7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Niekuo dėtas Charcot

Pernai ten pat pirmąją „(Melo)dramų“ ciklo parodą „Ledos dienoraščiai“ surengusios menininkės tikslas, regis, buvo atgaivinti žinių visuomenėje išblėsusį geismą, išlaisvinti represuotą moterišką seksualumą ir išvaduoti jį nuo vyriško žvilgsnio hegemonijos. Laisvydė beveik visada renkasi užduotis, smarkiai pranokstančias vieno žmogaus jėgas ir vienos parodos galimybes, bet šios parodos manifeste rašo: „Menas nėra geras elgesys. Menas turi pasėti nerimą. Tai alcheminis įžūlumas...“. Tam užtektų labai nedaug, vis dėlto nedaug – ne jos būdui.

 

Tada menininkė rodė savo senus darbus ir iš klasikinių paveikslų perpiešto Ledos su gulbe motyvo versijas, dabar, pasak jos, „fotografinio isterijos simptomų sąvado vaizdus“ gretina su „belle epoque estetika ir vaizdais“, rastais „skaitmeniniame mūsų dienų informacijos sraute, kur apstu keistų patetiškų kūno laikysenų, grimasų, mėšlungiškų pozų“. Ten jai rūpėjo erotikos švelnumas, čia – smurtinė grožio prigimtis. Grožio parodoje tikrai netrūksta. Dideli paveikslai – aptapyti medžio raižinių atspaudai, idealiai sujungiantys tapybos ir grafikos raišką, akį traukiantys objektai greta jų ar atokiau po stiklo gaubtais, instaliacija su organinėmis medžiagomis (šienu) ir ready made daiktais (plastiko eglutėmis), rastų vaizdų (senų nuotraukų ir reklaminių skelbimų) atspaudai, tekstai ant sienų („Isterijos posūkis“: Fredrico Jamesono tekste „modernybės“ sąvoką pakeitus „isterija“, konstatuojama „(post)isterinė“ būklė), erdviai išdėlioti visose trijose galerijos salėse, palieka gerą optinį įspūdį. Patirti vaizdai švelniai įsirėžia atmintin ir nekelia jokių klausimų, nes atmintis, bent jau manoji, atmeta visą balastą.

Proto reikia

Jaunas rusų žurnalistas Ilja Klišinas parašė straipsnį „Kodėl internetas veda mus į naujuosius viduramžius?“ Kad Apšvietos amžius baigėsi, autorius, matyt, neabejoja. Aš taip pat – tai akivaizdu vos įsijungus televizorių. Iš televizijų studijų ir internetinių tinklalapių, regis, nebeišlenda įvairios būrėjos, astrologės ir kitos panašių paslaugų teikėjos, o jų įdėmiai klausosi bent jau vidurines mokyklas baigę XXI a. pradžios Lietuvos piliečiai ir net Seimo nariai. Beje, ar pastebėjote, kad panašiose laidose pastarieji jaučiasi daug geriau nei savo darbo vietoje? Atsidūrę joje, jie dažnai taip pat jaučiasi lyg šou. Jei netikite, įsijunkite Seimo televiziją. Ji nepakartojama. Už darnią lietuvišką šeimą kovojantis Gražulis – tikrai ne pats groteskiškiausias šio viešojo absurdo teatro personažas.

Šeštadienį nusipirkęs vieną dienraštį kaskart pagalvoju, kad lietuviai tapo idiotų, kuriems pataikauja visos medijos, tauta, antraip laikraščio tiražas būtų kitoks. Vienas internetinis tinklalapis kasdien pateikia daug informacijos apie seksualinį lietuviškų žvaigždžių gyvenimą. Iš visko sprendžiant, kitokio jos ir neturi. Neskiriu Bunkės nuo Zvonkės ir naujųjų pupyčių nuo senųjų, bet apie jas sužinojau ne iš panašių tinklalapių ar kičinių koncertų, o iš kriminalinių naujienų, kurios, beje, taip pat tapo svarbia naujojo lietuviško šou dalimi. Toks lietuviškas Holivudas: seksas, gangsteriai ir pinigai.

OKT/Vilniaus miesto teatro gastrolės Ispanijoje

Spalio mėnesį OKT/Vilniaus miesto teatras gastroliavo Ispanijoje. Madride vykusiame festivalyje „Una mirada al mundo“ tris vakarus rodyta A. Čechovo „Žuvėdra“. Jau penktus metus iš eilės teatras lankosi Žironoje rengiamame festivalyje „Temporada Alta“. Šiemet jo programoje pristatyta S. Becketto „Paskutinė Krepo juosta“. Skaitytojų dėmesiui – ispanų kritikų atsiliepimai apie šiuos du spektaklius.

Taikomojo meno mugė pasakos daiktų istorijas

Gruodžio 3–6 d. taikomojo meno mugė „Craft Vilnius 2015“ vėl kvies žiūrovus ir pažvelgti į profesionaliai atliktus taikomojo meno kūrinius, ir ką nors įsigyti, ir įsitraukti į veiklą kūrybinėse dirbtuvėse.

Mugės organizatoriai pabrėžia, kad nuo seno žmonės norėjo kurtis gražesnę buitį, savo namams įgyti daiktų, kurie būtų perduodami iš kartos į kartą, taptų šeimos relikvijomis, turinčiomis ypatingą reikšmę. Kai suklestėjo pramoninė įvairių namų dekoro elementų gamyba, žmonės tarsi pamiršo autentiško, vienetinio meno kūrinio galią. Mugės metu bus siekiama priminti žmonėms šiuos dalykus.

Planuojama pristatyti taikomųjų menininkų profesionalų kūrinių iš šiuolaikinės tekstilės, juvelyrikos, drabužių dizaino srities, odos, metalo bei stiklo. Pagrindinė šių metų renginio tema, anot organizatorių, – daiktai ir jų istorijos. Taip pat mugėje keliamas klausimas, kaip gimsta idėjos, tampančios menu. „Litexpo“ parodų rūmų erdvėje bus ne tik pristatomi įdomiausi Lietuvos bei užsienio šalių taikomosios dailės menininkai, bet ir bus bandoma pažvelgti į jų kūrybos ištakas.

Atnaujintame Klaipėdos dramos teatre – pirmoji premjera

Klaipėdos dramos teatras, po aštuonerių metų klajonių galiausiai sugrįžęs namo, kviečia žiūrovus į pirmąją premjerą – Arvydo Juozaičio istorinę dramą „Karalienė Luizė“. Pagrindinį vaidmenį spektaklyje sukūrė teatro ir kino aktorė Inga Jankauskaitė. Spektaklis įspūdingos apimties, tad scenoje išvysime visą būrį aktorių – tiek iš Klaipėdos dramos teatro, tiek ir kviestinių. Premjeriniai spektakliai vyks Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2) gruodžio 4, 6, 9 ir 10 d. Visų spektaklių pradžia – 18.30 val.
Pastatyti „Karalienę Luizę“ atnaujinto teatro scenoje buvo sena staiga mirusio teatro vadovo Gedimino Pranckūno svajonė. Klaipėdos dramos teatras įvykdė jo valią.
Pjesėje „Karalienė Luizė“ apžvelgiamas karališkasis Klaipėdos laikmetis – 1807-1808 m., kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuomet bėgdama nuo Napoleono Bonaparto karališkoji šeima – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais – apsigyveno anuometiniame Mėmelyje.

 

Tarpdisciplininio šokio spektaklio premjera

Lapkričio 27d. ir gruodžio 18d. 19 val. Vilniaus Menų spaustuvėje į premjerą pakvies Vyčio Jankausko šokio teatras su šokio spektakliu „Akloji dėmė“.
Pasak spektaklio idėjos autoriaus ir choreografo Vyčio Jankausko, tai dvyliktas teatro spektaklis, kuris iš kitų šio teatro spektaklių išsiskiria tuo, jog pagrindinį spektaklio prasminį krūvį kuria netik fizinė šokėjų sąveika erdvėje, bet ir jų žvilgsnių, tiksliau vaizdų, kurie atsiduria jų akiračiuose sankirtos. Tai įgyvendinti padeda vaizdo projekcijos, kurios tarsi čia ir dabar retransliuoja skirtingus vaizdus / pasaulėvaizdžius, kuriuos tuo metu mato šokėjos.
Spektaklio idėja paremta medicininiu terminu – Akloji dėmė – kuriuo nusakoma kiekvieno žmogaus akies plotyje esanti dėmė, lemianti tai, jog mūsų regėjimo lauke atsiranda sklypelis, kurio visiškai nematome, tačiau vaizduotė nejučiomis užpildo šią regėjimo spragą aplinkinio fono smulkmenomis.

 

Kas nutiko lietuviškam medijų menui?

Spalio 21–31 d. Kaune, galerijoje „Post“, vyko X tarptautinio medijų meno ir muzikos festivalio „Centras“ paroda „Remediacija“. Jos kuratorius Jurijus Dobriakovas siekė iš naujo aktualizuoti medijų meno sampratą ir apmąstyti jo trumpą istoriją Lietuvoje. Parodos dalyviai – žinomi jaunosios kartos ir dar tik neseniai baigę studijas menininkai: Arturas Bumšteinas, Vitalij Červiakov, Tomas Čiučelis, Mindaugas Gapševičius, Bartoš Polonski, Urtė Milda Širvinskaitė, Rimas Sakalauskas, Julijonas Urbonas, Aistė Viršulytė, taip pat 3xpozicija, VILMA.CC ir BALSAS.CC (parodos vaizdų galima rasti čia: http://www.letmekoo.lt/anton-zolo-ir-laima-stasiulionyte-cntrs/). Pristatydamas parodą kuratorius iškėlė klausimą: „Ar per pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje susiformavo stipri ir gyvybinga medijų meno scena?“ Suintriguoti pakvietėme Jurijų Dobriakovą pasidalinti savo, kaip medijų meno procesų dalyvio, patirtimi.

Artėja Lenkų drama Vilniuje

Lapkričio 24-25 dienomis Vilniuje bus pristatyta lenkų dramaturgija: vyks pjesės skaitymas, diskusijos, paskaitą skaitys lenkų dramaturgas Piotras Gruszczyńskis, vyks teatro režisieriaus Grzegorzo Jarzynos režisuoto kino filmo „Mums viskas gerai“ peržiūra, taip pat bus pristatyta anglų kalba išleista lenkų dramaturgijos antologija ir pjesės „(A)pollonia“ vertimas naujajame „Teatro žurnale“. Visi renginiai – nemokami. 


Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Studijoje vyks Sebastiano Majewskio ir Andreaso Pilgrimo parašytos pjesės „Dešinys kairys su kulniuku“ skaitymas, režisuotas Kirilo Glušajevo. „Andreaso Pilgrimo ir Sebastiano Majewskio pjesė „Kairys dešinys su kulniuku“ – tai šių lenkų kūrėjų vadinamosios „Goebbelso trilogijos" antroji dalis, kurioje du Trečiojo Reicho propagandos ministro žmonos bateliai žaismingai papasakoja savo – ar veikiau savo šeimininkų bei juos supusios kultūrinės ir politinės terpės – gyvenimo istoriją nuo karo pabaigos iki pat radikalių dešiniųjų jėgų atgimimu paženklintos lenkų šiandienos, – pasakoja pjesės vertėjas Andrius Jevsejevas – be to, tai ryškus atspindys kur kas didesnio pastarojo dešimtmečio Lenkijos teatro visuotinio projekto, kurio esmė – scenoje apmąstyti, įvertinti ir reflektuoti skausmingas bei nevienareikšmiškas lenkų tautos XX a. istorines paradigmas, kurios, beje, itin artimos ir mūsų šalies istorinei patirčiai. 

Nauja LNDT 5 metų programa


Lapkričio pradžioje naują penkerių metų kadenciją pradėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis. Konkursą užimti LNDT generalinio direktoriaus pareigas M. Budraitis laimėjo antrą kartą, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui jis vadovauja nuo 2011 metų. 


Kultūros ministerijai pateiktoje naujoje penkerių metų programoje M. Budraitis išskyrė kelias prioritetines teatro veiklos sritis. Daugiausiai dėmesio bus skiriama jaunųjų teatro profesionalų ugdymui, lankytojų edukacijai, inovatyviems meniniams ir techniniams sprendimams teatre bei teatro pastato rekonstrukcijai.

 

Kai jie dainuoja, vieni šėlsta, kiti verkia

Netrukus vyrų ansamblis „Quorum“, dainuojantis tik a cappella, koncertais pažymės gyvavimo dešimtmetį, tad šių metų ruduo grupei pateikė daug malonių staigmenų. Rugsėjo ir spalio mėnesiais ansamblis su koncertais apkeliavo Ukrainą ir Moldovą bei nuskrido į Jungtines Amerikos Valstijas. Visur buvo labai šiltai priimti. „Quorum“ dešimtmečio proga ansamblio vadovą Vitalijų Neugasimovą kalbina Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė.

PUSLAPIS
IŠ
1003