose. Taip lietuvių tautinėje savišvietoje tapo svarbus ir Fribūro universitetas.


Šio universiteto svarba Lietuvos valstybingumo formavimuisi neabejotina. Tai buvo vienas iš svarbiausių centrų, kuriame būrėsi lietuviai intelektualai katalikai, kunigai ir pasauliečiai. Dauguma jų studijas Fribūre baigė apgindami daktaro disertacijas, neretai pirmąsias savo srityje Lietuvoje: teologas, būsimas Vilniaus vyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis, filosofas ir būsimas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Stasys Šalkauskis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, istorikas Jonas Totoraitis, istorikė ir pedagogė Marija Andziulytė-Ruginienė ir daugelis kitų. Kaip atskirą atvejį reikia paminėti Lietuvos pilietybę tarpukariu gavusį bei aktyviai Lietuvos labui veikusį šveicarą Juozą Eretą, su lietuviais susipažinusį per studijas Fribūre.


Nors daugelis šių vardų yra žinomi, dažnai pamirštama, kad jų katalikiškai ir tautinei pasaulėžiūrai didelę įtaką darė būtent studijos Fribūro universitete, o aktyvia veikla kuriant modernią Lietuvos valstybę taip pat užsiimta Šveicarijoje. Čia jie formavosi kaip intelektualai ir ėmė kristalizuoti savo idėjas, megzti tarptautinius ryšius. Nors lietuviškoje istoriografijoje minimas faktas, jog šiame Fribūro universitete nuo pat įkūrimo XIX a. pabaigoje studijavo nemažai studentų iš Lietuvos, nėra studijų, kuriose būtų pateikiamas išsamesnis vaizdas, kodėl ir kokie lietuviai rinkosi čia mokytis, kokia veikla užsiėmė.
Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki 2019 m. lapkričio 30 d.

Parodos atidarymo konferencijos programa:
16.00–16.15 Sveikinimai atidarymo proga
16.15–16.35 „L’Université de Fribourg (1889–2019). Au carrefour de l’esprit et du savoir, des peuples et des cultures“ („Fribūro universitetas (1889–2019). Dvasios ir mokslo, tautų ir kultūrų kryžkelėje“) (prof. Claude Hauser, Fribūro universitetas)
16.35–16.55 „Lietuviai studentai Fribūro universitete“ (dr. Vykintas Vaitkevičius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas)
16.55–17.10 Kavos pertrauka
17.10–17.30 „Fribūro universiteto lietuvių studentų draugija „Rūta“ 1899–1915 m.“ (dr. Algimantas Katilius, Lietuvos istorijos institutas)
17.30–17.50 „Intelektualinės kirmgraužos. Fribūro universiteto patyrimai atkuriamoje Lietuvoje“ (dr. Justinas Dementavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
18.00–18.45 Parodos atidarymo ekskursija
 
Parodos kuratoriai: Justinas Dementavičius, Claude Hauser, Kamilė Jagėlienė, Algimantas Katilius, Mantė Lenkaitytė Ostermann, Monika Šipelytė, Vykintas Vaitkevičius
Organizatorius: Bažnytinio paveldo muziejus


Partneriai: Fribūro universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Šveicarijos lietuvių bendruomenė
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, viešbutis „Domus Maria“


Daugiau informacijos: tel. 8 620 87607, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt

 

Akademinės  Fribūro universiteto lietuvių lietuvių draugijos vėliava. 1922 m. Aversas
Akademinės Fribūro universiteto lietuvių lietuvių draugijos vėliava. 1922 m. Aversas
Akademinės  Fribūro universiteto lietuvių lietuvių draugijos vėliava. 1922 m. Reverso fragmentas
Akademinės Fribūro universiteto lietuvių lietuvių draugijos vėliava. 1922 m. Reverso fragmentas
BPM inf.

Nauja paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“

Gegužės 23 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“. Šie bibliniu Mesijo vardu vadinami vienos kilmės kūriniai sudaro svarią Lietuvos katalikiškosios dailės paveldo dalį.
Parodos atidarymo spaudos konferencija vyks gegužės 23 d. 12 val.

Parodoje pristatomi Kristaus atvaizdai, kuriems yra prigijęs Jėzaus Nazariečio pavadinimas. Jų pirmavaizdis – stebuklinga rengiamoji Kristaus statula iš Madrido basųjų trinitorių (Švč. Trejybės, Belaisvių Išpirkėjų, lot. SS. Trinitatis de Redemptione Captivorum Discalceatorum) bažnyčios. Dabar tai kapucinų globojama Medinaceli Jėzaus Nazariečio bazilika: šventovei ir statulai prigijo jas globojusios Medinaceli giminės vardas. Ši rengiamoji, natūralistine stilistika pasižyminčios Sevilijos baroko skulptūros mokyklos statula dar vadinama išpirktąja, nes 1682 m. šią apie XVII a. 2-ajame deš. išdrožtą skulptūrą kartu su žmonėmis iš nelaisvės ir niekinimo joje Maroko sostinėje Meknese išpirko Ispanijos trinitoriai. Jie atsigabeno šį Jėzaus atvaizdą į savo Madrido bažnyčią ir, išgarsėjusį malonėmis, ypatingai gerbė. Statulos kopijomis ir tapytais atvaizdais puošė savo šventoves, rengė maldynus, platino raižinius, steigė specialias brolijas. Ispanijoje ir ten, kur veikė basieji trinitoriai, šis atvaizdas pasklido ir už ordino ribų.


Abiejų Tautų Respublikos basieji trinitoriai, į Lenkijos Karalystę atvykę 1685 m., o į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – 1693 m., sudarė labiausiai į Šiaurę ir Rytus nuo vienuolijos centro – Ispanijos – nutolusią Šv. Joakimo provinciją. Dėl valstybės padalijimų ir posukiliminių represijų ji vis traukėsi, o 1864 m. carinė valdžia panaikino du paskutinius – Vilniaus Antakalnio ir Varšuvos Soleco – trinitorių vienuolynus. Šv. Joakimo provincijos trinitoriai savo šventoves papuošė Madrido Jėzaus Nazariečio figūros kopijomis, o plačiausiai išgarsėjusi ir Jėzaus kultą bei atvaizdą Lietuvoje paveikusi 1700 m. sukurta kopija – „Antakalnio Jėzus“ (dabar saugomas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje).

Parodą sudaro penkios dalys: „Stebuklingoji Antakalnio Jėzaus skulptūra“, „Antakalnio Jėzaus (Jėzaus Nazariečio) atvaizdai Lietuvos bažnyčiose“; „Po Lietuvos debesimis: Jėzus Nazarietis šalia gyvųjų ir mirusiųjų“ (liaudiškųjų skulptūrų dalis); „Arti akių ir širdies: privataus maldingumo objektai“ ir „Tradicijos ir permainos: Jėzaus Nazariečio atvaizdas Nepriklausomos Lietuvos 100-mečio perspektyvoje“. Seniausias parodos eksponatas – 1701–1702 m. profesionalaus skulptoriaus sukurta įspūdinga votinė Jėzaus Nazariečio skulptūra, Onos Zelštienės paaukota jos funduoto Vilniaus vizičių vienuolyno koplyčiai. Naujausia iš eksponuojamų – tautodailininko Adolfo Teresiaus 2017 m. iš bemaž tūkstantmečio juodojo ąžuolo išdrožta ir auksuotomis detalėmis apdailinta šios ikonografijos Išganytojo statula.


Madrido ir Antakalnio Jėzaus Nazariečio statulos yra ispaniškojo tipo rengiamosios skulptūros-marionetės. Lietuvos bažnyčių altoriuose (Dubičiuose, Daujėnuose, Eišiškėse, Rukainiuose ir kitur) tebegerbiama ne viena tokia gyvo žmogaus iliuziją sudaranti Antakalnio Jėzaus skulptūros XVIII–XIX a. kopija. Parodoje eksponuojamas XX a. pr. šio tipo Išganytojo atvaizdas iš Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios, rodoma provincijos meistro išdrožta barokinė aksomo rūbu apvilkta Jėzaus skulptūrą iš Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios. Bus galima pamatyti siuvinėtas paties Antakalnio Jėzaus ir jo kopijų iš Gegrėnų ir Rozalimo bažnyčių tunikas, ornamentuotais metalo rūbais apdailintas savitas Kristaus statulas, puošusiais Tryškių ir Kulių bažnyčių altorius. Parodoje – trys dešimtys įvairių Lietuvos regionų šventovėms skirtų atvaizdų, daugiausia statulų, ne vienas įsimintinas paveikslas, dalis jų – procesijų altorėlių kūriniai.


Be to, rodoma per 80 senųjų liaudiškųjų skulptūrų ir skulptūrėlių, po keletą primityviosios tapybos ir grafikos pavyzdžių. Diduma Jėzaus Nazariečio skulptūrų yra iš sodybose, kryžkelėse, aikštėse, kapinėse ir kitose atmintinose vietose buvusių kryždirbystės objektų: koplytstulpių, kryžių, koplytėlių. Dalis dievdirbių kūrinių –  iš kaimo bažnyčių, koplyčių ar žmonių namų.


Išskirtinos XX a. 4-ajame dešimtmetyje lietuviškų mitiškų operų scenografijai žymaus šios srities dailininko Liudo Truikio pasitelktos Jėzaus Nazariečio atvaizdo interpretacijos. Pora liaudiškų skulptūrėlių rodo, kad ir sovietmečiu tradicija ruseno. Ji vėl plačiai išsiskleidė per Atgimimą ir atgautosios Nepriklausomybės pradžioje, kai šios ikonografijos Išganytojo atvaizdą pamėgta komponuoti tremtinių, tautos kančių ar kankinių atminimui įamžinti skirtuose paminkluose. Be daugelio kryždirbių, jų sukūrė ir profesionalai: bus galima pamatyti Vlado Vildžiūno Jėzaus Nazariečio 1991 m. skulptūrą – paminklų Vorkutoje, Dotnuvoje ir Anykščiuose statulų modelį.
Parodoje eksponuojami Jėzaus Nazariečio atvaizdai iš 18 Lietuvos bažnyčių, 15 šalies muziejų ir bibliotekų, 10 privačių rinkinių.
 
Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
Parodos kuratorė Regimanta Stankevičienė
Organizatorius Bažnytinio paveldo muziejus
Rėmėjas Vilniaus arkivyskupija
Informacinis rėmėjas bernardinai.lt

Daugiau informacijos: 8 5 269 7800, 8 615 50297
www.bpmuziejus.lt

 

Antakalnio Jėzaus skulptūra (Roma, Vilnius, 1700 m.) Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios altoriuje. Fot. Arūnas Baltėnas
Antakalnio Jėzaus skulptūra (Roma, Vilnius, 1700 m.) Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios altoriuje. Fot. Arūnas Baltėnas
BPM inf.

Paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“

Gruodžio 13 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias“, kurioje visuomenei pirmą kartą pristatoma t. Antano Saulaičio SJ kolekcija „Misijų stotelė“. Per pusę amžiaus kolekcijoje sukaupta daugiau nei 2500 artefaktų. Tai buitiniai ir liturginiai reikmenys, asmeniniai daiktai, knygos, spaudiniai, laiškai, atvirukai, suvenyrai, interjero puošmenos, medžioklės įrankiai, garso ir vaizdo įrašai ir kita medžiaga, liudijanti lietuvių misionierių veiklą.

 

Parodai atrinkta daugiau nei 150 eksponatų. Atskirose regionų salelėse vieni šalia kitų nugula Australijos aborigenų bumerangai ir tradiciniais raštais puošti liturginiai indai; Šiaurės Amerikos indėnų sapnų gaudyklės ir šventųjų ikonos; užnuodytos medžioklinės Amazonijos džiunglių čiabuvių strėlės ir kaučiuko rinkėjų gamintas votas šv. Pranciškui; Afrikoje iš nendrių ir kaktusų spyglių supinti krepšeliai ir tradiciniais raštais margintos stulos. Paroda papildyta itin vertinga, dar niekuomet viešai neskambėjusia garsine medžiaga: specialiai parodai suskaitmenintais autentiškais misionieriaus kun. Kazimiero Jurgio Bėkštos SDB įrašais, kuriuose įamžintos pirmosios Amazonijos genčių kalbos pamokos, gamtos garsai ir muzika.

Šv. Kotryna Tekakwitha. Organizatorių nuotr.
Šv. Kotryna Tekakwitha. Organizatorių nuotr.
BPM inf.

Paskaitų ciklas „Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje“

2018 m. lapkričio 8–10 d. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) vyks visiems atviras studijų savaitgalis „Krikščioniškas menas sekuliariame pasaulyje“. Tris vakarus Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai nagrinės modernaus ir šiuolaikinio krikščioniško meno problematiką. Renginiai nemokami, maloniai kviečiame dalyvauti!

Paskaitų ciklas organizuojamas bendradarbiaujant su Paryžiaus Menų teologijos aukštojo mokslo instituto (Institut Supérieur de Théologie des Arts, ISTA), Vilniaus universiteto ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojais. Visi pranešimai bus skaitomi lietuvių ir prancūzų kalbomis (su vertimu).

Lapkričio 8 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros profesorius Tomas Sodeika skaitys pranešimą „Krikščioniškas menas – contradictio in adiecto?“, skirtą aptarti pačios krikščioniško meno sąvokos prieštaringumą. 18 val. Paryžiaus Menų teologijos aukštojo mokslo instituto dėstytojas, meno istorikas ir Paryžiaus menininkų bendruomenės kapelionas Michelis Brière’as kalbės apie religinio kino atsiradimą ir problematiką pranešime „Krikščioniškas menas priimti kiną“.

Lapkričio 9 d., penktadienį, 17 val. dailės istorikė ir paveldosaugininkė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertė dr. Margarita Janušonienė pristatys pranešimą „Krikščioniško meno pavidalai sekuliariame pasaulyje: tarp tradicijų ir naujovių“. 18 val. Paryžiaus Menų teologijos aukštojo mokslo instituto dėstytoja, teologė ir moderniosios dailės tyrinėtoja, evangelikų reformatų bendruomenės pastorė Martine Grenier apžvelgs XIX–XX a. religinės dailės pokyčius pranešime „Nuo XIX iki XX amžiaus: religinio atvaizdo krizė Europoje ir jos atgarsiai Prancūzijoje“.

Lapkričio 10 d., šeštadienis, bus skirtas kalbėti apie šiuolaikinę religinę dailę. 17 val. pranešimą „Agamemnono skausmas, arba saikas dailėje“ skaitys dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė Giedrė Mickūnaitė. 18 val. Martine Grenier pristatys antrąjį pranešimą „Tarp ištikimybės ir maišto: „Paskutinė vakarienė“ šiuolaikiniame mene. Keletas pavyzdžių“.


Tarptautinio paskaitų ciklo tikslas – sukurti erdvę diskusijai apie krikščionišką meną ir jo reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje religinio meno tema yra atrandama iš naujo ir skirtingais aspektais nagrinėjama menininkų, menotyrininkų, filosofų, teologų darbuose. Ši tema iš esmės susijusi ir su Bažnytinio paveldo muziejaus veikla – bandymu šiandienos žmogui kalbėti apie krikščionišką paveldą, atrasti ir suprasti jo turtingumą, reikšmę Lietuvos ir pasaulio kultūrai.

Organizatoriai: Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Daugiau informacijos: tel. 8 684 07792, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt
www.bpmuziejus.lt

BPM inf.

Šv. Kazimiero gimimo jubiliejui – nemokami edukaciniai renginiai

Spalio 3 d. sukaks 560 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos karalaičio, Katalikų bažnyčios šventuoju ir Lietuvos globėju tapusio šv. Kazimiero (1458–1484) gimimo. Pamaldumas šv. Kazimierui neatsiejamas nuo tarptautinių kultūrinių ryšių, sujungusių Lietuvą su kitomis krikščioniškomis Europos valstybėmis, o sąsajų paveldas pasiekė mūsų dienas sakralaus meno kūrinių pavidalu. Minėdamas šv. Kazimiero gimimo jubiliejų, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia dalyvauti nemokamuose renginiuose, pažinti Lietuvos šventąjį globėją ir jo gerbimo istoriją.

 

Šv. Kazimieras, antras Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus, gimė Krokuvoje. Jis buvo auklėjamas kaip būsimasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės karalius ir pasižymėjo puikaus valdovo bruožais – išmintimi, teisingumu, drąsa, tačiau taip pat pamaldumu, prabangos vengimu, rūpinimusi vargšais. Mirė susirgęs džiova, vos 25-erių metų amžiaus. Netrukus karalaitis pradėtas vadinti šventuoju, tikintieji ėmė pasakoti apie jo užtarimu įvykusius stebuklus. Šiandien daugybė vietų Vilniuje primena šv. Kazimierą ir miestiečių pagarbą jam.

Šv. Kazimieras Trirankis
Šv. Kazimieras Trirankis
BPM inf.

Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“

Spalio 4 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Priešnavis. Paskutinė pakyla“. Tai devintoji menininko fotografijų paroda, kurioje rodomi pastarųjų dvejų metų darbai: 62 vaizdai iš 45 Lietuvos katalikų bažnyčių. Fotografijose užfiksuotos vietos, kuriose neužsibūnama: rečiau pastebima bažnyčios erdvė, esanti prieš pagrindinę navą ar šalia jos, ir neretai ten stovinčios uždangstytos apvalkalais bažnytinės vėliavos, procesijų altorėliai, atsitiktiniai baldeliai, veidrodžiai, seni kilimai, šarvonės, vadinamos katafalkais.

 

Parodoje eksponuojami ir trys vertingi sakralinės dailės kūriniai – calūnai: laidotuvių liturgijoje naudojami juodos spalvos patiesalai su religine simbolika iš Bažnytinio paveldo muziejaus fondų. Tokiu būdu ir parodos architektūra, ir turinys, ir geduliniai artefaktai išryškina priešnavio, kaip paskutinės pakylos, metaforą.

Gediminas Pranckūnas, „Priešnavis. Paskutinė pakyla. Simnas“
Gediminas Pranckūnas, „Priešnavis. Paskutinė pakyla. Simnas“
BPM inf.

Paroda „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“

Birželio 13 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda, kuri pristato vieną ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istoriją. Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. 1718 metais auksines Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Parodoje eksponuojamos stebuklingojo paveikslo puošmenos: 7 karūnos, 2 aptaisai, taip pat 2 monstrancijos, kiti lobyno reikmenys, votai, liturginė tekstilė.

Jau 1630 m. minimos šešios skirtingos Marijos karūnos, kurių tik viena išliko iki šiol. Ji datuojama XVII a. pr. ir mena Benedikto Vainos arba Eustachijaus Valavičiaus klebonavimo Trakuose periodą. Antroji, auksinė, ypač puošni, emaliu, perlais ir brangakmeniais išdailinta Marijos karūna, manoma, buvo dovanota Sapiegų giminės XVII a. I pusėje. 1677 m. Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas garsiajam paveikslui užsakė sidabrinį auksuotą aptaisą – reto meistriškumo auksakalystės kūrinį. Jis pasiekė mūsų laikus netekęs vienos plokštės. Antrąjį išlikusį aptaisą, kuris ir dabar puošia paveikslą, 1723 m. nukalė Vilniaus auksakalys Jonas Frydrikas Šemnikas. Trakų bažnyčios lobyne aptinkame ne vieną šio garsaus menininko kūrinį: Šemniko plaktukui priklauso ir Trakų bažnyčios didžiojo altoriaus antepedijaus kalstiniai bei šešios altoriaus žvakidės. Nors meistras savo dirbinių nesignavo, jo unikalus braižas ir mėgstami augaliniai motyvai leidžia priskirti jam du relikvijorius bei vieną iš septynių išlikusių XVIII a. mišių taurių. Lobyno puošmena yra ir kito talentingo Vilniaus auksakalio Jono Lario sukurta ankstyviausia Lietuvoje rokoko stiliaus monstrancija, artima XVII a. pabaigos Augsburgo auksakalystės mokyklai.

Mūsų dienas pasiekė labai maža Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 1409 m. funduotos Trakų bažnyčios lobyno dalis. Žinoma, kad jame iki XVII a. vidurio buvo daug „senovinio darbo“ auksakalystės reikmenų, kurių XVIII a. pab. inventoriai jau nebemini. Seniausia parodoje pristatoma išlikusi šventenybė – XV a. pab.–XVI a. pr. gotikinis pacifikalas, tiksliau, jo dalis – priekinė kryžiaus plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir galuose išraižytais keturių evangelistų simboliais.

Nors fizikiniai ir cheminiai tyrimai atskleidė, kad pirminis Trakų Dievo Motinos paveikslo vaizdas priklausė vakarietiškai vėlyvosios gotikos tapybos tradicijai, gyvas pasakojimas, jog tai Vytautui Didžiajam Bizantijos imperatoriaus dovanota ikona. Tyrinėtojai mano, kad prieš 1650 m. paveikslas buvo pritaikytas naujam altoriui, sumažintas ir pertapytas priartinant jį prie bizantiškosios ikonų tradicijos, pirmavaizdžiu laikant Dievo Motinos Snieginės ikoną iš Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje. Tai paryškino jo senumą ir sąsają su Vytautu Didžiuoju, kurio funduota Trakų bažnyčia buvo išpuošta bizantinėmis freskomis.

Žinios apie pamaldumą Trakų Dievo Motinai ir patiriamus stebuklus prasideda nuo XVII a. pr. 1602 m. Vilniuje kilus maro epidemijai vyskupas Benediktas Vaina su jėzuitais surengė viešą atgailautojų procesiją iš Vilniaus į Trakus, kviesdamas miestiečius melsti išsigelbėjimo prie tuomet jau garsaus Dievo Motinos atvaizdo. Padėkos už pergalę Chotino mūšyje procesiją 1622 m. poetiškai aprašė Motiejus Kazimieras Sarbievijus epodžių cikle „Keturios Mergelės Motinos mylios“. „Trakų Dievo Motinos karūnavimo iškilmių aprašymą“ (1719), kuris dabar saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, taip pat bus galima apžiūrėti parodoje.

Paroda veiks iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

Organizatorius: Bažnytinio paveldo muziejus
Partneriai: Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Trakų istorijos muziejus
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Daugiau informacijos: tel. 8 5 269 7800, www.bpmuziejus.lt

Trąkų Dievo Motina, Aptaisas 1723 m. Karūna XVII a.
Trąkų Dievo Motina, Aptaisas 1723 m. Karūna XVII a.
Trąkų Dievo Motina, XVI a., be aptaiso
Trąkų Dievo Motina, XVI a., be aptaiso
Trąkų Dievo Motinos karūna, Augsburgas, apie 1630-1655 m.
Trąkų Dievo Motinos karūna, Augsburgas, apie 1630-1655 m.
BPM inf.

Prabangūs eksponatai atskleis šv. Kazimiero garsą Italijoje

Lietuvių ir lenkų mylimas šventasis Kazimieras – garsus ne tik mūsų kraštuose. XVII amžiuje lietuvių šventajam meldėsi viena įtakingiausių Florencijos šeimų – Medičiai, „tolimos šiaurės šventąjį“ karštai gerbė Sicilijos tikintieji. Prabangūs eksponatai, liudijantys italų pamaldumą šv. Kazimierui, bus pristatomi parodoje, kuri nuo gegužės 18 d. veiks Bažnytinio paveldo muziejuje. Parodai eksponatus skolino didžiausi Florencijos ir Palermo muziejai, Medičių lobynas ir Florencijos Šv. Lauryno bazilikos archyvas.

 

Gegužės 17 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“. Tarptautinę muziejų dieną, gegužės 18-ąją, muziejaus lankymas nemokamas – nuo 11 iki 18 val. Gegužės 19 d. 18, 19 ir 20 val. bus surengtos trys nemokamos ekskursijos po parodą.

„Šv. Kazimieras“. Než. autorius. XVII a. pab. - XVIII a. pr. Mandraliscos kultūros fondas, Čefalu
„Šv. Kazimieras“. Než. autorius. XVII a. pab. - XVIII a. pr. Mandraliscos kultūros fondas, Čefalu
Pietro Novelli, „Šv. Kazimiero karūnavimas“. 1636 m. Sicilijos regioninė Abatellis rūmų galerija, Palermas
Pietro Novelli, „Šv. Kazimiero karūnavimas“. 1636 m. Sicilijos regioninė Abatellis rūmų galerija, Palermas
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas. Massimiliano Soldani Benzi. 1687–1688 m. Nacionalinis Bargello muziejus. Medičių koplyčių muziejus, Florencija
BPM inf.

Restauruotų paveikslų pristatymas

Sausio 4 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks Paberžės Dievo Motinos atvaizdo ir penkių 2017 m. restauruotų paveikslų iš Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios pristatymas. Renginyje dalyvaus istorikas Liudas Jovaiša, menotyrininkės Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Dalia Vasiliūnienė, Rūta Vitkauskienė, restauratorės Anna Szymańska, Agnieszka Przełomiec, Alma Valickienė, Martyna Noreikaitė-Jemec, fondo „Mosty“ valdybos nariai Mikolaj Falkowski ir Małgorzata Aleksandrowicz, Paberžės bažnyčios klebonas kun. Marek Gladki.

 

Ankstyviausios žinios apie Paberžės parapiją siekia XV a. paskutinį ketvirtį. Šioje vietovėje, pavadintoje „Po beržais“, 1484 m. buvo pastatyta maža medinė bažnytėlė, arba altarija, priklausanti vienai seniausių Lietuvoje – Maišiagalos bažnyčiai, veikusiai nuo 1387 metų. 1503 m. Paberžės bažnyčia jau minima kaip parapinė, o 1507 m. naują parapiją aprobavo karalius Žygimantas Senasis. Pirmoji parapinė Paberžės bažnyčia buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bei Šv. Antano titulu. Paberžės parapijos ribose XVII–XVIII a. atsidūrė Glintiškių reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas, dominikonai, misionieriai. Spėjama, kad Paberžės Dievo Motinos atvaizdas XVIII a. į Lietuvą buvo atvežtas Jelenskių šeimos, kai šie įsigijo dvarą Glitiškėse. Seniausias Jelenskių dvaras buvo Tučoje (Tucza), netoli Slucko, ir garsėjo prie jo veikusia ikonų tapybos mokykla. Paberžės Dievo Motinos atvaizdas galėjo būti sukurtas šioje mokykloje.

Paberžės Dievo Motina. Vaizdas prieš restauraciją
Paberžės Dievo Motina. Vaizdas prieš restauraciją
BPM inf.

„Siuvinėtas dangus“: liturginės tekstilės lobynai naujoje parodoje

Lapkričio 23 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Siuvinėtas dangus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai“. Joje pristatomas Lietuvos siuvinėtų liturginių drabužių lobynas nuo seniausių artefaktų iki šiuolaikinių kūrinių. 12 val. vyks parodos ir katalogo pristatymui skirta spaudos konferencija.

 

Prieš ketverius metus vykusioje parodoje „Šilkas ir auksas“ Bažnytinio paveldo muziejus rodė įspūdingą liturginės tekstilės rinkinį, skirtą drabužiams, pasiūtiems iš prabangių audinių, austų XV–XVIII a. Europoje veikusiose šilko audimo manufaktūrose. Naujoji paroda tęsia tuomet pradėtą istoriją ir pateikia naują, savitą, daugiasluoksnį pasakojimą. Kiekvienas siuvinėtas drabužis yra unikalus kūrinys, jame vaizduojami ornamentai ir figūrinės kompozicijos yra neatsitiktiniai, jie susiję su drabužio paskirtimi, funkcija, simbolinėmis prasmėmis. Liturginiai drabužiai įamžina istorinių asmenybių – žymių fundatorių, vyskupų, dvasininkų – atminimą ir padeda neužmiršti kuklių siuvinėtojų, pamaldžių aukotojų istorijų. Pristatoma nuosekli meno stilių kaitos istorija, skirtingų epochų žmogaus minties eiga, atskleidžiami teologų akcentuojami tikėjimo tiesų aspektai, rodomi pamaldumo šventiesiems ženklai.

Kapos fragmentas. Lietuva, XVIII a. III ketv. Vilniaus katedra
Kapos fragmentas. Lietuva, XVIII a. III ketv. Vilniaus katedra
Arnoto fragmentas. Lietuva, XX a. I p. Rūkainių bažnyčia
Arnoto fragmentas. Lietuva, XX a. I p. Rūkainių bažnyčia
Aukso ir sidabro siūlais siuvinėto arnoto fragmentas. Lvovas, XVII a. Vilniaus katedra
Aukso ir sidabro siūlais siuvinėto arnoto fragmentas. Lvovas, XVII a. Vilniaus katedra
Arnoto fragmentas. Lietuva, 1792–1799 m.Vilniaus katedra
Arnoto fragmentas. Lietuva, 1792–1799 m.Vilniaus katedra
Šv. Andriejus. Gotikinės arnoto kolonos fragmentas. Švenčionėlių bažnycia
Šv. Andriejus. Gotikinės arnoto kolonos fragmentas. Švenčionėlių bažnycia
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas