7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Be rizikos – tik suvenyrai

Po 2007 m. Šiuolaikinio meno centre rodytos instaliacijos „Paralelės“, kai didžioji salė nuo krašto iki krašto buvo dengta magnetinių juostelių eilėmis, man visi Žilvino Kempino darbai atrodo tik kaip jo kūrybos suvenyrai. Dėl fizinio ir poveikio mastelio. Būti po trapiu, bet kada galinčiu suirti priartėjusiu „dangumi“ – jausmas ypatingas, nes horizonto atsiradimas panosėj keičia pasaulio tvarką. Gali pasijusti skenduoliu, žvelgiančiu iš apačios į ežero paviršių. O dar suvokimas, kad medžiaga yra informacijos nešėja, kad galbūt tave dengia žmonijos išmintis ir skausmas lyg ta kosmose klajojanti ir ateivių ieškanti informacinė kapsulė. Adrenalinas išsiskyrė ir nuo minties, jog užtektų vieno pikto ar žioplo (ir aukšto) žmogaus, kad viskas sugriūtų. Nesvarbu, į kurią pusę mintis eitų, vis gniaužė kvapą.

 

Dabar veikianti Žilvino Kempino paroda labiau primena solidžią kokios nors mugės ekspoziciją, kur kūriniai tarsi prabangos prekės laukia, kada bus nupirkti, supakuoti ir išsivežti namo. Šį kartą įspūdį gal net labiau padarė 25-metį švenčianti galerija „Vartai“, nei solidus ir pripažintas menininkas. Ekspozicijų salės perkeistos iš esmės: panaikinti visi langai, praėjimai, kur reikia sudėtos juodos grindys, perdarytas apšvietimas. Tai rodo, kad dideli reikalavimai nėra problema, kad dėl aukšto lygio skiriamos visos jėgos. Ši galerija demonstruoja, kad yra nusiteikusi konkurencingai europiniu mastu. Svarbiausia, kad tokie aukšti kriterijai būtų taikomi ne tik techniniams, bet ir intelektiniams resursams.

M.K. Čiurlionio fondas pristato: Viktoras Paukštelis, fortepijonas

Su malonumu recenzuoju puikų lietuvių pianisto Viktoro Paukštelio pasirodymą – jau antrąjį „Carnegie Hall“ Weillio salėje. Praėjusiais metais pianistas pristatė joje pirmą savo programą, sulaukusią gana teigiamo Davido La Marche’o („New York Concert Review“) įvertinimo. Džiugu, kad mudviejų vertinimai sutampa mažiausiai dviem požiūriais.

 

Abu mes sutariame, kad Paukštelis tiesiog pasigėrėtinai geba architektūriškai konstruoti savąją programą. Tai – nemenkas pasiekimas. Jo kūrinių seka buvo meistriškai sugrupuota pagal trukmę, tonaciją, stilistiką ir emociją. Įžanginis kūrinys, Händelio Siuita E-dur (HWV 430), sukūrė kontempliatyvią karališkos didybės atmosferą, kviesdama klausytojus drąsiai ir patikliai leistis į muzikinę kelionę. (Iš pradžių kirbėjusi abejonė, ar dvigubos karjeros – pianisto ir dailininko – siekiantis menininkas sugebės prilygti šių dienų pianistams, išsisklaidė jau po pirmojo opuso.) 

 

Logiškas pasirodė ir pasirinkimas tęsti programą Beethoveno kūriniu – šis kompozitorius buvo ištikimas Händelio kūrybos gerbėjas. Tonacijos požiūriu programa sklandžiai perėjo į Sonata Quasi Una Fantasia cis-moll, op. 27, Nr. 14 (geriau pažįstamą kaip „Mėnesienos“), o pianistas itin dailiai augino kūrinio įtampą nuo meditatyvios įžangos iki audringų trečiosios dalies proveržių.

Dainos Vanagaitės-Belžakienės keramikos paroda

Šių metų sausio 12 d. (ketvirtadienį) 17 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ ( adresas: Verslo lyderių centras (BLC), K. Donelaičio g. 62, Kaunas) atidaroma keramikės Dainos Vanagaitės-Belžakienės  keramikos paroda „Po spaudimu (Under Pressure)“.


Keramikė D. Vanagaitė-Belžakienė – plataus diapazono menininkė šioje, jau penktojoje personalinėje parodoje pristato objektus, susietus su pastaruoju metu ją vis labiau dominančiomis socialinėmis aktualijomis. Kontrastingų, baltos ir juodos spalvų objektuose – skaudžios, šiuolaikinio pasaulio atspindžiais grįstos temos, žadinančios vaizduotę keraminių medžiagų – molio, gipso ir antikvarinių daiktų, detalių kombinacijų žaidimais.


Materialųjį pasaulį sureikšminusiai šiuolaikinei visuomenei, kūrėjos žvilgsnis į įsigalėjusius gyvenimo stereotipus leidžia pajusti esamybę. Objektus vienijantis pavadinimas byloja apie asmenybės nykimą, socializacijos padarinius ir primena fundamentaliosios estetikos priešpriešą, tobulumą priešpastatant netobulumui. Kūriniuose vyraujanti menininkės sukurta lašo, burbulo forma perspaudžiama ar įspraudžiama į žmogaus kasdienėje buityje naudotus, jau antikvariniais tapusius daiktus, prietaisus ar atskiras jų detales. Blizgūs ar matiniai keramikos, gipso formų paviršiai gretinami su daiktais, praeito laiko liudininkais, neslepiant ant jų užneštos laiko patinos.
Daugiaprasmiai, egzistencinius klausimus paliečiantys kūriniai, kaip objektas „Žodžiai“, kuriam panaudota juodos spalvos, praėjusį amžių menanti rašomoji mašinėlė ir įprastinėje lapo vietoje  besidriekiantis baltas burbulas, primena žodžio nuvertėjimą, šiuolaikinių technologijų iššauktą bereikšmių žodžių srautą. Kaip ir objektas „Tas nepakeliamas būties lengvumas“, vaizduojantis burbulą-lašą–gyvybę,  perspaudžiamą „gyvenimo“ agregato ar kūrinyje „Nesudaužyk mano širdies“, tokį pat simbolį spaudžiamą svarmens ir bylojantį šių dienų gyvenimus, keičiančius sutraukytus socialinius ryšius.


Keramikė D. Vanagaitė-Belžakienė baigė VDA, Kauno fakultete keramikos skyrių. Nuo 1990 m.  dalyvauja parodose, tarptautiniuose simpoziumuose. Nuo 2001 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, už kūrybinius pasiekimus pelnė „Meno kūrėjo“ statusą.
Menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė

 
Paroda veiks iki vasario 12 d.
Maloniai kviečiame.
Galerijos „Aukso pjūvis“ darbo laikas: I-V 10-18 val.
Tel. 8 37 752750, 8 687 80276, 8 686 20716
El. paštas: [email protected]
www.auksopjuvis.lt    
https://www.facebook.com/auksopjuvis

Kur ieškoti atsakymų

Gruodį įvyko paskutiniai „Lėtųjų peržiūrų“ seansai, skirti Mártos Mészáros ir Margarethe von Trottos kūrybai. Pateikiame Laimos Kreivytės ir Nerijaus Mileriaus tekstus su viltimi, kad visais požiūriais sėkmingas pusmetį trukęs filmų rodymo ir kino apmąstymo būdas bus pratęstas ir šiemet.

Kino naujienos trumpai

Sekmadienio naktį Los Andžele vyko Holivudo užsienio spaudos apdovanojimų „Auksinių gaublių“ ceremonija. Šiemet „Auksiniai gaubliai“ buvo teikiami 74 kartą. Daugiausia – septynis apdovanojimus – pelnė Damieno Chazelle’o filmas „Kalifornijos svajos“, kurį dar galima pamatyti ir Lietuvos ekranuose. Filmas apdovanotas „Auksiniais gaubliais“ geriausio muzikinio filmo arba miuziklo kategorijoje, už geriausią režisūrą, geriausią scenarijų, geriausią kino muziką, geriausią dainą, Ryanas Goslingas pelnė geriausio muzikinės komedijos arba miuziklo apdovanojimą, Emma Stone – geriausios muzikinio filmo arba miuziklo aktorės „Auksinį gaublį“ .

 

Geriausios dramos „Auksinis gaublys“ atiteko Barry Jenkinso filmui „Moonlight“, pasakojančiam apie juodaodžio berniuko brendimą Majamio skurdžių kvartale. Geriausio užsienio filmo apdovanojimą pelnė Paulo Verhoeveno drama „Ji“ („Elle“). Pagrindinį savo namuose išprievartautos ir kerštą planuojančios moters vaidmenį filme sukūrusi Isabelle Huppert pripažinta geriausia dramos aktore. Geriausio dramos aktoriaus „Auksinis gaublys“ atiteko Casey Affleckui už vaidmenį Kennetho Lonergano filme „Manchester by the Sea“, pasakojančiame apie paprastą darbininkų šeimą, kurios kelios kartos gyvena Masačuseto žvejų kaimelyje.

Eglės Prokopavičiūtės paroda „Suvokimai“

„Suvokimai“ – apie iracionalias ir žodžiais neįvardijamas nuojautas, intuicija pagrįstą žinojimą, pakylėjantį  virš riboto supratimo ribų. Apie nuojautas ir pajautimus  atėjusius iš sapnų, iš nebūties, prisiminimų sunkai žodžiais įvardijamus, tačiau aiškiai išjaučiamus.


Ši paroda – bandymas kalbėtis su žiūrovu be žodinių , abstrakčia ir asociatyvia kalba, perteikama per būsenas ir kūrinių dermės nuotaikas. Bandymas užmegzti ryšį per kitokią, daug subtilesnę  ir daugiaplanę, kontempliatyvią būseną. Tai kvietimas žiūrovui būti ne tik meninko kūrybos liudytoju, pasyviu stebėtoju, tačiau taip pat tapti pilnateisiu jos įprasmintoju, išjaučiant ir surandant asmeninį santykį su kūriniu.


Intuityviu būdu sukurtos erdvinės abstrakcijos, apjungiančios šviesą, judesį, garsą, intensyvų spalvos veikimą ir efemerišką, net amorfišką formą, suteikia galimybę interpretacijoms, ieškojimams ir atradimams ir tebūna kiekvieno individualūs ir unikalūs suvokimai.

Eglė Prokopavičiūtė – Monumentaliosios tapybos katedros, ketvirto kurso studentė, pastaruoju metu kurianti šviesos objektus ir instaliacijas. Kelios šviesos instaliacijos buvo eksponuotos „Kultūros naktis ‘16“ bei „Meno celės ‘16“ metu.


Paroda vyks:
VDA galerijoje „Krematoriumas" / keramikų krosnys (VDA Senieji  rūmai, II kiemas (prie valgyklos), Maironio g. 6, Vilnius)


Parodos atidarymas sausio 10 d., 18 val.
Paroda veiks iki sausio 15 d.

 

 

 

 

 

Jono Valatkevičiaus paroda „Viskas bus gerai“

Kviečiame Jus sausio 12 d., 18 val. į Jono Valatkevičiaus parodos „Viskas bus gerai“ atidarymą, kuris vyks Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus galerijoje (Pilies g. 40).
Paroda vyks iki vasario 4 d.


Jonas Valatkevičius yra gerai žinomas kaip geras kuratorius (1997–2001 m.), dirbęs Šiuolaikinio meno centre, ir įžvalgių dailės kritikos bei kitokių tekstų autorius. Dabar – reklamos kūrėjas. Paraleliai jis visada kūrė paveikslus, kurie yra nei tapyba, nei piešinys, nei plakatas, bet viskas kartu. Rūšis, žanras, formatas šiuo atveju nėra svarbu.

                 Jono kūriniai pirmiausia yra atsakas pasaulio beprotybei. Jie primena pirmykščių žmonių ritualinius veiksmus, kai simboliniais veiksmais kviestas lietus, maldauta keršto ar atleidimo. Vaizdų stilistika bei motyvai verčia pagalvoti apie kokius nors actekus, kurie chaosą bandė suvaldyti kruvinomis aukomis. Paveiksluose Jonas dažnai susitinka su personifikuotu blogiu, bet ne tam, kad panirtų į jį kaip tai daro kenčiantys modernistai, o tam, kad su juo ironiškai šnektelėtų, parodytų jo juokingai „perlenktas“ puses ar tam, kad ignoruotų jį grožio atributais ir programiniais teiginiais.

                 Menininko kūryba yra labai privati, bet ne autobiografiška. Tam, kad atskirtų savo viešą asmenį, autorius sukuria alter ego – evl_rabid. Triušio pavidalo personažas „Instagram“ bendravimo tinkle kolekcionuoja miesto grafitus ir pasirašo Jono kūrinius. Kai susitinka pasaulio marazmas su Jono marazmu, sužiba atokvėpio blyksnis. Toks menas padeda išgyventi.

                

Parodos koordinatorė, menotyrininkė

Monika Krikštopaitytė

 

Irmos Balakauskaitės grafikos paroda „Būsenos“

Sausio 11 d. 18 val. galerijoje „Meno niša“ atidaroma Irmos Balakauskaitės paroda „Būsenos“, kurioje menininkė pristatys naujausius autorine grafikos technika sukurtus darbus. Vilniuje pristatomi kūriniai prieš debiutą Lietuvoje jau buvo parodyti Olandijos (Groningenas) ir Lenkijos (Varšuva) publikai. Ši ekspozicija sudaryta iš kūrinių, kurie atspindi kelis menininkės kūrybos ciklus.
Parodoje „Būsenos“ kūrinius vienija žmogaus-aplinkos santykio apmąstymo problematika.

I.Balakauskaitė pasakoja, kad kūriniuose siekia per vizualinę formą išreikšti savo santykį su tikrove bei apmąstyti vidines (dvasines/emocines) būsenas, kylančias šios priešpriešos sandūroje.
„Pasirinktos simbolinės sistemos rėmuose aš kuriu naratyvus, kurie atspindi mano pasaulėjautą, reprezentuoja aplinkos pojūtį ir reiškiasi maksimaliai supaprastinta forma. Sukurtoje „mitologinėje tikrovėje“, kurią 2D formate dėlioju kaip scenovaizdžius, aš bandau save atrasti/prisiminti, stebėdama savo sukurtą pasaulį“, – sako I.Balakauskaitė.


Irma Balakauskaitė (gimė 1968 m. Ukrainoje), 1995 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas, tais pačiais metais menininkė surengė pirmąją personalinę parodą. Irma Balakauskaitė daugiausia kuria grafikos srityje, tapo, yra sukūrusi skulptūrų, mechaninio teatro objektų. Dar studijų metais kartu su Vytautu Pakalniu įkūrė eksperimentinį lėlių teatrą, kurį patys vadino „mechaniniu teatru“. Irma Balakauskaitė surengė virš 10 personalinių parodų, jos kūryba rodyta Rusijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Argentinoje, Norvegijoje ir kt. Menininkė sukūrė scenovaizdžių, dekoracijų daugiau nei dešimčiai spektaklių.


Irmos Balakauskaitė paroda „Būsenos“ veiks sausio 11 d.–vasario 2 d. galerijoje „Meno niša“ (J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius). Parodos atidarymas sausio 11 d. 18 val. Galerija dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val. Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

Tomo Martišauskio paroda „Pievų spėlionės“

Nuo Sausio 12 d. sostinės projektų erdvėje „Sodų 4“ bus galima apžiūrėti menininko Tomo Martišauskio personalinę parodą „Pievų spėlionės“, siūlančią jungčių tarp mitologinio laiko ir skaitmeninės dabarties.

Statiška parodos kelionė suteikia galimybę suklupti užkliuvus už informacijos medžiagiškumo ir jos plastikos, už gigantiškosios nematomybės mikroskopiškumo, erdviškojo telebūvio, vietų bei beprasmybės sutelkties, re–animuotų mitų, materijos. Iliustratyvumas čia tampa pagrindine parodos sąlyga, aplinkybe, prasmine struktūra, o instaliacija atveria daugiaprasmį Prometėjo mito fenomeną, užpildytą įvairiaplane objektų kalba.

„...Šviesos priežastingumas yra perdėm svarbus. Monitorių fotonų šauksme slypi vitališkos traukos žavesys. Jo bekompromisis siekis yra būti aklai sekamu. Kelrodė žvaigždė likimo horoskope, kurios seniai jau nebėra, tik likęs jos šviesos pluoštas vis sklinda kaip senas liudijimas. Plačiausias spektras nuo nanometro iki megavato sutilpti pačiam ir savo prasmei sutalpinti. Klajonė tarp žalio–violetinio talpina ir įterpia srautus į duomenų tinklainę per trumpesnį laiką nei akimirksnis. Nuo tamsiosios mėnulio pusės iki Redlėjaus Skoto, nuo google gatvės vagystės, suplanuotos programinės įrangos iki heterotopijų. Nuo atsitiktinių susitikimų iki sandorių Maroko meteoritų rinkoje, nuo binominio būdvardžio iki robotizuoto piešinio, nuo Prometėjiškos šviesos iki Arduino mikrokontrolerio. Nuo mito iki metodo.“

Tomas Martišauskis (g. 1977) šiuo metu studijuoja meno doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje, kur anksčiau yra baigęs skulptūros studijas. Nuo 2000–ųjų aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.


Paroda veiks 2017 m. sausio 12–28 d., trečiadieniais–penktadieniais nuo 16 iki 20 val., arba ją galima aplankyti susitarus telefonu +37062689230. Parodos atidarymas 2017 m. sausio 11 d., trečiadienį, 18 val.

Pagrindiniai parodos rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, parodos organizatorius – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.


Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

 

Pokalbis su italų architektu Pippo Ciorra


Pokalbis vyks 2017 m. sausio 11 dieną, trečiadienį, 20.00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje.

Kuomet architektūros vertės ir vertinimo klausimai okupuoja dienraščių antraštes. Kuomet architektūrą imame suvokti ne tik kaip tūrį ir plotą. Kuomet architektūrą imame nagrinėti kaip kultūros reiškinį ir ieškome jos analizės įrankių, į Vilnių skaityti paskaitos Architektūros (aktualijų) fonde apie architektūros kuravimą kaip kritikos įrankį atyksta garsus Italijos architektūros kritikas Pippo Ciorra. Nacionalinio Italijos šiuolaikinio meno muziejaus MAXXI architektūros kuratorius, kurio vardas siejamas su šiuolaikinės architektūros žvaigždės titulu, būdamas praktikuojančiu architektu apie žvaigždes rašo, kuruoja jų parodas, analizuoja reiškinius ir intensyviai dėsto. Pokalbio su Pippo Ciorra metu, bus galima išgirsti jo įžvalgas apie svarbiausias pasaulinės architektūros aktualijas bei atsakymus į klausimus – kaip ir kodėl kinta architektūros kuravimo forma bei turinys, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis kuratorius, transformaciją išgyvenančios ”ekonominės architektūros“ rinkos, akivaizdoje?

PUSLAPIS
IŠ
1003