7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: KKKC inf.

KKKC inf.

„In Gold We Trust“: Neringos Poškutės-Jukumienės juvelyrikos instaliacija

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. spalio 11 d., penktadienį, 17 val. pristatoma Neringos Poškutės-Jukumienės juvelyrikos instaliacija / objektų paroda „In Gold We Trust“ (liet. „Auksu mes tikime / pasitikime“).

Juvelyrikos pasaulis, kaip ir kitos vizualinę meninę informaciją žiūrovui suteikiančios meno šakos, patiria visus įmanomus dirgiklius – nuo malonumo iki absurdo. Kartu juvelyrika kaip terminas praplečia savo ribas ir jungiasi į draugystę su video-, audio- ir kitkuo, kas parodos instaliacijoje tampa vieniu.

Dažnas žiūrovas pasenusių juvelyrikos terminų vartojimo nesureikšmina, o ir supratimas apie galimus kitus suvokimo būdus keičiasi ar yra įgyjamas tik nuolat save edukuojant. Tačiau turiu įspėti: Jūs kviečiami ne į „vitrininės“ juvelyrikos parodą. Čia būsite kviečiami mąstyti, matyti, girdėti, nors kai kas, iš pirmo žvilgsnio, Jums bus atpažįstama. Auksas. Taip, tiesa. Parodoje vienu iš ryškiausių akcentų pasirinktas AUKSAS. Jo vertė pasaulio biržose, o ir šiaip viskas, kas sukurta iš aukso, nekvestionuojamai mena turtą ir prabangą. Visuotinis slapstymasis už pseudonimų ir šių dienų žiniasklaidos  fake news mus atveda į akistatą su savimi ir su „auksu“, kad ir kas tai būtų.

Taigi, paroda kalba apie vertes: menamas, esamas, įgyjamas. Žvelgiant materialiai ir į apibrėžimus verta žinoti:

Auksas – ryškiai geltonas taurusis metalas, yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai (peršviečiami) lakštai (folija). Lydymosi temperatūra 1064.33,5 °C.

Tikėjimas – psichologinė būsena, kai informacijos suvokimas, nereikalaujantis apčiuopiamų įrodymų ar loginio patikrinimo, priimamas už tiesą.

Parodoje pagrindinė instaliacija ir joje atvirai žiūrovą kviečiantis 24 karatų auksas dominuoja tik kaip medžiaga, materija, kurią kiekvienas gali turėti greitai ir efektingai – kaip ir visa kita šiuolaikinėje vartotojiškoje mūsų pasaulio nūdienoje. Bet drauge pagrindžiamas išliekamosios vertės nebuvimas ir jo fikcija, kuri turi labai trumpą savo gyvavimo laiką ir jokios perspektyvos. Tik klausimas – kiek Jums reikia medžiagos, kad pajustumėme jos tikrumą?

Nykstantys procesai nėra nepastebimi, todėl natūralu, kad šioje parodoje kalbama ir apie tai. Griūvantys „paveldai“ skaudina ir trina brangius, aukso vertės prisiminimus. Reflektavimas į politinį, socialinį, kultūrinį dirgiklį, mane, kaip menininkę, įgalina naujai jėgai – per ironišką, tačiau perspektyvų architektūrinio paveldo trupinį, kurį drąsiai kabinu su visa taikomąja juvelyrikos paskirtimi ant neteisingais žodžiais ir kreivais valdžios pažadais „nuplaktų“ mūsų kūnų. Papuošalų kolekcija ir nykstančios Klaipėdos architektūros inkliuzai yra šios parodos dalis.

Savo kūryba siekiu atskleisti ne juvelyrikos, kaip materialios vertės vaizdo, išraišką, bet kitą šios nišinės vaizduojamojo meno srities šiuolaikinę kokybę. Siekiu pagilinti juvelyrikos suvokimą ir percepcijos svarbą. Parodoje pristatau asmenines savo patirtis ir galimas turinio variacijas. Siekiu provokuoti žiūrovą derindama taurias ir visas kitas, ne tokias brangias, medžiagas, išlaikydama estetinės, filosofinės ir jautrios socialinės reikšmės pagrindą, kuris čia atlieka vertybinį vaidmenį ir žiūrovą atsuka prieš jį patį. Dėl veidrodžio principo neturi kur dėtis: jame tuo pačiu metu matai save ir pasaulį. Neturi galimybės likti nuošalėje, bet turi galimybę suprasti, kas mus visus puošia.

Neringa Poškutė-Jukumienė


Paroda veiks iki 2019 m. lapkričio 10  d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

 

 

KKKC inf.

Šiuolaikinio meno mėnesiui skirta paroda ir performansų platforma „Moterys mėnulyje“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. rugsėjo 6 d., penktadienį, 18 val. pristatoma Šiuolaikinio meno mėnesiui skirta paroda ir performansų platforma „Moterys mėnulyje“, kuratorės – Denise Ackerl ir Laima Kreivytė.

2019 m. sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulio misijose dalyvavo 12 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos „nespėjo“. Mėnulis parodos dalyvėms yra atspirties taškas kalbėti apie žvilgsnį (teleskopinį, mikroskopinį, panoptinį, asmeninį), erdvines praktikas (vidinės ir išorinės erdvės dialektika, ribų transgresija) ir kūno dinamiką neįprastose situacijose (nesvarumas ir kt.). Menininkės taip pat gilinasi į žinojimo, galios ir lyties klausimus, pasitelkdamos mokslinius tyrimus ir mitologinius pasakojimus.

Ši eksperimentinė paroda svarbi ne tik dėl žmogaus galimybių, technologijų ar tolimo dangaus kūno tyrimų, bet ir dėl pasikeitusios žiūros. Svarbiausias dalykas, atsitikęs skrendant į Mėnulį, buvo visai ne tas, ko tikėjosi NASA. Astronautams buvo parengtos užduotys, ir viena jų – nufotografuoti Mėnulį. Bet žymiausia, daugiausiai reprodukuojama nuotrauka tapo visai ne žmogaus Mėnulyje, o kylančios Žemės fotografija (Earthrise), kuri net nebuvo įtraukta į misijos planą. Žmonės pirmą kartą istorijoje pamatė savo planetą iš kosmoso – kokia ji trapi ir pažeidžiama. Skrendant į Mėnulį buvo atrasta Žemė. Tai ypač aktualu dabar, kai klimato atšilimas kelia naujus iššūkius.

Mėnulis daugelyje kalbų yra moteriškos giminės, o lietuvių – vyriškos. Kaip kalba, moksliniai ir populiarūs vaizdiniai (fantastika, kino filmai, muzika) veikia mūsų svajones ir gyvenimą? Menininkėms pradėjus Mėnulio misiją, atsiveria nauji ateities scenarijai.

Parodoje dalyvauja erdvės problemas tyrinėjančios menininkės iš Didžiosios Britanijos, Suomijos, Austrijos, Kanados ir Lietuvos: Denise Ackerl, Dovilė Dagienė, Dileta Deikė, Eleanor Duffin & Jo Lathwood, Eglė Grėbliauskaitė, Aurelija Maknytė, Dalia Mikonytė, Eglė Ridikaitė, Marija Teresė Rožanskaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Valerie Tiefenbacher, Hanna Timonen, Naomi Woo, Birutė Zokaitytė, „Cooltūristės“ ir kt.

Paroda veiks iki 2019 m. spalio 6 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose – paroda „Sekcija“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius pristato Meno festivalio „Faktas-Forma“ parodą „Sekcija“, kuratoriai – Saulius Bertulis, Danius Drulys.

Respublikinės mažosios plastikos parodos Klaipėdoje rengiamos nuo 2005 m. Jų tikslas buvo pristatyti skulptūrinės formos, mažosios plastikos tendencijas nuo klasikos iki eksperimento, sujungti įvairių kartų menininkus bendroje erdvėje. Per keturiolikos metų laikotarpį gyvuojant šiai tradicijai LDS Klaipėdos skyrius subrandino idėją neapsiriboti vien mažosios plastikos formatu ir žengti plačiau – meno festivalis „Faktas-Forma“ ir jo paroda „Sekcija“ KKKC Parodų rūmų salėse atveria platesnį vizualinių patirčių lauką ir suteikia viltį Klaipėdą paversti savotiška formos meno Meka ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste.

Parodoje „Sekcija“ dalyvauja LDS skyrių skulptorių, ir ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais. Žodis „sekcija“ (lot. sectio – pjūvis, dalijimas) – tai ne tik įstaigos ar organizacijos poskyris ar padalinys, tam tikra žmonių grupė, bet ir baldas, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio. Dabar gyvename laisvės laiku, ir atminties kultūra bei jos įprasminimas meno kūriniu – gyvybingas kaip niekada anksčiau, tad parodos koncepcija apeliuoja į ekspozicinio lauko vizualinį sprendimą žiūrovui pateikiant faktinį rezultatą, formos faktinį egzistavimą.

„Sekcija“ yra įvadinė tarptautinio formos meno festivalio „Faktas-Forma“ paroda. Faktas niekada nenutolsta nuo formos, kartu dar ir stiprina formos atsiradimo faktą. Ši paroda frazuoja dileminį klausimą: pirma faktas, tada forma, ar pirma forma ir tik tada – faktas? Kartais menininko mintys įfaktina kūrinio atsiradimo prasmę, kuri aprašymuose pateikiama žiūrovui, o kartais paliekama lankytojų interpretacijoms be menininko egoistiško Formos būties išaiškinimo. Taip šioje parodoje sugrupuoti meno kūriniai, tikėtina, praplės kamerines skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno perspektyvas ir edukuos žiūrovus.
 
Šiuo metu erdviniai formos menai patiria iššūkius, kuriems apmąstyti būtini meniniai, analitiniai tyrimai, diskusijos, forumai ir šis projektas ambicingai imasi atsakomybės su forumo „Atminties kultūra“ pagalba kalbėti apie šiandienos įvietinto meno reiškinius, kamerines jų perspektyvas, profesionalų transliuojamas vertes, kas suteikia vilties kokybiškam diskusijų laukui bei probleminių sąlyčio taškų identifikavimui.

Parodoje dalyvauja menininkai: Algirdas Kuzma, Artūras Tamašauskas, Aurimas Anusas, Gintaras Kamarauskas, Jonas Gelčys, Laima Bazienė, Saulius Milašius, Tatjana Simanaitienė, Toma Šlimaitė, Vida Juškaitė, Eglė Maskaliūnaitė, Kęstutis Musteikis, Dalia Gineitė, Mindaugas Šnipas, Saulius Bertulis, Neringa Poškutė-Jukumienė, Danius Drulys, Adomas Skiezgelas, Domantas Kučas, Mindaugas Šimkevičius.

Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

 

 

Mindaugas Šnipas, Kiaušinis
Mindaugas Šnipas, Kiaušinis
Toma Šlimaitė, Tarybinių guminių žaislų kolekcija
Toma Šlimaitė, Tarybinių guminių žaislų kolekcija
Aurimas Anusas, Komplektas nugalėtojui
Aurimas Anusas, Komplektas nugalėtojui
Domantas Kučas, Lietuvninko sodyba
Domantas Kučas, Lietuvninko sodyba
Gintaras Kamarauskas, Suoliukas pavargusiam
Gintaras Kamarauskas, Suoliukas pavargusiam
Artūras Tamašauskas, Medūza
Artūras Tamašauskas, Medūza
KKKC inf.

Paroda „Klaipėdos architektūra 2018. Kontekstas“: architektų darbų apžvalga

2019 m. birželio 28 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma kasmetinė architektų darbų paroda „Klaipėdos architektūra 2018. Kontekstas“ bei pristatomas ją lydintis leidinys.

Pagrindinė parodos dalis – architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.

Kiekvienas projektas, esantis parodoje, turi savo kontekstą, istoriją, patirtis, kurios turėjo įtakos projektų idėjoms ir sprendiniams. Parodoje-instaliacijoje tai atspindės tušti planšetai, suteikę visai ekspozicijai pagrindą ir padėję skirtingas projektų stadijas organiškai sujungti į bendrą tašką, bendrą vardiklį, bendrą kontekstą.

Pagrindinis Klaipėdos architektūros parodos tikslas išlieka tas pats – apžvelgti metinius architektų darbo rezultatus Klaipėdoje bei klaipėdiečių architektų sėkmingiausius darbus svetur, kartu pateikiant ir alternatyvų požiūrį į Klaipėdos architektūrą.

Parodos rengėjas: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, kuratorius – architektas Andrius Laurinaitis.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paroda veiks iki 2019 m. liepos 28 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

 

KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose – Angelinos Banytės „Monumentalumas tyloje“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. birželio 28 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius pristato Angelinos Banytės parodą „Monumentalumas tyloje“, kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė, multimedijų projekto autorius – Gintautas Beržinskas.

LDS Klaipėdos skyriaus kuruojama paroda „Monumentalumas tyloje“ skirta pristatyti menininkės Angelinos Banytės (g. 1949) monumentaliąją kūrybą. Per keturis kūrybinio darbo dešimtmečius, prabėgusius Klaipėdoje, A. Banytė sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos objektų, kai kuriuos –  kartu su bendraautoriais. Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1000 kv. metrų plotą ir tai yra parodos „Monumentalumas tyloje“ kertinė ašis.

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausiai yra Vakarų Lietuvoje (Klaipėdoje, Palangoje, Juknaičiuose), taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų jau prašosi restauravimo, todėl ypač svarbus tampa jų užfiksavimo, pamatymo šiuolaikiniame kontekste aspektas. XX a. antroje pusėje freskomis gausiai dekoruoti visuomeniniai pastatai. Joms būdinga sąlygiška daugiaplanė erdvė, daugiafigūrės kompozicijos, freska derinta su kitomis technikomis, dažniausiai sgrafitu. Tačiau ši informacija šiandien labiau žinoma tik siauram meno žinovų ratui  arba žmonėms, įgijusiems patirties gyvenant tarp jų – tarp freskų.

Menininkei sieninės tapybos darbai buvo ir tebėra malonūs kūrybiniai iššūkiai, nes iki pat šiol A. Banytė dirba savo srityje. Kūrėjai tai – visai ne milžiniškos fizinės ištvermės ir kruopštumo reikalaujantys projektai, o savirealizacija ir kūrybinis džiaugsmas. Dėl tuometinės (po studijų baigimo 1974 m. iki nepriklausomos Lietuvos laikotarpio) freskos sėkmės menininkė galėjo save realizuoti, o dabar tokie užsakymai retenybė – vienetiniai, mažesnio formato ir privačiose erdvėse. Anot Angelinos Banytės, sieninės tapybos fenomenas kažin ar kada sugrįš. Monumentalistė juokaudama sako, kad šiandien sukurti tokias freskas būtų beveik neįmanoma, nes šiuolaikinės statybos pastatuose, kuriuose gausu stiklo ir metalo, praktiškai nebėra tam palankių sienų, o ir dažų pigmentai labai brangūs, juos reikia atsivežti iš Italijos.

2019 metais A. Banytė mini 70 metų jubiliejų. Ta proga LDS Klaipėdos skyrius imasi kuruoti freskos fenomeno ir jos šiuolaikinės destruktyvios egzistencijos parodą, kuri susideda iš menininkės sukurtų freskų skaitmeninių atspaudų ant audinio masteliu 1:1, pasitelkus multimedijas įamžintų ir realiu dydžiu perkeltų ant KKKC Parodų rūmų sienų, instaliacijos, taip pat videodarbo fresco. Ši paroda suteiks galimybę žiūrovui suvokti kūrinių mastelį, menininkei būdingą siužetinę liniją, stilių, monumentalumą, suprasti sieninės tapybos vertę. Parodos pavadinimas „Monumentalumas tyloje“ pasirinktas neatsitiktinai. Jis labai aiškiai nurodo į trapios, moteriškos, kuklios asmenybės didelius darbus, kurie verti būti pamatyti ir užfiksuoti.

Paroda veiks iki 2019 m. liepos 28 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

 

Angelina Banytė
Angelina Banytė
KKKC inf.

„Rekomendacija“: apie gerą, gražią ir teisingą tapybą Klaipėdoje

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. gegužės 18 d., šeštadienį, 18 val. pristatomas Lietuvos tapybos projektas „Rekomendacija“. Parodos organizatorius – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, kuratorius – Ignas Kazakevičius, ekspozicijos architektas – Vilnis Putrāms (Latvija).

Projekto pavadinimas „Rekomendacija“ tapo ir parodos temos bei koncepcijos raktažodžiu. Pasiūlytas projekto dalyvių atrankos modelis aktualizuoja rekomendacijos fenomeną, „įteisindamas“ de facto jau egzistuojančią praktiką, ir paverčia ją konceptualiu viso projekto parengimo principu. Parodos kolekcija buvo sudaryta pagal Lietuvos menotyrininkų, meno rinkos ekspertų, galerijų vadovų, kuratorių ir pačių menininkų rekomendacijas. Atrankos kriterijus buvo vadinamasis „geras“, „gražus“ ir „teisingas“ menas. Atspirties tašku tapo trys meno ekspertai, turėję rekomenduoti po tris, jų nuomone, „gerus, gražius ir teisingus“ autorius. Kad būtų išsaugotas objektyvumas, šiuos ekspertus, dalyvaujant specialiai sudarytai komisijai, buvo patikėta iš sąrašo išrinkti KKKC edukacinių programų asistentei – anglų kokerspanielei Kleopatrai.

Burtų traukimo videoįrašas – čia: https://www.youtube.com/watch?v=2vanef2E6aQ

Burtai lėmė, kad teisę siūlyti parodai pirmuosius menininkus įgijo menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė, Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė ir parodų kuratorė Aistė Kisarauskaitė. Jų rekomenduoti menininkai tęsė estafetę – siūlė po tris savo kolegas pagal tą patį kriterijų. Jie patys, be kuratoriaus įsikišimo, sprendė, su kuo nori būti parodoje. Visą kolekciją sudaro 32 Lietuvos menininkų darbai.

„Rekomendacijos“ idėja yra sezaniškai tiksliai perteikti patį parodos organizavimo mechanizmą, save reguliuojančios sistemos darną. Kiekvienas menininkas šiame procese tapo jos dalimi.
 
„Šį kartą KKKC siekė meno kūriniu paversti patį projektą – tiek dalyvių atranką, tiek dalyvių entuziazmą, aktyvų publikos dalyvavimą, tiek ir parodos architektūrą. Tokį požiūrį vadinčiau tikrąja bendradarbiavimo kultūra“, – sakė projekto organizatorius, KKKC direktorius Ignas Kazakevičius.

Pirmą kartą KKKC istorijoje visi parodos kūriniai bus parduodami. Kadangi juos rekomendavo meno rinkos ekspertai, tai puiki proga investuoti į išliekamąją vertę turintį meną. Dar vienas pasiūlymas parodos lankytojams – galimybė balsuoti už labiausiai patikusį „gerą, gražų ar teisingą“ meno kūrinį. Jų sprendimai turės įtakos galutinei parodos pateikimo išraiškai: jos eksponavimo metu salėse bus gyvai tapomas kūrinys, sujungsiantis „geriausius, gražiausius ir teisingiausius“ visos kolekcijos fragmentus.

Parodoje „Rekomendacija“ dalyvauja Lietuvos tapytojai: Adomas Danusevičius, Agnė Jonkutė, Aistė Bugailiškytė, Algimantas Jonas Kuras, Andrius Zakarauskas, Eglė Gineitytė, Eglė Ridikaitė, Eglė Ulčickaitė, Gabrielė Gervickaitė, Gintaras Palemonas Janonis, Henrikas Čerapas, Jonas Gasiūnas, Jonas Jurcikas, Juozas Algirdas Pilipavičius, Justinas Vaitiekūnas, Konstantinas Gaitanži, Leo Ray, Linas Jusionis, Linas Katinas, Martinas Jankus, Mykolė Ganusauskaitė, Mindaugas Skudutis, Raminta Blaževičiūtė, Ričardas Bartkevičius, Ričardas Nemeikšis, Saliamonas Teitelbaumas, Sigita Maslauskaitė, Sigitas Lukauskas, Vygantas Paukštė, Viktoras Paukštelis, Vincentas Gečas, Žygimantas Augustinas. Parodos organizatorius – KKKC, kuratorius – Ignas Kazakevičius, ekspozicijos architektas – Vilnis Putrāms (Latvija).


Paroda veiks iki 2019 m. birželio 23 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

KKKC inf.

Klaipėdoje – Dalios Truskaitės paroda „Ne apie“

Menininkė Dalia Truskaitė Klaipėdoje pristato kūrinius „Nepasakyti“, „Užuolaida“, „Investicija“ ir „Keturios saujos“. Nors darbai tik keturi, eksponatų – daug: instaliaciją „Nepasakyti“ sudaro 380 itin plonų A4 formato popieriaus lapo dydžio matinio stiklo lakštų, simetriškai suguldytų ant parodų salės grindų. Pasak tekstų apie dailę autoriaus Vytauto Paplausko, vienu metu galimos net kelios šio kūrinio perskaitymo galimybės. Lengviausia priskirti prasmes kūrinio materijai – stiklui. Neįmanoma ignoruoti jo, kaip medžiagos, savybių, kurios jau savaime asocijuojasi su trapumu, pažeidžiamumu ir laikinumu. Visai kas kita – menininkės pasirinkta forma, t. y. balti popieriaus lapai. Viena vertus, baltas lapas asocijuojasi su idealizuota tabula rasa būsena, švara, sąmonės skaidrumu. Kita vertus, su tuštuma, trūkumu, minties sąstingiu. Visgi pati menininkė akcentuoja pozityvią balto popieriaus lapo prasmę. Na, o pasitelkdama stiklą, kaip kūrinio materiją, D. Truskaitė vizualizuoja šios „balto popieriaus lapo“ būsenos trapumą ir laikinumą.

Dar vienas didesnio formato kūrinys „Užuolaida“ iš formose sulydyto stiklo, pasak D. Truskaitės, atsirado jai besiginčijant su KKKC Parodų rūmų ekspozicine erdve, tiksliau – su ten esančia juoda užuolaida. Menininkė iki paskutinės akimirkos abejojo, ar šis pavadinimas prigis naujam kūriniui, todėl visai gali būti, kad parodos lankytojai etiketėje perskaitys kitą užrašą.

„Vertinant D. Truskaitės parodą platesniame stiklo meno kontekste, ją neabejotinai galima priskirti šiuolaikiniam stiklo menui, nes stiklą, kaip medžiagą, menininkė konceptualizuoja. O vertinant viso šiuolaikinio meno kontekste, ją galima būtų susieti su minimalizmu, nes D. Truskaitės kūriniams būdinga minimalistinė estetika. Iš minimalizmo menininkė perima formos paprastumą, vizualinės kalbos lakoniškumą, polinkį į abstrakciją. Tačiau kitaip nei tradiciniai minimalistai, D. Truskaitė nevengia operuoti ir tokiomis formomis, kurios turi aiškias kultūrines konotacijas, todėl menininkės kūrybą galima vadinti originalia minimalizmo ir postminimalizmo sinteze“, – apie D. Truskaitės kūrybą rašė V. Paplauskas.

Apie autorę

Dalia Truskaitė – viduriniosios kartos šiuolaikinio meno kūrėja, dažniausiai dirbanti su stiklu. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje vitražo specialybę. Kūrybą pradėjo nuo vitražų, stiklo plastikos kūrinių architektūrinėse erdvėse. Pastaruoju metu kuria parodinius darbus, instaliacijas.

Paroda veiks iki 2019 m. balandžio 14 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

Nepasakyti
Nepasakyti
Keturios saujos
Keturios saujos
Investicija
Investicija
KKKC inf.

Povilo Ramanausko „Keliaujantis potėpis“ ir Rosandos Sorakaitės „Atminties spalva“ KKKC Parodų rūmuose

Kovo 15 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)  atidaromos dvi parodos: Povilo Ramanausko kūrybos paroda „Keliaujantis potėpis“ ir Rosandos Sorakaitės tapybos paroda „Atminties spalva“.

 

Povilo Ramanausko kūrybos paroda „Keliaujantis potėpis“

Povilo Ramanausko „Keliaujantis potėpis” – tai ekspozicija apie nuoseklias šiuolaikinės tapybos galimybių (pra)plėtimo paieškas, ėjimus iš dvimatės tapybos į erdvę, pasivaikščiojimus tapybos paribiais. Parodoje eksponuojami naujausi tapybos kūriniai, objektai, tapybos hibridai.

Tapybos raiškos ekspansija skleidžiasi įtraukiant ir keičiant, modifikuojant atpažįstamą galerijos erdvę, kurioje šie tapybos hibridai įsitraukia į vizualią kelionę – potėpis keliauja paviršiais ir galerijos erdvėmis.

Apie autorių

Povilas Ramanauskas (g. 1987) yra jaunosios kartos vizualaus meno kūrėjas, dirbantis tapybos, instaliacijos ir objekto meno srityse bei dalyvaujantis šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindinė kūrybos sritis – šiuolaikinės tapybos laukas ir tapybos praplėtimo paieškų strategijos.

 

Rosandos Sorakaitės paroda „Atminties spalva“

Rosandos Sorakaitės kūrybos motyvai – tai tylios, besikartojančios kasdienybės detalės, kurias tapybos pagalba fiksuojant, perkuriant ir interpretuojant įprasminama laiko tėkmė. Medžiaga paveikslui tampa ir į prieblandą grimztantis kambarys, ir šviesos ruože žybsinčios dulkės. Nors menininkė intuityviai renkasi permąstyti vietą ir laiką, kuriame ji yra, atrasti motyvus artimiausioje aplinkoje, tačiau tai, kas nugula paveiksle, neišvengiamai neatsiejama nuo praeities, nuo (ne)pamirštų potyrių ir jausmų.

Parodoje pristatomos kelerių metų laikotarpiu plėtotos potemės, besiskleidžiančios atskirose paveikslų serijose, tačiau jas visas jungia sulėtėjusio, išsitęsusio laiko pojūtis.

Apie autorę

Rosanda Sorakaitė (g. 1988) yra jaunosios kartos tapytoja, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tapytojos kūryba buvo pristatyta Niujorke, Londone. Jos tapybai būdingas minimalus, fragmentiškas vaizdavimo būdas ir kasdienybės estetika.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

Parodos veiks iki 2019 m. balandžio 14 d.

Daugiau informacijos: www.kkkc.lt

 

Povilas Ramanauskas, Keliaujantis potėpis
Povilas Ramanauskas, Keliaujantis potėpis
Rosanda Sorakaitė, Šviesos siluetas. 2018 m.
Rosanda Sorakaitė, Šviesos siluetas. 2018 m.
KKKC inf.

Trečioji Fotografijos šventė Klaipėdoje

2018 m. lapkričio 9 d., penktadienį, nuo 17 valandos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į KKKC Parodų rūmus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), kur jau trečią kartą rengiama Fotografijos šventė. Jos metu bus atidarytos trys fotografijos parodos, vyks knygos pristatymas, kūrybinio šamanizmo seansas, ekskursijos po parodas.

Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė paroda

Kertinė fotografijos šventės ašis – Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė fotografijų paroda „Geltona gulbė neatplauks“. Fotografą Remigijų Pačėsą (1955–2015) kolegos prisimena kaip „matytoją". Šviesai jis turėjo absoliučią klausą. Jo fotografijose tokie paprasti objektai kaip kambario siena, Nidos krantinė, apleista gėlių klomba, švarkas ar šaligatvis tapdavo begalybės įžvalgomis. Tai nepriklausė nuo technikos – jis lengvai perėjo nuo analoginės prie skaitmeninės fotografijos.
 
„Geltona gulbė neatplauks" Pačėsa užrašė ant upės nuotraukos, iš kurios sidabro vandenų bene pirmąkart išnyra geltoni topinambai. Taupiomis frazėmis jis mėgdavo vaizdus papildyti numanomo pasakojimo sluoksniu: „Parėjau", „Pilka diena – pilka žuvėdra", „Pas poeto kapą". Ilgainiui pakakdavo angliška rašyba iškreiptos nuorodos „shtai". Galiausiai jos irgi nebeliko, nes vaizdas kalba pats – „šešėlis rodo šviesą".

Kartu su bendraminčiais – Alfonsu Budvyčiu, Algirdu Šeškumi, Vytautu Balčyčiu, Violeta Bubelyte, Gintaru Zinkevičiumi – Pačėsa klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesio, šaipėsi iš įkyraus kultūros rimtumo. Apie 1991 m. susidraugavęs su menininke Vega Vaičiūnaite, išmoko spausdinti monotipijas. 2004 m. vėl grįžo į Marijampolę ir ten fotografavo savo pasivaikščiojimų takus po lietaus, rūke, apkritusius lapais, sniegu, saulėtą, baltą, bet dažniausiai pilką dieną. Bežiūrint į tuos mažyčius nekintančios geometrijos skirtumus, išryškėja laiko upė, kurioje tobulai žvejojo Pačėsa.

Paroda „Geltona gulbė neatplauks“ pirmą kartą buvo surengta 2017 m. liepą Fotografijos muziejuje Šiauliuose, 2018 m. vasarį – Kauno fotografijos galerijoje, gegužę – „Prospekto“ ir Vilniaus fotografijos galerijose. Parodos kuratoriai: Agnė Narušytė, Gintaras Zinkevičius. Parodą pristato Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras (Šiauliai).

Jono Meko fotografijų paroda

Kitas šventės akcentas itin gurmaniškas – pristatoma Niujorke gyvenančio avangardinio kino guru Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Frames / Sustingę kadrai“ iš A. Kulikausko rinkinio. Jono Meko paprašytas reprodukuoti kadrus iš 16 mm filmo juostos, fotomenininkas Arūnas Kulikauskas apie 1992-uosius metus sukonstravo savadarbį aparatą ir pradėjo eksperimentuoti. Eksperimentų rezultatas buvo skaidrė, kurioje matosi ne vienas, bet keletas filmo kadrų. Norėjosi, kad būtų aišku, jog tai ne šiaip fotografija, o mažytis filmo fragmentas. Kadras apima visą filmo juostos plotį su perforacijos skylutėmis ir garso takelio žyme. Jonui rezultatai labai patiko ir jis paprašė padaryti seriją skaidrių iš jo filmų. Vaisingas bendradarbiavimas truko beveik dvidešimt metų. Iš skaidrių atspausti skaitmeniniai atspaudai buvo rodomi muziejuose ir žymiose galerijose visame pasaulyje. Daug jų yra įsigiję privatūs kolekcininkai. Prancūzijoje išleista šitų fotografijų knyga Jonas Mekas. Just Like a Shadow, 2000 m.

Atspaudai, kuriuos matysite parodoje, yra galutiniai bandymai (proofs) prieš spausdinant parodinius darbus. Todėl kai kurie atspaudai turi laboratorijos darbuotojo paliktus paskutinius pataisymus. Didelio formato fotografijos atspausdintos Cibachrome technologija geriausioje JAV fotolaboratorijoje Duggal. Šiuo metodu spaustos fotografijos pasižymi  ilgaamžiškumu ir spalvų gyvumu, todėl labai vertinamos kolekcininkų visame pasaulyje, juo buvo spausdinamos fotografijos muziejams ir galerijoms. Tačiau šio metodo atsisakyta dėl nuodingumo ir aplinkos taršos. Kai kuriose fotografijose matosi siūlo fragmentas. Jonas įverdavo siūlą į perforacijos skylutę, taip pažymėdamas kadrą, kurį jis nori matyti fotografijoje. A. Kulikauskui buvo paliekamas visas likęs kūrybinis ir techninis darbas.

Augustino Našlėno kūrybos paroda
    
Ar galima suderinti iš sielos gelmių kylantį dvasinį nerimą ir šiuolaikinio meno praktiką? Juk tiek dvasiniam ieškotojui, tiek kuriančiam menininkui rūpimas esminis klausimas dažniausiai yra tas pats:  „Kas aš esu?“ – samprotauja trečios parodos autorius Augustinas Našlėnas. Fotografijos šventėje pristatoma jo kūrybos paroda „Sapnų pjovėjas – regėjimų ieškotojas“. A. Našlėnas teigia: „Šioje parodoje noriu  žiūrovą supažindinti ne vien su per šešerius metus sukurtais kūriniais, bet taip pat su savo kūrybiniu procesu, susidedančiu iš dviejų dalių – „automatinių“ piešinių, atsirandančių meditacijų metu ir po jų, kurie yra tarsi tiesioginiai pranešimai iš patirčių, ir fotomontažų, kurie yra patirčių interpretacijos ir sintezė. Taip pat norėčiau sudominti žiūrovą šamanizmo fenomenu, jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje ir tuo, kaip šamanizmas gali įtakoti šiuolaikinį meną.

Sapnų pjovėjas pirmąkart pasirodė mano sapnuose 2014 metais. Iš sapno jis greitai persikėlė į realybę kaip performansų, atliekamų su roko grupe „Baba Naga“ personažas. Galiausiai jis išniro fotomontažuose kaip įvairių šamaniškų nuotykių dalyvis.“

Sapnų pjovėjas – tai šamano dvasia, galinti keliauti po nematomus pasaulius, pasiekti giliausias ir tolimiausias visatos dalis, persismelkti pro daugybę dimensijų. Sapnų pjovėjas yra regėjimų ieškotojas. Jis tiria nematomąjį pasaulį, nušviesdamas jį vaizduotės šviesa. Sapnų pjovėjas gerai išmano sapnų logiką, kuri skiriasi nuo įprastos, normalios sąmonės logikos. Jis moka kalbėti sapnų kalba ir todėl gali patekti ten, kur neveikia laikas, o pavidalai nebūna pastovūs. Jis susikalba su dvasiomis, archetipais, angelais, demonais ir kitais nematomų pasaulių gyventojais. Jis regi visatos audinį iš „išvirkščiosios“ pusės, todėl gali rasti pabėgusius siūlus ir juos vėl surišti. Sapnų pjovėjo darbas – ieškoti visatos gelmėse paklydusių sielų ir grąžinti jas namo. Sapnų pjovėjas taip pat ištaiso negatyvių jėgų daromą žalą. Jis skleidžia džiaugsmą ir teigiamą energiją, bet reikalui esant tampa aršiu kovotoju. Sapnų pjovėjas vienodai gerai pažįsta ir šviesą, ir tamsą. Parodoje rodomi daiktai yra lyg magiškai importuoti iš Sapnų pjovėjo pasaulio. Tai objektai, kuriuos jis naudoja savo šamaniškoje veikloje. Atidarymo metu autorius trumpai supažindins su savo kūrybinio proceso ritualais.

Fotografijos šventės planas:
 
17 val. Remigijaus Pačėsos fotografijų albumo „shtai“ pristatymas, dalyvaus menotyrininkė Agnė Narušytė ir fotomenininkas Gintaras Zinkevičius.
18 val. atidaromos Fotografijos šventės parodos.

---
Fotografijos šventę Klaipėdoje organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, VšĮ „Trys kaimai“, Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.

Parodos veiks iki 2018 m. gruodžio 2 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

 

A. Naslenas, Invocation of the Goddess II
A. Naslenas, Invocation of the Goddess II
KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose – paroda apie laiką „Chronometrai“

2018 m. rugsėjo 14 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma šiuolaikinio meno paroda „Chronometrai“.

Parodoje dalyvaujančių menininkų kūriniai matuoja laiką, tapusį mūsų laikmečio kultūriniu nerimu. Teisintis, kad „neturime laiko“, tapo taip įprasta, jog nebegirdime šios sąvokos absurdiškumo. Tarsi laikas būtų materialus daiktas, kurį galima turėti. Vis dėlto mūsų dabartis iš tiesų yra užskubėjusi ir nuolat be perstojo greitėjanti. Dar iki įsigalint internetui prancūzų filosofas Paulis Virilio pranašavo „pasaulinę laiko dykumą“, kai erdvę praris šviesos bangų greičiu lekiantis „dromosferinis“ laikas, gryna totalinė dabartis. Galbūt tai jau įvyko? Tačiau ar ne paradoksalu, kad pagreitėjusiam laikui ištrynus erdvę, turėdami vien laiką, mes aštriausiai jaučiame kaip tik jo trūkumą?

Medijuotos patirties kultūroje „nespėjimas su laiku“ jau yra chroniška liga. Nepadaryti darbai kaupiasi sukeldami nieko nenuveikimo aritmiją. Laikas tapo lankstus ir šiek tiek nerealus. Susiaurėjusiame dabar sąmonė trūkčioja, kaip kokia šizofrenikė skaidosi į kelias laiko zonas, bėga kuo toliau nuo elektroninio laikrodžio skaičiais byrančios dabarties. Daug kam sulėtėjusio laiko nuobodulys tampa geidžiama būsena. Kyla klausimas, Leonido Donskio žodžiais tariant, kaip „grąžinti gyvenimo prasmės pojūtį beprasmybėje“?

Klaipėdietis fotografas Remigijus Treigys jau trisdešimt metų rodo, kaip tai padaryti. Jo vaizdų paviršių dengiantys įbrėžimai ir dulkės įgarsina laiką. Besiklausant šių garsų, parodos kuratoriams kilo mintis pažiūrėti, kokias laiko formas kuria menininkai iš visos Lietuvos. Jų fotografijos, filmai, objektai, paveikslai, čia virtę chronometrais, įveda į laiko patirčių labirintą, kurį sudaro skirtingos trukmės ir greičiai, anachroniški reliktai ir šmėklos iš praeities, ateities spėjimai, kasdienybės stebėjimai, kūno ir gamtos ritmų dermė, miesto praeities ir dabarties kontrapunktai, laikinos skulptūros bei ribos, už kurių laiko nebėra.
 
Parodoje dalyvauja: Aleksas Andriuškevičius, Eglė Bertašiūtė, Violeta Bubelytė, Alfonsas Budvytis, Cooltūristės ir Adomas Žudys, Kęstutis Grigaliūnas, Arūnas Kulikauskas, Algimantas Kunčius, Dainius Liškevičius, Aurelija Maknytė, Valentyn Odnoviun, Remigijus Pačėsa, Liudas Parulskis, Eglė Ridikaitė, Rūta Spelskytė, Ričardas Šileika, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas, Darius Žiūra. Kuratoriai – Agnė Narušytė ir Gintaras Zinkevičius.

Paroda yra Lietuvos mokslų tarybos remiamo Vilniaus dailės akademijos projekto „Įsivaizduoti laiką: chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ dalis.


Paroda „Chronometrai“ veiks iki 2018 m. lapkričio 4 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas