7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Autorius: BPM inf.

BPM inf.

„Siuvinėtas dangus“: liturginės tekstilės lobynai naujoje parodoje

Lapkričio 23 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Siuvinėtas dangus. Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių XV–XX a. siuvinėti liturginiai drabužiai“. Joje pristatomas Lietuvos siuvinėtų liturginių drabužių lobynas nuo seniausių artefaktų iki šiuolaikinių kūrinių. 12 val. vyks parodos ir katalogo pristatymui skirta spaudos konferencija.

 

Prieš ketverius metus vykusioje parodoje „Šilkas ir auksas“ Bažnytinio paveldo muziejus rodė įspūdingą liturginės tekstilės rinkinį, skirtą drabužiams, pasiūtiems iš prabangių audinių, austų XV–XVIII a. Europoje veikusiose šilko audimo manufaktūrose. Naujoji paroda tęsia tuomet pradėtą istoriją ir pateikia naują, savitą, daugiasluoksnį pasakojimą. Kiekvienas siuvinėtas drabužis yra unikalus kūrinys, jame vaizduojami ornamentai ir figūrinės kompozicijos yra neatsitiktiniai, jie susiję su drabužio paskirtimi, funkcija, simbolinėmis prasmėmis. Liturginiai drabužiai įamžina istorinių asmenybių – žymių fundatorių, vyskupų, dvasininkų – atminimą ir padeda neužmiršti kuklių siuvinėtojų, pamaldžių aukotojų istorijų. Pristatoma nuosekli meno stilių kaitos istorija, skirtingų epochų žmogaus minties eiga, atskleidžiami teologų akcentuojami tikėjimo tiesų aspektai, rodomi pamaldumo šventiesiems ženklai.

Arnoto fragmentas. Lietuva, 1792–1799 m.Vilniaus katedra
Arnoto fragmentas. Lietuva, 1792–1799 m.Vilniaus katedra
Arnoto fragmentas. Lietuva, XX a. I p. Rūkainių bažnyčia
Arnoto fragmentas. Lietuva, XX a. I p. Rūkainių bažnyčia
Aukso ir sidabro siūlais siuvinėto arnoto fragmentas. Lvovas, XVII a. Vilniaus katedra
Aukso ir sidabro siūlais siuvinėto arnoto fragmentas. Lvovas, XVII a. Vilniaus katedra
Kapos fragmentas. Lietuva, XVIII a. III ketv. Vilniaus katedra
Kapos fragmentas. Lietuva, XVIII a. III ketv. Vilniaus katedra
Šv. Andriejus. Gotikinės arnoto kolonos fragmentas. Švenčionėlių bažnycia
Šv. Andriejus. Gotikinės arnoto kolonos fragmentas. Švenčionėlių bažnycia
BPM inf.

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia vaikus geriau pažinti Vilniaus katedrą

Spalio 26 d. 17 val. Vilniaus katedros varpinėje vyks knygos vaikams „Vilniaus arkikatedros mįslės“ ir edukacinio žaidimo „Surask Vytautą“ pristatymas. Susipažinti su nauju, kūrybišku ir žaismingu žvilgsniu į neįkainojamą Lietuvos kultūros paveldo objektą kvies knygos autorės Violeta Indriūnienė ir Alina Pavasarytė, leidinio ir žaidimo iliustracijas kūrę dailininkai Arturas Širinas ir Justina Norkutė-Širin, dizainerė Mažvydė Kokanauskienė, vyskupas Arūnas Poniškaitis, Vilniaus katedros administratorius kun. Virginijus Česnulevičius, renginį ves Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

 

„Vilniaus arkikatedros mįslės“ – tai pirmasis leidinys vaikams apie žymiausią Lietuvos šventovę, kurią pažinti svarbu ne vien suaugusiems. Daugybė į pažintinę knygelę įtrauktų kūrybinių užduočių ir galvosūkių padeda jauniesiems skaitytojams lengviau ir įdomiau suprasti informaciją apie katedros istoriją ir dabartį, jos požemiuose palaidotas asmenybes ir mūruose paslėptus lobius. Knygos skaitytojai patys suras Vilniaus katedros įkūrimą patvirtinusį popiežiaus bulės tekstą, atvertę langelius pamatys bažnyčios požemių planą, varpinės skerspjūvį ar išsirinks patį gražiausią Barboros Radvilaitės portretą, atidarys lobių skrynią, kurioje saugomos neįkainojamas katedros lobynas. Kol kas nedaug Lietuvoje parengtų leidinių vaikams ir jaunimui gali prilygti knygelei „Vilniaus arkikatedros mįslės“ originaliu maketo sprendimu ir pop up technologijomis. Iškarpos, įklijos, lipdukai, atvartai katedros pažinimą paverčia interaktyviu žaidimu.

BPM inf.

Paroda „Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje. Martos Vosyliūtės kūryba ir Bažnytinio paveldo muziejaus artefaktai“


Spalio 5 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje. Martos Vosyliūtės kūryba ir Bažnytinio paveldo muziejaus artefaktai“. Atidarymo metu vyks speciali DJ Dirk Van Elst (BE) programa.
Parodos atsiradimas turi dvi priežastis: tekstinę ir vaizdinę.


2003 m. Marta Vosyliūtė, pakviesta į AICA menotyrininkų konferenciją Vilniuje, perskaitė didelio atgarsio sulaukusį pranešimą apie dėvėtų drabužių parduotuves. Temą menininkė nagrinėjo įvairiomis įmanomomis klasifikacijomis, skirtingais aspektais, ieškojo žodžių junginio „skudurynas šventoriuje“ įtampų ir prasmių, rašė apie labdarą ir jos krikščioniškąjį aspektą, apie jaunesnių vaikų paveldimus išaugtus rūbus, apie perkurtas dainas, įkvėpimo šaltinius dizaineriams. 2009 m. vėl suaktyvėjo dėvėtų drabužių, komisinių parduotuvių, buitinės technikos taisymo punktų veikla, tapo madinga būti ekologiškai brandžiam ir perdirbinėti praeities išnaras. Tai lėmė ekonominė situacija ir ekologijos pamokos. Nors, menininkės teigimu, visų mūsų giminės iš kaimo visada ir viską rūšiavo dar iki tol, kai tai tapo madinga.


Mąstydama apie tai, kad gyvename ir skęstame informacijoje, kuri yra ir kultūrinis paveldas, ir triukšmas, 2009 m. Vosyliūtė pradėjo tapybos darbų seriją, kurioje iš naujo permąstė paveldo sąvoką: tai ramybės nutvieksta Algimanto Kuro tapyba, kurioje gamta labai taikiai „suvalgo“ neagresyvias šiukšles. XXI a. šiukšlės jau gerokai agresyvesnės, gamta jų taip lengvai neapžios. Parodoje pristatoma ne tik menininkės tapyba, bet ir nauji videofilmai apie dėvėtos tekstilės perdirbimą, analizuojantys namudinio kapitalizmo, kultūrinių klišių gyvavimą. Piligrimams nebereikia pėdinti, nes jų batai jau aplankė visą pasaulį: buvo pasiūti Kambodžoje ir išmesti Londone, kur juos surinko lietuviai logistai. Flaniorai daugiau dykinėja internete nei lauke. Videoinstaliacijose – fabrikai ir angarai, tykus ir monotoniškas susikaupusių moterų darbas veikia kaip bažnyčios ruošimas atlaidams. Atsipalaidavusios bent minutei, jos nusipjautų pirštus. Laisvė įdarbina.

Martos Vosyliūtės ir Bažnytinio paveldo muziejaus parodai buvo parinkti šeši liturginiai drabužiai, kurių sukūrimo istorija ir ikonografija atitinka „tekstilės puotos“ vaizdinį: vienuose akivaizdus naudotų audinių persiuvimas, naujos formos ir kokybės suteikimas, kiti arnotai – „piligrimai“, jiems pasiūti naudoti egzotiški, iš Tolimųjų Rytų atkeliavę audiniai. Tokiu būdu parodoma, kad audinių kelionės yra senas istorinis reiškinys, o patys daiktai tampa istorijos pasakotojais, atskleidžiančiais žiūrovui liturgijai skirtų drabužių kūrėjų išradingumą ir meninį skonį. Dar viena bažnytinių siuvinių ir apeigoms skitų drabužių persiuvimo specifika – šeimyninių relikvijų ar artimųjų atminimo įamžinimas, pavyzdžiui, našlės paaukotas vyro munduras bažnytiniam rūbui pasiūti.


„Tekstilės puota“ – tai mišri Bažnytinio paveldo muziejaus ir Martos Vosyliūtės artefaktų ekspozicija, kur kelių šimtmečių senumo religiniai drabužiai ir šeimos relikvijos diskutuoja su autoriniais piešiniais dengtais naujais kostiumais, kuriuose susipina mašininis ir rankų darbas. Paroda vyksta įspūdingame muziejaus rūsyje, žiūrovai turi galimybę pasijusti tikroje istorijų ir likimų saugykloje.

Seni drabužiai palėpėje;
 persiuvus kai ką, jų pakaktų
ligi gyvenimo galo.*
 * Giedrė Kazlauskaitė, „Mokymasis siūti“

Paroda veiks iki spalio 27 d.
Spalio 14 d. 15 val. vyks ekskursija su parodos autore

Parodos rengėjai: Bažnytinio paveldo muziejus ir Marta Vosyliūtė
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus miesto savivaldybė
Daugiau informacijos: tel. 8 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt

BPM inf.

Išskirtinė galimybė aplankyti Sapiegų šeimos kriptą Šv. Mykolo bažnyčioje ir trijų parodų uždarymo ekskursijos

2017 m. rugsėjo 16 d., šeštadienį, Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pasinaudoti išskirtine galimybe aplankyti Sapiegų šeimos kriptą ir susipažinti su  garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės kultūriniu palikimu. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, pastatytoje LDK kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) iniciatyva ir tapusioje fundatoriaus šeimos mauzoliejumi, organizuojamos penkios ekskursijos. Jų dalyviai galės ne tik išgirsti pasakojimus apie įspūdingo bažnyčios ir vienuolyno ansamblio mecenatus, apžiūrėti jų dėka sukurtus ir puoselėtus meno kūrinius, bet ir pirmą kartą Bažnytinio paveldo muziejaus istorijoje nusileisti į bažnyčioje įrengtą Sapiegų šeimos kriptą.


Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas – vienas įspūdingiausių architektūros ansamblių Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose, išlaikęs autentišką XVII a. pr. pastatų struktūrą. Prieš keturis šimtmečius šis kompleksas buvo pastatytas Leono Sapiegos – įtakingiausio to meto Lietuvos didiko, Vilniaus vaivados, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir didžiojo etmono – iniciatyva. Ansamblis suplanuotas kaip Sapiegų giminės mauzoliejus ir atskiras „miestas mieste“: uždarame vienuolyne gyveno griežtą klauzūrą priėmusios seserys bernardinės, kurių kasdienybė sukosi maldos ir darbo ritmu, kiek įmanoma atribotu nuo pasaulietinių rūpesčių. Pastatų funkcija suformavo unikalų kultūrinį kraštovaizdį – elegantišką renesansinį bažnyčios ir vienuolyno pastatų kompleksą, vis dar tebepuošiantį rytinę Vilniaus senamiesčio dalį aukštu gotikiniu stogu ir lengvais ankstyvojo baroko bokšteliais.


Sapiegų šeimos kripta įrengta garbingiausioje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vietoje, po presbiterija. Čia iš Vilniaus katedros buvo perkelti Leono Sapiegos pirmosios žmonos Dorotėjos Firlėjūtės palaikai, palaidota antroji žmona Elžbieta Radvilaitė, galiausiai ir pats fundatorius, miręs 1633 metais. Jiems skirtas bendras marmurinis ankstyvojo baroko paminklas pasižymi įspūdinga ikonografija ir yra didžiausias Lietuvoje. Kiti spalvoto marmuro paminklai buvo sukurti Leono Sapiegos sūnums Kristupui Mikalojui ir Jonui Stanislovui, sūnaus Kazimiero Leono žmonai Teodorai Kristinai Tarnovskytei. Kriptoje taip pat buvo palaidotas Leono Sapiegos brolis Andriejus ir mažametis sūnus, pavadintas tuo pačiu vardu, Jono Stanislovo Sapiegos pirmoji žmona Ona Chodkevičiūtė ir sūnus Karolis, antroji žmona Grizelda Vodinskytė ir sūnus Kristupas, LDK etmono Povilo Sapiegos brolis Jonas, pirmoji žmona Sofija, dukra Teodora Naruševičienė su vyru Aleksandru, Mstislavlio vaivada Mikalojus Sapiega su žmona Eufrozina, keletas neidentifikuotų vienuolių, kilusių iš Sapiegų giminės.

Deja, mirusiųjų palaikai buvo ne kartą išniekinti, neišliko ir seniausi sarkofagai, puošti aksomu ir sidabru. Žinoma, kad per 1655 m. kazokų kariuomenės antplūdį Leono Sapiegos palaikai buvo tiesiog išvilkti į gatvę. Po karo mirusieji perlaidoti naujuose karstuose. Kai kurie sarkofagai papuošti iki šiol išlikusiais tekstilės apmušalais: restauratorių nuomone, tris karstus dengiantys šilkiniai audiniai gali būti datuojami XVII a., kiti – XVIII amžiumi. Prasčiau išlikęs lininis audinys, kuriuo XX a. pr. buvo papuoštas Leono Sapiegos karstas. Kripta buvo atnaujinta 1933 m., minint 300-ąsias fundatoriaus mirties metines. Sovietmečiu bažnyčią uždarius, mauzoliejus keletą kartų nusiaubtas. Nenuostabu, kad šį pavasarį palaikus apžiūrėjus antropologams prof. Rimantui Jankauskui, dr. Dario Piombino-Mascali ir dokt. Justinai Kozakaitei pastebėta, jog kai kuriuose karstuose palaikai sumaišyti ar jų nėra, trūksta kai kurių mirusiųjų kaukolių. Ateityje planuojama atlikti išsamesnius palaikų antropologinius tyrimus, o kol kas restauratorių apžiūrėta ir sutvarkyta kripta vienai dienai atveriama lankytojams.  


2017 m. rugsėjo 16 d. organizuojamų ekskursijų dalyviai mažomis grupelėmis galės nusileisti į įprastai uždarytą Sapiegų šeimos mauzoliejų, kuriame šiuo metu yra 22 karstai, fundatoriaus ir jo giminaičių sarkofagai, puošti XVII–XX a. pr. audiniais ir giminės atributika. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno erdvė, joje išlikę šeimos herbai ir antkapiniai paminklai, Vilniaus katedros lobyno vertybėse įamžinti Sapiegų pėdsakai leis lankytojams iš arti susipažinti su garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės paveldu. Tą pačią dieną Bažnytinio paveldo muziejuje vyks net trijų parodų uždarymui skirtos ekskursijos: 15 val. parodą „Per kryžių į žvaigždes! Palaimintasis Teofilius Matulionis“ pristatys jos kuratorė dr. Roma Zajančkauskienė (Birštono sakralinis muziejus), 16 val. lankytojai bus pakviesti apžiūrėti parodą „Ko liepsna nesunaikino: Ceikinių bažnyčios vertybės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės atvaizdai“, o 17 val. apsilankyti ekspozicijoje „Užtarėjai ir globėjai. Restauruoti paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių“ kartu su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

Ekskursijos „Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: Sapiegų šeimos mauzoliejus“ vyks 12, 13, 14, 15, 16 val. Renkamos grupės iki 25 žmonių.
Bilieto kaina 2,50 Eur (vietoj įprastos 4,50 Eur kainos), vaikams ir jaunimui iki 18 metų lankymas nemokamas.
Būtina išankstinė registracija!
Registracija ir informacija tel.: (8 5) 2697800, (8 5) 2697803

 

BPM inf.

Knygos apie šv. Juozapatą Kuncevičių pristatymas

Lapkričio 16 d. 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks knygos „Šv. Juozapato Kuncevičiaus gyvenimo atvaizdai: XVII a. šaltinio faksimilė, vertimas ir studija“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja Jolita Liškevičienė, tekstų autoriai Remigijus Černius, Mintautas Čiurinskas, Ona Daukšienė, kultūrologas Vytautas Ališauskas, pokalbį ves menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Renginys skirtas paminėti Šv. Bazilijaus (bazilijonų) vienuolinio ordino jubiliejinius 400 metus, kurie prasidėjo 2016 m. lapkričio 12 d., šv. Juozapato liturginio kalendoriaus dieną.

 

Juozapatas Kuncevičius (apie 1580–1623) – bazilijonų ordino reformatorius, tapęs kankiniu, palaimintuoju ir šventuoju, dvasingumo pavyzdžiu ir išskirtine Lietuvos istorijos asmenybe. 1596 m. bažnytiniame susirinkime Lietuvos Brastoje (dab. Baltarusija) sudaryta unija tarp ortodoksų ir katalikų buvo siekiama grąžinti Bažnyčios vienybę. Polocko unitų vyskupas Juozapatas Kuncevičius uoliai rėmė uniją ir dėl to buvo nužudytas jai priešiškų Vitebsko gyventojų. Abiejų Tautų Respublikoje dauguma stačiatikių ilgainiui tapo unitais (graikų apeigų katalikais), šis procesas lėmė daugybę kultūrinių ir socialinių pokyčių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. Šv. Juozapato palaikai, patyrę dramatišką kelionę nuo  Polocko Šv. Sofijos katedros iki Vatikano, ilsisi Romos Šv. Petro bazilikoje, netoli Šv. Bazilijaus altoriaus.

BPM inf.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Piligrimų ženklai“

2016 m. spalio 6 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Piligrimų ženklai. Archeologiniai pamaldumo Marijai įrodymai viduramžių Gdanske“. Maloniai kviečiame į parodos pristatymui skirtą spaudos konferenciją, kuri įvyks 2016 m. spalio 6 d. 12 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9). Konferencijoje dalyvaus parodos kuratorės Beata Ceynowa ir Ewa Trawicka (Gdansko archeologijos muziejaus direktorė).

 

Parodoje bus pirmą kartą pristatyti Gdansko archeologijos muziejuje saugomi radiniai, susiję su Švč. Mergelės Marijos gerbimu viduramžių Europoje. 200 parodos eksponatų pasiekė mūsų dienas iš XIV–XVI a., kai Gdanskas tapo vienu iš svarbiausių piligrimystės centrų. Paroda siekiama pristatyti piligrimystės reiškinį, kurio ištakos siekia dar antikos laikus, atskleisti viduramžių Europos visuomenės pamaldumo šventiesiems specifiką ir pasaulio suvokimo bruožus. Piligrimystė, ilga ir pavojinga kelionė – dėkingumo Dievui ar noro atsiteisti už padarytas nuodėmes išraiška. Tai vienas iš raktų, galinčių padėti pažinti viduramžių žmogaus pasaulėžiūrą ir apmąstyti dabartinės Europos tapatybės pagrindus.

Dievo Motina su Kūdikiu. XVI a. pr.
Dievo Motina su Kūdikiu. XVI a. pr.
Koklis. XVI a.
Koklis. XVI a.
L. van Leydenas, „Besiilsintys piligrimai“. Apie 1508 m.
L. van Leydenas, „Besiilsintys piligrimai“. Apie 1508 m.
Piligrimo ženklelis. XV a.
Piligrimo ženklelis. XV a.
BPM inf.

Už bernardinių vienuolyno durų

Birželio 18 d. 14 val. kviečiame Jus į išskirtinę ekskursiją Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius). Jos metu galėsite apžiūrėti ne tik muziejaus ekspoziciją su nuostabaus grožio kūriniais iš Vilniaus arkikatedros lobyno, bet ir visą Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir buvusio bernardinių vienuolyno ansamblį. Ekskursiją ves Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

 

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblis – retas renesansinės architektūros pavyzdys Lietuvoje. XVII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Leono Sapiegos iniciatyva pastatyta elegantiška bažnyčia tapo Sapiegų šeimos mauzoliejumi.

 

Šalia bažnyčios esančiuose vienuolyno pastatuose įsikūrė seserys bernardinės, priėmusios griežtą klauzūrą. Vienuolyno patalpas joms buvo galima palikti tik karo, maro ar gaisro metu. Nors vienuolynas buvo uždarytas ir apleistas, iki šių dienų išlikusios ansamblio architektūros detalės liudija apie uždarą seserų bendruomenės gyvenimą.

BPM inf.

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma nauja paroda „Ne vien Dangus“

Gegužės 31 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma nauja paroda „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“. Tai viena reikšmingiausių privačių meno kolekcijų Lietuvoje: joje sukaupta apie 1000 tapybos darbų, daugiau nei 260 skulptūrų, liaudies meno, senosios grafikos, žemėlapių ir knygų pavyzdžių. Kolekcija nuolat pristatoma parodose, serijomis leidžiamuose albumuose ir internetinėje erdvėje, tačiau rinkiniuose saugomus religinės dailės kūrinius parodoje „Ne vien Dangus“ visuomenė galės pamatyti pirmą kartą.

 

150 parodos eksponatų – Lietuvos kultūros ir meno istorijai vertingi XVI–XX a. kūriniai: 45 paveikslai, 17 skulptūrų, 28 grafikos lakštai ir 60 liaudies menininkų darbų. Jie pristato įvairiausias religinės temos variacijas, nuo liturginėms apeigoms skirtų dirbinių iki šiuolaikinių menininkų kūrybos, kurioje savitai naudojami vieni ar kiti religiniai simboliai. Pavadinimas „Ne vien Dangus“ nurodo į šią meninės kūrybos įvairovę ir išreiškia mintį, kad religinė tema dailėje yra plati sąvoka, aprėpianti ne tik bažnyčioms ar maldai skirtus, šventuosius ar biblines istorijas vaizduojančius kūrinius, bet ir modernų krikščioniškos kultūros išteklių interpretavimą.

Nežinomas autorius, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi“. XVI a.
Nežinomas autorius, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi“. XVI a.
Juozapas Peška, „Miegantis Kūdikėlis Jėzus“. XVIII a. pab.–XIX a. pr.
Juozapas Peška, „Miegantis Kūdikėlis Jėzus“. XVIII a. pab.–XIX a. pr.
Juozapas Balzukevičius, „Šv. Dominykas“. 1898 m.
Juozapas Balzukevičius, „Šv. Dominykas“. 1898 m.
Vytautas Ignas, „Madona“. 1970–1990 m.
Vytautas Ignas, „Madona“. 1970–1990 m.
Eugenijus Varkulevičius, „Šv. Veronika“. 1983 m.
Eugenijus Varkulevičius, „Šv. Veronika“. 1983 m.
Stanislovas Kuzma, „Pieta“. 1992 m.
Stanislovas Kuzma, „Pieta“. 1992 m.
BPM inf.

Muziejų naktis Vilniaus katedros lobyne

Gegužės 21 d. visi kultūros mylėtojai nemiegos!


Europos muziejų naktį kviečiame aplankyti Vilniaus katedros lobyną – neįkainojamus auksakalystės, tapybos, tekstilės šedevrus.

 

Nuo XIV a. pagrindinėje Lietuvos bažnyčioje sukauptas lobynas buvo paslėptas katedros sienoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jį pavyko atrasti tik praėjus beveik pusei amžiaus. Nuo 2009 m. lobynas saugomas Bažnytinio paveldo muziejuje – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jos durys bus atvertos ir Muziejų nakties renginių dalyviams.

BPM inf.

Katedros varpinės gimtadienis

Gegužės 14 d. Vilniaus katedros varpinė švęs gimtadienį – jau 2 metus jos durys atidarytos vilniečiams ir miesto svečiams.

 

Vienas seniausių Vilniaus bokštų, kurio mūrai mena dar XIV a., po rekonstrukcijos atgimė 2014 m. pavasarį. Šiandien varpinės lankytojai gali apžiūrėti viduramžių gynybinio bokšto erdvę, prieš du šimtus metų įrengtas autentiškas medines konstrukcijas, išgirsti seniausio Vilniaus laikrodžio dūžius bei didžiuosius katedros varpus, kviečiančius į Šv. Mišias, savo akimis pamatyti nuostabią Vilniaus panoramą, atsiveriančią iš viršutinės bokšto aikštelės.

  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas