7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Jaunimo teatras sezoną užbaigs „Vyšnių sodu“

 Valstybiniame jaunimo teatre balandžio 4–5 d., 18 val., laukiama paskutinės sezono premjeros. Didžiojoje teatro scenoje pristatomas rusų klasiko Antono Čechovo „Vyšnių sodas“. Visame pasaulyje žymaus kūrinio interpretaciją pateiks teatro vadovas, režisierius Algirdas Latėnas. Spektakliui scenografiją kuria dailininkė Giedrė Brazytė, kostiumus – Sandra Straukaitė, muziką – kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis, choreografiją – aktorius Arnoldas Jalianiauskas.  

Kur veda baimės

...Šiaurės Islandija, 9-ojo dešimtmečio vidurys. Du vyrai – Finas ir Albertas – Islandijos kelių administracijos darbuotojai – leidžia vasarą braižydami baltas kelių linijas. Keliai atrodo begaliniai, jais beveik niekas nevažinėja, tik suklypęs sunkvežimis, kurio vairuotojas retkarčiais pavaišina kelininkus naminuke. Aplink laukinė gamta, kurios Hafsteinno Gunnaro Sigurdssono filmo „Bet kuriuo keliu“ (LRT kultūra, balandžio 2 d. 21 val.) personažai iki tam tikros akimirkos, regis, ir nepastebi. Vyresnysis Finas nori sąžiningai vykdyti šeimos jam pavestą misiją – įdiegti vėjavaikiui Albertui supratimą apie vyriškas ir kitokias vertybes. Tai nebus lengva, nes sunku būtų rasti du skirtingesnius žmones. Tačiau neįmantrūs jų pokalbiai ir tokie pat neįmantrūs konfliktai atskleidžia vis daugiau aplinkybių, viso to, nuo ko abu vyrai nori pabėgti, jei net patys to nesupranta.

Aš rasiu dinozaurą

Paskutiniu metu esu panirusi į kelias įdomias temas, bet tai nereiškia, kad jos taps projektais artimiausiu metu. Viena temų, kuria domiuosi nuolat, – tai žmogaus gyvenimas saloje ar laive (izoliuota teritorija – nuo Henry Davido Thoreau, kurio „Voldenas, arba gyvenimas miške“ paauglystėje padarė stiprų įspūdį, iki įvairių robinzonų kruzų istorijų), taip pat skaitau knygas apie medicinos etiką bei genetikos etines problemas. Ši tema įtraukė po žurnalistės Rebeccos Sklott knygos apie Henriettą Lacks ir jos nemirtingų ląstelių istoriją.

Su ilgesiu ir meile

Maestro David Geringas, kurio Lietuvos publikai pristatinėti nereikia – mat vienas žymiausių pasaulio violončelininkų dažnai koncertuoja savo Tėvynėje, aktyviai dalyvauja šalies muzikiniuose procesuose ir nuosekliai propaguoja lietuvišką muziką, – nesiliauja stebinti ne tik meistryste, bet ir naujomis idėjomis, jaunatviška energija, meile muzikai ir ją mylintiems žmonėms. Kovo 21 d. maestro Klaipėdai padovanojo teminį vakarą „Su ilgesiu ir meile“, vykusį miesto Koncertų salėje. Su Klaipėdos kameriniu orkestru (meno vadovas Mindaugas Bačkus) jis atliko programą, kurioje pasirodė ir kaip dirigentas, ir kaip solistas.

Tarptautinis ekipažas pakvietė į teatro kosmosą

Apie naujausią Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį „Kosmosas+“ turėtų ką pasakyti daugelis – teatro, muzikos, dailės kritikai, šiuolaikinės vizualinės kultūros tyrinėtojai, edukologai, mokslininkai. Vaikams nuo devynerių metų skirtas spektaklis netelpa į įprastų teatro žanrų ribas, vengdamas tradicinėje scenoje įprasto pasakojimo, dramaturginio konflikto, personažų ir charakterių.
„Kosmosas+“ – metus trukusių intensyvių ir sistemingų tyrimų rezultatas, vaizdo instaliacijų ir animacijų paroda, gyvos muzikos koncertas ir mokslinė bei kultūrinė astronomijos refleksija tuo pat metu. Atsakingą ir kruopštų darbą liudija ilgas spektaklio bendradarbių ir kūrėjų sąrašas, kurio pradžioje – šios naujos visatos spiritus movens – menininkė Kirsten Dehlholm, vadovaujanti vaizdų, garsų, performansų ir instaliacijų laboratorijai Hotel Pro Forma. Kaip ir daugelis šios grupės kūrinių, „Kosmosas+“ – kolektyvinės kūrybos rezultatas, kurio koncepciją Dehlholm sukūrė su Anne Mette Fisker Langkjer, Jesperu Grimstrupu ir Magnusu Pindu Bjerre.

Šaižus niekas ir sprogstanti supernova

Kovo 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre atsivėrė kosminė erdvė: „Didysis sprogimas šeimai – spektaklis apie Visatos stebuklus“. Režisierė Kirsten Dehlholm kartu su savo komanda naktinį dangų įrašė žiedais uždaroje patalpoje. Ausį kutenant garso bangoms, švytinčios „Kosmoso+“ žvaigždės, planetos, asteroidai ir niekas akinte akino. Didžiulė pasaka, pilna kvantinių fluktuacijų ir iškreipto erdvėlaikio, pasekta kaip paskaita su gausybe vaizdų ir faktų Hotel Pro Forma planetariume.

Už visos šių vaizdų galybės slėpėsi mokslininkai, filosofai, vaikai ir inžinieriai. „Ir vėl. Tu atėjai manęs aplankyti ir visata pasidalino į dvi dalis. Į vieną, kur atėjai manęs aplankyti, ir kitą, kur neatėjai“ (Mėnulio mergaitė) – scenoje, padalintoje į dvi erdves, visata skilo į artimą ir svetimą. Artimoje berniukas, mergaitė bei du inžinieriai smalsiai tyrinėjo pasaulius, svetimoje rimti suaugusieji transliavo informaciją ir su nuostaba žvelgė į nepažįstamą aplinką.

Ištikimoji scenos partnerė

 Neseniai šio savaitraščio puslapiuose atgijo smuikininko Raimundo Katiliaus atminimas – kovo 16-ąją koncertu paminėtas Maestro gimtadienis. Besibaigiantis kovas atverčia ir dar vieną atminties puslapį, taip pat susijusį su šio smuikininko kūrybiniu gyvenimu. Kovo 27 d. – pianistės Larisos Lobkovos, ilgametės R. Katiliaus koncertmeisterės, jubiliejus, jai sukanka 90 metų. L. Lobkova tebegyvena Maskvoje, savo kūrybinę veiklą yra dokumentavusi trimis knygomis (išleistos 2009, 2010 ir 2013), o jas perskaičius aišku viena – jos pianistinę patirtį reikšmingai brandino maždaug dešimtmečio darbas Maskvos konservatorijos prof. Igorio Bezrodno smuiko klasėje bei bemaž 25 metus trukusi R. Katiliaus scenos partnerės veikla. Be to, ne vieną koncertinę ir konkursinę programą L. Lobkova vėliau parengė su kita I. Bezrodno studente – smuikininke Ingrida Armonaite.

Stebuklo link

„Gerai būtų Teatro dienos proga parašyti ką nors linksmesnio. Nevalia burbėti ar, kas šiaip visai sveika, tylėti tokią ypatingą teatralams dieną.“ Įsikibusi šios minties gana ilgą laiką stengiausi pažerti bent kiek tokiam reikalui tinkamų pokštų. Ir šiaip, ir taip bandžiau pasitelkti savo humoro jausmą, bet jis taip ir nepasirodė – galbūt nutuokdamas, kad reikės dirbti, o gal (pats niekad negali žinoti) jo ir išvis nėra.

Supratusi, kad su pokštais nieko nebus, tikėjausi atsispirti nuo Kirsten Dehlholm režisuoto spektaklio „Kosmosas+“, nes jis – viena paskutinių, o ir nemažai žadanti šiuo metu pasirodžiusių premjerų. Po šio reginio, kadangi jau buvau nusprendusi neburbėti, pamaniau, kad vis dėlto geriau paieškosiu šventiškų idėjų ore, tikėdamasi, kad anuo reikalu pasirūpins kokie nors kosmoso arba vaikų teisių gynėjai

Jei galva išlaikys

 Šiemet „Kino pavasaris“ rodo vieną sėkmingiausių pastarųjų metų lenkų filmų – Maciejaus Pieprzycos dramą „Noras gyventi“. Jis rodomas naujoje festivalio konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“. „Noras gyventi“ jau spėjo apkeliauti ne vieną svarbų festivalį ir pelnyti daug prizų. Dalį jų skyrė sužavėti festivalių žiūrovai. Pagrindinį neįgalaus filmo personažo vaidmenį sukūręs Dawidas Ogrodnikas neseniai pelnė du itin prestižinius Lenkijos apdovanojimus – žurnalo „Polityka“ skiriamą „Paszport Polityki“ ir Lenkų kino akademijos „Auksinį erelį“ už geriausią vyro vaidmenį. Pateikiame žurnale „Polityka“ išspausdinto pokalbio su aktoriumi fragmentus. Beje, Ogrodniką galima pamatyti ir kitame konkursiniame lenkų filme – Paweło Pawlikowskio dramoje „Ida“.

Nuosprendis pasauliui

 Aleksejaus Germano „Sunku būti dievu“ – iš tų filmų, kuriuos privalu žiūrėti, nes režisierius priverčia persvarstyti požiūrį į kiną. Suprantama, kad privalu ne kiekvienam, bet tiems, kuriems kinas vis dar yra menas. Jei ne, galima ramiai pažiūrėti kokį nors „Dalaso klubą“ (rež. Jean-Marc Vallé) ir pasitenkinti gerai papasakota bei suvaidinta, aiškiai humanistinę ištarmę formuluojančia istorija. Man regis, net nereikia priminti, kad „Dalaso klubas“ visada turės daug daugiau gerbėjų. Ne todėl, kad jis suprantamas ir aiškus visiems, bet pirmiausia todėl, kad filmo kūrėjų požiūris ne tik į kiną, bet ir į žmogų ar pasaulį taip pat bus priimtinas daugumai. Nes jie – gėrio, tikėjimo žmogumi pusėje. Sakysite, banalu ir per daug patoso, bet juk tai ir yra visų panašių filmų varomoji jėga.

PUSLAPIS
IŠ
1003