7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Meno nišos inf.

Meno nišos inf.

Galerija „Meno niša“ sezoną pradeda Berlyne ir Vienoje

Sostinės galerija  „Meno niša“ naują aštuonioliktą veiklos sezoną pradeda intensyviai. Atidariusi Jurgio Tarabildos parodą, galerija rugsėjį dalyvaus net dviejuose svarbiose Europos meno mugėse Vienos „viennacontemporary“ ir „Positions Berlin“.
 Pirmoji „Meno niša“  stotelė bus rugsėjo 12-15 dienomis Berlyne vyksianti „Positions“ meno mugė.  „Positions Berlin“ – tai tomis pačiomis dienomis vyksiančios Berlyno meno savaitės dalis. Mugėje apsilankę svečiai ir galerininkai turės galimybę susipažinti su tarptautine mugės programa bei mieste vyksiančiais meno renginiais. Jau šeštą kartą organizuojamoje  „Positions Berlin“ dalyvaus 69 galerijos, savo stendus pristatysiančios Berlyno Tempelhof oro uoste.
Kaip teigė „Meno niša“ kuratorė Sonata Baliuckaitė, per penkerius dalyvavimo „Positions Berlin“ metus, galerija su mugės organizatoriais užmezgė puikius santykius. „Mugės vadovas iš mūsų stendo yra įsigijęs menininko P.Šliaupos darbų; „Positions“ komanda keletą kartų lankėsi ir Lietuvoje, domėjosi šalies meno scena,“ – sėkminga partneryste džiaugėsi Sonata Baliuckaitė. Į Berlyną keliauja kinetinio meno kūrėjo Kęstučio Svirnelio, tapytojos Monikos Furmanos, abstrakcionistų Gusto Jagmino ir Pauliaus Šliaupos bei tarpdisciplininės menininkės Dr. Gora Parasit darbai.Galerijos „Meno niša“ dalyvavimas meno mugėje „Positions Berlin“ yra dalinai remiamas Lietuvos Kultūros Tarybos.
Iškart po Berlyno meno mugės, „Meno niša“ persikels į Vieną. Rugsėjo 26-29 dienomis Austrijos sostinėje prasidės prestižinė meno mugė „viennacontemporary“, kurioje galerija pakviesta dalyvauti jau trečią kartą. Marx Halle erdvėse meno mugės lankytojai galės susipažinti su 100 galerijų iš 25 šalių. Pasak Dianos Stomienės, galerijai būti pakviestai dalyvauti meno mugėje „viennacontemporary“ yra didelė garbė ir svarbus įvertinimas.
„Mugė „viennacontemporary“ savo dalyviams yra iškėlusi aukštą kartelę ir vykdo griežtą galerijų atranką, kad savo auditorijai pristatytų geriausias tarptautines galerijas. Iki šiol į Vienos meno mugę buvo pakviesta tik viena privati Lietuvos galerija. Kad ir galerija „Meno niša“, jos veikla ir menininkai jau trečią buvo pastebėti šios svarbios meno mugės organizatorių, mums yra didelis įvertinimas“.
Vienoje „Meno niša“ pristatys keturis galerijos menininkus: tapytojus Rūta Katiliūtę, Gintarą Makarevičių, Moniką Furmaną ir skulptorių Matą Janušonį. Vienos ryškiausių ir nuosekliausių abstrakčiosios tapybos atstovių Lietuvoje Rūtos Katiliūtės darbai į „viennacontemporary“ keliauja jau antrą kartą; kaip ir tapytoja Monika Furmana, kuri savo kūryboje provokatyviai ir drąsiai demonstruoja moters kūną, keičia jo tapatybę. Jaunajam skulptoriui Matui Janušoniui praėjusių metų „viennacontemporary“ buvo ypač sėkminga. Jo instaliaciją ten įsigijo Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK.
Aktyviai tarptautinėje meno scenoje dirbanti „Meno niša“ yra viena iš keleto Lietuvos galerijų, dalyvaujanti tarptautinėse meno mugėse. Galerija yra dalyvavusi tokiose meno mugėse kaip London Global Art Fair, Positions Berlin, Art Verona, YIA Paris, ArtVilnius, art KARLSRUHE, Art Market Budapest ir Viennacontemporary.
Kol „Meno niša“ Lietuvos menininkus pristatinės užsienyje, iki rugsėjo 28 dienos visus kviečiame į galeriją aplankyti Jurgio Tarabildos parodą „Tai, ko nėra“. Nuo spalio „Meno nišoje“ veiks skulptoriaus Mato Janušonio paroda.  Galerijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Galerijos stendas meno mugėje ArtVilnius19. R. Šeškaičio nuotr.
Galerijos stendas meno mugėje ArtVilnius19. R. Šeškaičio nuotr.
Meno nišos inf.

Jurgio Tarabildos paroda „Tai, ko nėra“

Rugpjūčio 29 d., ketvirtadienį, 18.30 val. maloniai kviečiame jus į Jurgio Tarabildos parodos atidarymą galerijoje „Meno niša“.

Prieš metus galerijoje surengta menininko paroda „Realybės šou“ siekė išjungti suvokimo automatizmą kasdienės tikrovės atžvilgiu. Šį kartą menininkas kviečia žiūrovą patirti parodą be konkrečios verbalizuotos įvesties.

J.Tarabilda yra Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros absolventas, 2017 m. konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ menininko kūrinys buvo įvertintas publikos prizu. Per šiuos metus galerija „Meno niša“ J.Tarabildos kūrinius sėkmingai pristatė tarptautinėse meno mugėse „Positions Berlin“ ir „ArtVilnius“. Menininko kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcionieriai Lietuvoje bei Vokietijoje. Jo kūrinių yra įsigijęs ir MO muziejus.

Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 28  d.  

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba  |  Galerijos rėmėja: Vilniaus miesto savivaldybė

Meno nišos inf.

GURRRGUTIS 8/9 Jaunųjų skulptorių objektų, instaliacijų, skulptūros paroda

Galerija „Meno niša“
J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius

kada
2019 birželio 18 d. (antradienis), 18 val.
2019 06 18 – 2019 07 06
dalyviai Jonas Aničas, Marius Bumbulis, Dalius Drėgva (1989-2019), Martynas Gaubas,
Matas Janušonis, Tauras Kensminas, Laurynas Skeisgiela, Rusnė Šimulynaitė

 

Jubiliejinėje parodoje „GURRRGUTIS 8/9“ – šviesa ir garsas atras naujas formas


Vilniaus galerijoje „Meno niša“ birželio 18 d. atidaroma jau dešimtoji projekto „GURRRGUTIS 8/9“ paroda, kurioje – objektai, instaliacijos ir skulptūros. „Kūrybinės idėjos“ komanda ir parodos kuratorė Regina Šimulynienė šiemet pakvietė 7 jaunosios kartos skulptorius, kurie specialiai kūrė galerijos erdvėms ir galėjo laisvai rinktis temas, medžiagas bei formas.

„Gurgučio“ istorija prasidėjo 2010 m. per projekto gyvavimo metus jame dalyvavo apie trisdešimt skirtingų menininkų. Pirmaisiais metais, tai buvo bronzos liedinimo simpoziumai, vėliau atsirado kitos medžiagos ir kiti išraiškos būdai. Ši projektas gimė iš siekio skatinti jaunų, talentingų menininkų kūrybinę veiklą, menines iniciatyvas ieškant naujų raiškos formų. Šiemet šiuo projektu taip pat  bus paminėtas ir  skulptoriaus, nespėjusio sudalyvauti projekte, Daliaus Drėgvos (1989-2019) atminimas.

 

Savo draugo atminimui kūrinį parodoje dedikuos ir Tauras Kensminas. Tai gyvos, vitališkos formos iškilimas virš griežtos, statiškos, mirusios (kapo duobės) formos. „Norėtųsi tikėti, jog mirtis – tai tik laikinas etapas, iš kurio toliau kyla gyvybė ir niekas nelieka sąstingyje“, – sako T. Kensminas. Pačio D. Drėgvos skulptūrą pristatys trumpas Rusnės Šimulynaitės videofilmas, o pats menininkas kalbėdamas apie savo 2016 m. surengtą parodą yra sakęs: „Kūryba, man yra stiprių vidinių emocijų išraiška. Nemalonus prisiminimas asimiliuojasi su aplinka ir virsta kūriniu. Mano kūriniai – tai nuorodos, ženklai apie emocinio disbalanso perteklių“.

Parodoje naujų formų bus ieškoma pasitelkiant garsą ir šviesą. Ekspozicijoje rodomas Mato Janušonio kūrinys „Aidas“ gali atsispindėti garsą nuo jį supančių daiktų bei architektūros ir įgauti jų formą. Garso banga atsimušdama nuo sienų, grindų laiptų įgyja aplinkai būdingą charakteristiką – formą. Marius Bumbulis parodoje pristatys interaktyvų šviesos darbą „Slogus sapnas“, kuris pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus nuolatinę būseną: skuba, nerimą, blaškymąsi, apie išnykstančią ribą tarp realybės ir slogaus sapno.

Lauryno Skeisgielos fotografijoms kurti architektūriniai modeliai remiasi patirtimis įgautomis dirbant šiuolaikinio meno lauke. Pirminė šio kūrinio „Dramblio kaulo bokštas“ paskirtis – padėti reflektuoti ir suvokti aplinką. Joje vykstančius procesus. Paradoksalu yra tai, kad kartais ši erdvė reflektuoja pati save, ištrindama konkretaus laiko ir vietos nuorodas iki dekoratyvios, plokščios abstrakcijos. Jubiliejinėje parodoje  „GURRRGUTIS 8/9“ savo naujausius kūrinius pristatys ir menininkai Martynas Gaubas bei Jonas Aničas, išlaikydami jiems būdingą kūrybos stilių, pasitelkę skirtingus metalus, jų plastiką.


Parodos atidarymas birželio 18 d. 18 val. galerijoje „Meno niša“. Paroda veiks iki liepos 10 d. Galerija dirba I-V 12:00-18:00.

 

Meno nišos inf.

Naujoji Mariaus Jonučio paroda su pasakos motyvais

Galerija „Meno niša“ kartu su menininku Mariumi Jonučiu turi ilgametę tradiciją. Jau šešiolika metų kiekvieną pavasarį menininkas šioje galerijoje pristato savo naujausius kūrinius. Balandžio 10 d. 18 val. menininkas kviečia į parodą, kurią sudarys dvi dalys.


Pasak menininko, pirmoji dalis, tai vaizdai ir istorijos, kurios atėjo į galvą ir nulipo ant drobės per tuos metus po pernykštės parodos „Ažūrai“, be konkrečios bendrai apjungiančios temos ar stilistikos.
„Šioje parodos dalyje bus, tai, ką tiesiog nevaržydamas savęs paišiau.  Antroji dalis – tai medinės pasakų iliustracijos, padarytos knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“, kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas”, – pasakoja M.Jonutis.


Menininkas sako, kad darbas jam visada yra šventė, jis gelbėja, saugo, slepia ir priglaudžia savo geresniame pasaulyje, kurio bent dalis gal bus matoma ir žmonėms, atėjusiems pažiūrėti.
M.Jonučio paroda galerijoje „Meno niša“ veiks iki gegužės 11 d. Parodos lankymas nemokamas. Galerija „Meno niša“ dirba II–V 12–18 val. VI 12–16 val.

 

Marius Jonutis. Portretas. 2019 m.
Marius Jonutis. Portretas. 2019 m.
Meno nišos inf.

Latvių menininkas Andris Vītoliņš pristatys tapybos parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“

Maloniai kviečiame į galeriją Meno Niša” vasario 15 d., penktadienį, 17 val.,  kur latvių menininkas Andris Vītoliņš pristatys tapybos parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“.

Parodą atidarys  J.E. Latvijos ambasadorius ponas Einaras Semanis.

Parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“ sudaro dvi dalys: pirma pavadinta „Tvarkos darymo priemonių salonas“, o kita – „Levituojančių struktūrų salė“. Parodos scenografija yra priešinga senajai patriarchalinei erai, kai paveikslai būdavo eksponuojami žiūrovams nustatyta tvarka. Tuo pačiu ji yra priešinga ir jau „atsistatydinančiai“ šiuolaikinio meno erai, kadangi sudaryta iš klasikiniu būdu sukurtų paveikslų, pasižyminčių griežta struktūra.

 

„Pastaruoju metu vis norėjau pavaizduoti naują, neegzistuojantį pasaulį. Tai vizualiai nuskaitomi vaizdai, pastatai ir ornamentai, egzistuojantys tik drobėje. Tam tikra prasme tai yra alternatyvus fotografijos epidemijos apimtos šiuolaikinės eros suvokimo ir supratimo modelis“, – sako Andris Vītoliņš.

Profesorius Andris Vītoliņš (1975) baigė Latvijos meno akademiją, šiuo metu jis akademijos projektorius. Nuo 1996 m. menininkas dalyvavo daugiau nei šešiasdešimtyje grupinių parodų, surengė per dešimt asmeninių parodų įvairiose šalyse, įskaitant Baltijos valstybes, Slovėniją, Prancūziją, Briuselį, Kiniją, Indiją, JAV.

A.Vītoliņš kūryba įvertina apdovanojimais ir stipendijomis; jo darbai įtraukti tokias kolekcijas kaip „HangART-7“, „Red Bull Collection“, „Schlossberghotel“, Baku šiuolaikinio meno muziejus, „Hypothekenbank“, „Swedbank“ šiuolaikinio meno kolekcija, Latvijos nacionalinis meno muziejus, Matti Milius meno kolekcija, DnB Nord Bank kolekcija.

 

Derindamiesi prie projekto #SUMENĖK vasario savaitgaliais dirbsime ilgiau: V 11.00–19.00, VI 11.00–19.00, VII 11.00–17.00.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 14 d.  Galerijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė.

Andris Vītoliņš. Tvarkos darymo įrankiai. 2018, drobė, akrilas, 140x110 cm
Andris Vītoliņš. Tvarkos darymo įrankiai. 2018, drobė, akrilas, 140x110 cm
Meno nišos inf.

Gintaro Makarevičiaus tapybos paroda „Laiko gaudyklė“

Laiką visi patiria skirtingai. Vieni tai fiksuoja, kiti teka pasroviui arba laukia. Menininkas dokumentuoja. Lapkričio 27 d. galerija „Meno niša“ pristato Nacionalinės premijos laureato Gintaro Makarevičiaus tapybos parodą „Laiko gaudyklė“.


Pasak parodos kuratorės Sonatos Baliuckaitės „Laiko gaudyklė“ – tai tapybos paroda apie tapybą: „Nors G. Makarevičius vengia reprezentacijos ir daugiau fiksuoja būseną, patį kūrybos procesą, dinamiškose drobėse priklausomai nuo stebėjimo laiko sutinki personažus, skaitai arba pritaikai istorijas. Šioje parodoje bus ir videomedija, kuri dažniau siejama su laiko fiksacija. Tačiau videokūrinyje šį kartą G. Makarevičius dokumentuoja irgi tapybą.”


Menininkas klausia, kaip sujungti vaizdą ir jausmą ar mintį, kodėl tai svarbu. „Tapybos kalba turi savo gramatiką. Jos neįmanoma perskaityti nei žodžiu, nei sakiniu, bet akivaizdu, kad galima išgyventi ir suprasti. Tapyba – tai tokia meno rūšis, kuri yra labiausiai susijusi su kuriančiuoju, nes gali talpinti savyje jo psichofizinę informaciją tuo pačiu veikdama kaip terapija, kurios metu galima sustabdyti laiką“, – kalba G.Makarevičius.


G.Makarevičius Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas (1988-1994), tačiau dešimtajame dešimtmetyje meno lauke jis debiutavo kaip instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas. Tapybos lauke menininkas ryškiau prisistatė prieš dvejus metus, kai VDA parodų salėse „Titanikas“ atidarė parodą „Pasidavimas“ (kuratorė Julija Dailidėnaitė), o šiemet G.Makarevičiaus tapybos ekspoziciją „Žmogus. Gamta. Istorija“ galėjo išvysti meno mugės „ArtVilnius‘18“ lankytojai.
G.Makarevičiaus meninė veikla apima ir scenografiją. Dabar jis – vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuria scenovaizdžius Lietuvoje ir užsienyje. Už darbą teatro scenoje G.Makarevičius buvo apdovanotas trimis „Auksiniais scenos kryžiais“, o 2017 m. buvo įvertinas Nacionaline kultūros ir meno premija.


G.Makarevičiaus kūryba buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. Menininkas yra dalyvavęs daugelyje prestižinių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų, tokių kaip Šiuolaikinio meno bienalė „Manifesta 4“ Vokietijoje (2002) ar tarptautinis filmų festivalis „La Rochelle“ Prancūzijoje (2005). 2008-aisiais G.Makarevičius buvo įvertintas vienu svarbiausių šiuolaikinio kino kūrėjams skiriamų apdovanojimų – už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ jam įteiktas Lugano (Šveicarija) kino festivalio pagrindinis prizas.


G.Makarevičiaus kūrinių įsigiję šiuolaikinio meno muziejus KIASMA Suomijoje, MO muziejus bei privatūs kolekcionieriai, o dar dešimtame dešimtmetyje jo sukurtą instaliaciją „Plaukai I,II,III, IV“ galima pamatyti nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje.
Paroda „Laiko gaudyklė“ veiks iki 2019 m. sausio 11 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

Meno nišos inf.

Galerija „Meno niša“ pristato parodą „MOnikos“ dedikuotą MO muziejui

Spalio 4 d. 19 val galerija „Meno niša“ pristato parodą „MOnikos“, kuri dedikuojama MO muziejaus atidarymui. Ekspozicijoje „MOnikos“ bus pristatyta dviejų menininkių Monikos Furmanos ir Monikos Plentauskaitės kūriniai.


„Su nekantrumu laukiame mūsų galerijos kaiminystėje įsikursiančio MO muziejaus atidarymo. Todėl sugalvojome sukurti šventę ir savo erdvėse. Norime padėkoti muziejaus įkūrėjams Danguolei ir Viktorui Butkams už tokia reikšmingą dovaną Lietuvai ir visai MO komandai, kurie kuria muziejų. Tai yra didžiausias šimtmečio kultūros įvykis“, – teigia galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė.
Parodoje „MOnikos“ lankytojai išvys dviejų įdomių ir skirtingų menininkių kūrinius. Jos abi Monikos, abi tapytojos ir abiejų kūrinius yra įsigijęs MO muziejus. Parodoje bus pristatyti dar niekur nerodyti M.Furmanos ir M.Plentauskaitės kūriniai.


Pasak parodų kuratorės Sonatos Baliuckaitės, vardas yra pirmas asmens atpažinimo ženklas, o kūrinys  – kūrėjo identifikacijos: „Pagal vardą identifikuoji žmogų, o pagal kūrinį, jo braižą techniką kūrėją, kuris neatsiejamas nuo vardo. Vardas tampa identiteto dalimi. Nes ir kūrėją vadini vardu.“
M.Furmana teigia, kad jei nori sukurti ką nors stipraus, privalo maištauti prieš aplinką, o svarbiausia, prieš pačią save. „Vaikystėje, nemėgau savo vardo, jei kas ištardavo – pajusdavau nepatogumo jausmą. Taip ir augau su kertiniu nepatogumo pojūčiu, lydima pamatinio klausimo – kas su manimi ne taip? Vardo reikšmė „vieniša“ (graik. monos) man reiškė būti „ne prie chebros“. Visgi vienatvėje dažniausiai jausdavausi ypatingai komfortabiliai, kompensavau ją fantazijų pasauliu, kuris atsivėrė kaip plačios Narnijos durys. Vėliau reikšmę „vieniša“ pakeičiau į „vienintelė“. Tai man reiškė būti originaliai ir nesekti masių. Ambicinga, bet dar svarbiau – atsakinga. Pati sau draugas ir pati prieš save maištaujanti“, – pasakoja M.Furmana.


Menininkė teigia, kad parodoje pristatomus jos kūrinių kolekciją lėmė atsitiktinumas. Visi šie darbai, jau egzistavo keletą metų, bet vis neįsikomponuodavo į parodų ekspozicijas. Keistas sutapimas, kad visus juos jungia motinystės tema. Moteris, kaip cikliškumo įkaitė. Išsinerianti, gebanti sukurti naują gyvybę, bet neišsivaduojanti nuo savo pačios mirtingumo.


M.Plentauskaitė parodoje pristatys naujausius savo kūrinius, tai jos ankstesnės parodos „Butaforijų parkas“ tęsinys, kuriame statomi intymūs, o kartais ir apgaulingai jaukūs namai. Juose kaupiami asmeniški vaizdai iš artimos aplinkos, vaikystės bei šeimos albumų nuotraukų, kurie pertapomi įgauna teatrališkumo – nuasmeninami ir tampa naujų scenų personažais-lėlėmis.


Parodos atidarymas spalio 4 d. 19 val., paroda „MOnikos“ veiks iki spalio 26 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Meno nišos inf.

Mariaus Jonučio jubiliejinė paroda „Ažūrai“

Menininkas Marius Jonutis tęsia ilgametę tradiciją, kai metai iš metų, kiekvieną pavasarį, galerijoje „Meno niša“ pristato savo parodą, šį kartą jau penkioliktą. Jubiliejinę parodą „Ažūrai“ menininkas atidarys balandžio 18 d.


„Prieš 30 metų pirkau savo pirmąjį elektrinį pjūklą. Nuo tada nepaleidžiu iš rankų. Ar jis manęs. Dabar jau gal dvidešimtas, jie miršta greičiau už mane. Kai kelias dienas nepapjaunu – jau trūksta, jau aš ne aš. Dailininko profesija leidžia daryti ką nori. Galvodamas temą šių metų parodai leidau sau daryti tai, kas labiausiai patinka, dėl to – „Ažūrai“. Kai turi temą, tada jau ne šiaip bet kas, o kolekcija, skamba gražiau“, – apie naujos parodos atsiradimą kalba M. Jonutis.


Parodos temą šį kartą diktuoja ne istorijos, o technika, darydama siužetų atranką. Istorijos nueina į antrą planą, į priekį išlipa ažūrai, kurie gal ir trukdo, bet gal sukuria kiek paslapties, suminkština, gal intriguoja pamatyti tai, kas už. Pasak M. Jonučio, vienas iš meninio vaizdavimo metodų – išvalyti kas nereikalinga, paliekant tik tai, kas būtina. Šį kartą bus kitaip. M.Jonutis atsiprašo skubančių ir kviečia įsižiūrėti į tai, kas truputį pridengta.


„Nufotografuoti neišeina, tik iš skirtingų kampų žiūrint galima pilną vaizdą susidaryti, todėl kviečiu ateiti ir gyvai pažiūrėti. Kaskart reikia daug nugalėti, darant paveikslą. Įrankiu nugalėti medžiagą – tai tik fizinis nuovargis ir gera meditacija, sunkiau nugalėti save, kai vartalioju idėją, kuri tik atsiradusi lyg ir pradžiugino, bet kuo toliau tuo labiau protas atkalbinėja – o kam? o kas iš to? ar tikrai būtina? ar bus kas gero? Tikrai, galėtų juk nebūti ir vieno kito paveikslo, ir visos parodos, ir pasaulis suktųsi apie tą pačią ašį. Bet būtų žiauriai nuobodu gyventi jų nedarant. Tai ir gelbėjuosi šitaip“, – sako M. Jonutis.


Menininkas teigia, kad parodoje „Ažūrai“ nėra vienos temos ar vienos istorijos, jis regi ekspoziciją labiau kaip eilėraščių rinkinuką. Todėl jei kas atras kažką, apie ką panašiai galvojo (tik tingėjo ar neturėjo kada nupaišyti) –  tai jau sėkmė.


M.Jonučio parodos „Ažūrai“ atidarymas balandžio d. 18 val., paroda veiks iki gegužės 18 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Meno nišos inf.

Gabrielės Gervickaitės parodoje „03” – sovietmečio medicinos refleksijos

Galerijoje „Meno niša“ kovo 28 d. 18 val. atidaroma Gabrielės Gervickaitės paroda-tyrimas „03”, kurioje susijungia fotografija ir iliustracija. Ši ekspozicija – tai menininkės kūrybinė sovietinio laikotarpio, kuriame gimė ir gyveno, refleksija bei užmačia giliau suprasti, kokios galios sistemos veikia dabar, kaip sovietiniai vaizdiniai padarė įtaką šiandienai.


2016 m. G.Gervickaitė galerijoje „Meno niša“ pristatydama parodą „Šalutinis normos variantas“ tiesė mėlyną pandusą, kuris ištrynė ribas neįgaliesiems patirti parodą, šį kartą menininkė į parodą kviečia pagalbos numeriu „03”.


G.Gervickaitė sugretindama praeityje naudotas iliustracijas ir dabarties vaizdus nori suvokti, koks etinis požiūris ir galios žvilgsnis egzistuoja, kokios normos buvo ir yra kuriamos. Atskleisti šiam laikotarpiui menininkė panaudojo sovietinės medicinos iliustracijas, kurių daugiausiai atrado medicinos studentams skirtuose leidiniuose, pavyzdžiui, chirurgijos, ginekologijos, fizioterapijos vadovėliuose.


„Man svarbu, kokia estetika ir etika buvo naudojama vaizduojant žmones medicinos knygose. „Iškirpus“ kūnus ir „įklijavus“ į naujas vietas, perkeliu žiūrovą į kitą pasaulį, į neįprastas ar net nepatogias situacijas. Šiais darbais nagrinėju medicinos industrijos ir medikalizacijos sukurtus galios mechanizmus sovietmečio laikotarpiu. „Medikalizacija – tai žmogaus būklės bei jo problemų interpretavimas kaip medicininių, t. y. žmogaus tapimas medicininio žvilgsnio objektu, medicininio autoriteto skvarba į kasdieninį gyvenimą, taip pat medicinos virsmas socialinės kontrolės forma“, –  pasakoja G.Gervickaitė.


Parodos pavadinimas „03” – tai ne tik atpažįstamas skubios pagalbos kodas, bet ir kodas į G.Gervickaitės darbus, kuris atskleidžia sudarytų elementų eigą: pirmasis elementas – iliustracija; antrasis  – pasirinktas vaizdinys, fonas; trečiasis – dviejų elementų jungtis. Paklausta, kokios yra jos kūrybos inspiracijos, menininkė teigia, kad medicinos tema jai yra artima, o anksčiau remdavosi savo asmeninėmis patirtimis, turėtomis chirurginėmis operacijomis.


„Kadangi nebuvau nagrinėjusi sovietmečio medicinos, teko tik ją patirti, norėjau „įlįsti“ ten, kur dar nebuvau. Iš ties buvo labai įdomu vartyti medicinos vadovėlius skirtus būsimiems gydytojams. Kokie jie sudėtingi ir baisūs, tuo pačiu patrauklūs. Baisūs, nes pamatyti vaizdai nėra įprasti paprastam žmogui, ne medikui, kartais net gąsdinantys, kaip kokie iš siaubo filmo. O patrauklūs, nes labai įdomu pamatyti visokias konstrukcijas, kaip jos dera su žmogaus kūnu ir panašiai“, – teigia G.Gervickaitė.


Gabrielė Gervickaitė (1982 m.) yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė, 2011 m. baigusi magistrantūros tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose, kuruoja meninius socialinius projektus – parodas. G.Gervickaitės paroda „03” yra galerijos galerija „Meno niša“ projekto „Meno Erdvė Jauniems Menininkams“ dalis.


Parodos atidarymas kovo 28 d. 18 val., paroda „03“ veiks iki balandžio 14 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.


Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Galerijos rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė

Meno nišos inf.

Monika Furmana: mano tikslas – sprogdinti žmonių susikurtus burbulus

Galerijoje „Meno niša“ menininkė Monika Furmana pristatys savo naujausių kūrinių parodą „Eat myself, drink myself“, kurią bus galima pamatyti nuo vasario 28 d. Menininkė savo kūriniuose provokatyviai ir drąsiai dekonstruoja moters kūną, keičia jo tapatybę.


M.Furmanos (Furmanavičiūtės) pavardė plačiau tapo žinoma 2008 m., jai pradėjus aktyviai dalyvauti grupinėse parodose. Tais pačiais metais Vilniaus dailės akademijoje ji baigė tapybos bakalauro studijas, 2010 m. – magistro, 2016 m. M.Furmana įgijo ir meno doktorantės laipsnį. Menininkė yra surengusi 14 solo parodų. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Belgijos, Suomijos ir JAV kolekcionieriai, taip pat „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejus.


M.Furmanos tapyboje svarbus daikto ir kūno santykis, daikte slypinti gyvybė ir kūno sudaiktėjimas. Ji teigia, kad šie du sluoksniai palaipsniui ėmė jungtis į vieną kiborgę, moterį – mašiną, moterį ir į jos kūną įsiskverbusią istoriją, kuri kaupiasi kaip našta, auga ir maitinasi jos pačios kūnu, tampa neišvengiamybe.


Menininkės kūriniuose dekonstruotų kūnų reprezentacija atveria giluminį paveikslų sluoksnį, kuriame grumiasi kontrastingos realybės bei užduodami provokatyvūs klausimai. M.Furmana pasakoja, kaip gimė naujausia paroda.


– Monika, pagrindinė tavo kūrybos tema – moteris ir jos kūnas. Papasakok, kaip ja susidomėjai ir koks kelias buvo iki jos?
– Viskas susiklostė kažkaip savaime, mažais žingsneliais formuojant save kaip menininkę, kaip žmogų dar studijuojant pirmuose kursuose. Tikrąją prasmę tapyboje radau surišusi ją su savo realiu gyvenimu, įtikėjus tiek, kad paveiksle tvyrantis laikas man tapo realesnis už mano gyvenimą. Labiausiai žavi galimybė suręsti naują, iki tol ant žemės neegzistavusį organizmą ir paleisti jį savarankiškam gyvenimui. Visi mes įkalinti savo kūnuose. Man pavyksta laikinai išslysti iš savojo į naujai sukurtą.


– Kaip gimė šios parodos kūriniai?
– Kūriniai gimė garaže, kurį paverčiau mano kūrybos slapta oaze. Be langų, be durų – vienintelis kelias – internetas, nuotraukos ir mano patirtis.


– Esi pasakiusi „Matuojuosi tapatybes, kaip rūbus. Tik visada jaučiuosi besirengianti svetimą, kol kas nerandu savojo“.  Ar tai vyksta per tapybos procesą?
– Tas „matavimasis” vyksta tapyboje ir gyvenime. Kartais nebeapčiuopiu ribos tarp jų, kartais realiai persikūniju į kažką kitą ir stebiu save iš šalies, režisuoju situacijas, improvizuoju. Tai toks ypatingas mano laikas, transcendencija.


–  Kokios tapatybės tau yra įdomiausios?
– Man patinka neišbaigtas būvis. Kuomet žmogus dar geba keistis, ieškoti, reaguoti, kvestionuoti save ir aplinką. Tvirtos, kategoriškos tapatybės man kelia siaubą, tai tam tikra rūšis zombių. Tikiu, kad dvejonėje slypi išmintis.


 – Tavo tapyboje dažnai  grumiasi kontrastai: kūniškumas ir daiktiškumas, realybė ir fikcija, sakralumas ir nuopuolis. Kodėl tave žavi šių skirtingų dalykų supriešinimas, kuris išprovokuoja dramatišką ir kartais šokiruojantį rezultatą?
– Gyvenimas yra kontrastingas. Kartais žmonės užsiliūliuoja, gyvena tam tikram savo susikurtam burbule. Mano, kaip menininkės, tikslas sprogdinti tuos burbulus. Permąstyti naujai, kas yra šventa šiandieninėje visuomenėje ir pabendrauti su demonais iš arčiau.


Monikos Furmanos tapybos paroda „Eat myself, drink myself“ veiks vasario 28-kovo 17 d. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas