7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Meno nišos inf.

Meno nišos inf.

Lauros Sabaliauskaitės videoinstaliacijų paroda „Beerdvės“

Geriausia jaunoji „ArtVilnius’19“ menininkė  Laura Sabaliauskaitė kviečia į debiutinę parodą
Vasario 20 dieną, 18 val., galerija „Meno Niša“ kviečia į Lauros Sabaliauskaitės videomeno ir instaliacijų parodą „Beerdvės“. Geriausiai jaunajai meno mugės „ArtVilnius’19“ menininkei – tai pirmoji solinė paroda.


Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir Medija meno katedros absolventės Lauros Sabaliauskaitės kūryboje – virtuali realybė, atspindinti socialines ir psichologines visuomenės problemas. Pasak menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, L. Sabaliauskaitės darbai labai asmeniški, projekciniai, pagrįsti gilia mitologija ir tuo pačiu tirpstantys ekrano pikseliuose.

Meno nišos inf.

Kęstučio Grigaliūno paroda „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėnesienoje“

Lapkričio 12 dieną, 18 val., sostinės galerija „Meno Niša“ pristato Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, grafiko, tapytojo Kęstučio Grigaliūno parodą „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėnesienoje“.


Karo fenomeną tyrinėjantis darbų ciklas-instaliacija „Vyrų pasaulis arba pokalbiai mėnesienoje“ apjungia tapybą, piešinius, objektus ir fotografiją. Parodoje Kęstutis Grigaliūnas pasakos istoriją, kurią, žvelgiant skirtingais kampais, galima skaityti be galo. Tai istorija apie karus, kurie niekada nesibaigia. Šis fenomenas reiškiasi ne tik mūšio lauke, bet ir žiniasklaidoje, mene, šeimoje, reklamoje, internetinėse bendruomenėse, švietime, lyčių konstravimo procesuose ir t.t.
 Amerikiečių filosofė ir kultūrologė Susan Bordo savo knygoje „Vyro kūnas“ (1999) teigia, kad „moterys vyriškėja, vyrai supervyriškėja“. Sociologas Artūras Tereškinas jai antrina, sakydamas, kad „šarvai – vieni iš svarbiausių šiuolaikinio vyro atributų“.

Kestutis Grigaliunas, Vyrų pasaulis. 2019 m.
Kestutis Grigaliunas, Vyrų pasaulis. 2019 m.
Meno nišos inf.

Monikos Furmanos paroda „Mechaninė siela“

Sostinės galerija „Meno niša“, minėdama savo 17 metų gimtadienį, visus kviečia į tapytojos Monikos Furmanos parodą „Mechaninė siela“. Paroda vyks galerijoje „Tsekh“ (Vytenio g. 6, Vilnius)  nuo spalio 26 iki lapkričio 22 dienos.
 
Monika Furmana parodoje  „Mechaninė siela“ pristatys išties monumentalaus dydžio darbus, siekiančius ir 5 metrų aukštį. Pasak „Meno niša“ direktorės Dianos Stomienės, galerijos „Meno niša“ erdvėse tokie paveikslai jau nebebūtų išsitekę, todėl paroda „Mechaninė siela“ persikėlė į  „Tsekh“ galeriją.
 
Pagrindinė Monikos Furmanos kūrybos tema – moteris ir jos kūnas. Menininkė savo kūryboje provokatyviai ir drąsiai dekonstruoja moters kūną, keičia jo tapatybę. Kūrėja žavisi besitrinančiomis ribomis ir kontrastais, kurie sukrečia bei tuo pačiu žadina. Monika Furmana parodoje „Mechaninė siela“ sieks atskleisti žmogaus, kaip daiktiškosios aplinkos neatsiejamą dalį.  

„Žmogaus būtis yra daiktiška. Ji materialistinė ir kitu požiūriu: patį meno kūrinį apmąstau kaip objektą t.y. nepriklausomai nuo manęs (jo kūrėjos) egzistuojantį daiktą šalia kitų objektyviojo pasaulio daiktų. Stebiu kaip meno kūrinyje stebuklingai atsiskleidžia istoriškai besikeičiantis žmogaus ir daikto, žmogaus ir gamtos, religijos santykis. Tolstant nuo meno kūrinio idealizavimo ir dvasinimo, akcentuoju ir mąstau apie paveikslo ir jame gimstančių būtybių daiktiškumą,“  – taip naujausią parodą  pristato Monika Furmana.


Akcentuodama daiktiškąjį kūno pradą menininkė demistifikuoja jo prigimtį, be išankstinio plano bei numatytos lemties žiūrėdama į tai kas gimsta amžinam buvimui čia ir dabar. „Demaskuojant religinį aspektą, nebūčiai priešpastatau tikėjimą tuo kas yra matoma ir apčiuopiama. Tikiu tapant apsireiškia tai, kas invaziškai skverbiasi į žmogaus pasaulį ir keičia patį žmogų bei jo funkcijas. Todėl gyvu ir tikriausiu prisilietimu prie tiesos bei tikėjimo laikau patį tapybos procesą. Tikiu tapyba”, - teigia Monika Furmana.


Garsi tapytoja M.Furmana  (g.1978) yra Vilniaus Dailės Akademijos doktorantė, menininkė yra surengusi 14 solo parodų. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Belgijos, Suomijos ir JAV kolekcionieriai, tarp kurių yra ir garsiausia Austrijos erotinės literatūros atstovė Karin Rick. Monikos darbai taip pat yra „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejų kolekcijose. Galerija  „Meno niša“  jau kelintus metus labai sėkmingai pristatė menininkę mugėse „Viennacontemporary“, „Positions Berlin“, „ArtVilnius“ ir kt.


Monikos Furmanos parodos „Mechaninė siela“  organizatoriai – galerijos „Meno niša“  ir „Tsekh“. Paroda veiks nuo spalio 26 iki lapkričio 22 dienos galerijoje „Tsekh“ (Vytenio g. 6, Vilnius). „Tsekh“ darbo laikas -  II – VI nuo 14 iki 20 val. Parodos lankymas nemokamas.

 

 

 

Meno nišos inf.

Galerija „Meno niša“ sezoną pradeda Berlyne ir Vienoje

Sostinės galerija  „Meno niša“ naują aštuonioliktą veiklos sezoną pradeda intensyviai. Atidariusi Jurgio Tarabildos parodą, galerija rugsėjį dalyvaus net dviejuose svarbiose Europos meno mugėse Vienos „viennacontemporary“ ir „Positions Berlin“.
 Pirmoji „Meno niša“  stotelė bus rugsėjo 12-15 dienomis Berlyne vyksianti „Positions“ meno mugė.  „Positions Berlin“ – tai tomis pačiomis dienomis vyksiančios Berlyno meno savaitės dalis. Mugėje apsilankę svečiai ir galerininkai turės galimybę susipažinti su tarptautine mugės programa bei mieste vyksiančiais meno renginiais. Jau šeštą kartą organizuojamoje  „Positions Berlin“ dalyvaus 69 galerijos, savo stendus pristatysiančios Berlyno Tempelhof oro uoste.
Kaip teigė „Meno niša“ kuratorė Sonata Baliuckaitė, per penkerius dalyvavimo „Positions Berlin“ metus, galerija su mugės organizatoriais užmezgė puikius santykius. „Mugės vadovas iš mūsų stendo yra įsigijęs menininko P.Šliaupos darbų; „Positions“ komanda keletą kartų lankėsi ir Lietuvoje, domėjosi šalies meno scena,“ – sėkminga partneryste džiaugėsi Sonata Baliuckaitė. Į Berlyną keliauja kinetinio meno kūrėjo Kęstučio Svirnelio, tapytojos Monikos Furmanos, abstrakcionistų Gusto Jagmino ir Pauliaus Šliaupos bei tarpdisciplininės menininkės Dr. Gora Parasit darbai.Galerijos „Meno niša“ dalyvavimas meno mugėje „Positions Berlin“ yra dalinai remiamas Lietuvos Kultūros Tarybos.
Iškart po Berlyno meno mugės, „Meno niša“ persikels į Vieną. Rugsėjo 26-29 dienomis Austrijos sostinėje prasidės prestižinė meno mugė „viennacontemporary“, kurioje galerija pakviesta dalyvauti jau trečią kartą. Marx Halle erdvėse meno mugės lankytojai galės susipažinti su 100 galerijų iš 25 šalių. Pasak Dianos Stomienės, galerijai būti pakviestai dalyvauti meno mugėje „viennacontemporary“ yra didelė garbė ir svarbus įvertinimas.
„Mugė „viennacontemporary“ savo dalyviams yra iškėlusi aukštą kartelę ir vykdo griežtą galerijų atranką, kad savo auditorijai pristatytų geriausias tarptautines galerijas. Iki šiol į Vienos meno mugę buvo pakviesta tik viena privati Lietuvos galerija. Kad ir galerija „Meno niša“, jos veikla ir menininkai jau trečią buvo pastebėti šios svarbios meno mugės organizatorių, mums yra didelis įvertinimas“.
Vienoje „Meno niša“ pristatys keturis galerijos menininkus: tapytojus Rūta Katiliūtę, Gintarą Makarevičių, Moniką Furmaną ir skulptorių Matą Janušonį. Vienos ryškiausių ir nuosekliausių abstrakčiosios tapybos atstovių Lietuvoje Rūtos Katiliūtės darbai į „viennacontemporary“ keliauja jau antrą kartą; kaip ir tapytoja Monika Furmana, kuri savo kūryboje provokatyviai ir drąsiai demonstruoja moters kūną, keičia jo tapatybę. Jaunajam skulptoriui Matui Janušoniui praėjusių metų „viennacontemporary“ buvo ypač sėkminga. Jo instaliaciją ten įsigijo Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK.
Aktyviai tarptautinėje meno scenoje dirbanti „Meno niša“ yra viena iš keleto Lietuvos galerijų, dalyvaujanti tarptautinėse meno mugėse. Galerija yra dalyvavusi tokiose meno mugėse kaip London Global Art Fair, Positions Berlin, Art Verona, YIA Paris, ArtVilnius, art KARLSRUHE, Art Market Budapest ir Viennacontemporary.
Kol „Meno niša“ Lietuvos menininkus pristatinės užsienyje, iki rugsėjo 28 dienos visus kviečiame į galeriją aplankyti Jurgio Tarabildos parodą „Tai, ko nėra“. Nuo spalio „Meno nišoje“ veiks skulptoriaus Mato Janušonio paroda.  Galerijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Galerijos stendas meno mugėje ArtVilnius19. R. Šeškaičio nuotr.
Galerijos stendas meno mugėje ArtVilnius19. R. Šeškaičio nuotr.
Meno nišos inf.

Jurgio Tarabildos paroda „Tai, ko nėra“

Rugpjūčio 29 d., ketvirtadienį, 18.30 val. maloniai kviečiame jus į Jurgio Tarabildos parodos atidarymą galerijoje „Meno niša“.

Prieš metus galerijoje surengta menininko paroda „Realybės šou“ siekė išjungti suvokimo automatizmą kasdienės tikrovės atžvilgiu. Šį kartą menininkas kviečia žiūrovą patirti parodą be konkrečios verbalizuotos įvesties.

J.Tarabilda yra Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros absolventas, 2017 m. konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ menininko kūrinys buvo įvertintas publikos prizu. Per šiuos metus galerija „Meno niša“ J.Tarabildos kūrinius sėkmingai pristatė tarptautinėse meno mugėse „Positions Berlin“ ir „ArtVilnius“. Menininko kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcionieriai Lietuvoje bei Vokietijoje. Jo kūrinių yra įsigijęs ir MO muziejus.

Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 28  d.  

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba  |  Galerijos rėmėja: Vilniaus miesto savivaldybė

Meno nišos inf.

GURRRGUTIS 8/9 Jaunųjų skulptorių objektų, instaliacijų, skulptūros paroda

Galerija „Meno niša“
J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius

kada
2019 birželio 18 d. (antradienis), 18 val.
2019 06 18 – 2019 07 06
dalyviai Jonas Aničas, Marius Bumbulis, Dalius Drėgva (1989-2019), Martynas Gaubas,
Matas Janušonis, Tauras Kensminas, Laurynas Skeisgiela, Rusnė Šimulynaitė

 

Jubiliejinėje parodoje „GURRRGUTIS 8/9“ – šviesa ir garsas atras naujas formas


Vilniaus galerijoje „Meno niša“ birželio 18 d. atidaroma jau dešimtoji projekto „GURRRGUTIS 8/9“ paroda, kurioje – objektai, instaliacijos ir skulptūros. „Kūrybinės idėjos“ komanda ir parodos kuratorė Regina Šimulynienė šiemet pakvietė 7 jaunosios kartos skulptorius, kurie specialiai kūrė galerijos erdvėms ir galėjo laisvai rinktis temas, medžiagas bei formas.

„Gurgučio“ istorija prasidėjo 2010 m. per projekto gyvavimo metus jame dalyvavo apie trisdešimt skirtingų menininkų. Pirmaisiais metais, tai buvo bronzos liedinimo simpoziumai, vėliau atsirado kitos medžiagos ir kiti išraiškos būdai. Ši projektas gimė iš siekio skatinti jaunų, talentingų menininkų kūrybinę veiklą, menines iniciatyvas ieškant naujų raiškos formų. Šiemet šiuo projektu taip pat  bus paminėtas ir  skulptoriaus, nespėjusio sudalyvauti projekte, Daliaus Drėgvos (1989-2019) atminimas.

 

Savo draugo atminimui kūrinį parodoje dedikuos ir Tauras Kensminas. Tai gyvos, vitališkos formos iškilimas virš griežtos, statiškos, mirusios (kapo duobės) formos. „Norėtųsi tikėti, jog mirtis – tai tik laikinas etapas, iš kurio toliau kyla gyvybė ir niekas nelieka sąstingyje“, – sako T. Kensminas. Pačio D. Drėgvos skulptūrą pristatys trumpas Rusnės Šimulynaitės videofilmas, o pats menininkas kalbėdamas apie savo 2016 m. surengtą parodą yra sakęs: „Kūryba, man yra stiprių vidinių emocijų išraiška. Nemalonus prisiminimas asimiliuojasi su aplinka ir virsta kūriniu. Mano kūriniai – tai nuorodos, ženklai apie emocinio disbalanso perteklių“.

Parodoje naujų formų bus ieškoma pasitelkiant garsą ir šviesą. Ekspozicijoje rodomas Mato Janušonio kūrinys „Aidas“ gali atsispindėti garsą nuo jį supančių daiktų bei architektūros ir įgauti jų formą. Garso banga atsimušdama nuo sienų, grindų laiptų įgyja aplinkai būdingą charakteristiką – formą. Marius Bumbulis parodoje pristatys interaktyvų šviesos darbą „Slogus sapnas“, kuris pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus nuolatinę būseną: skuba, nerimą, blaškymąsi, apie išnykstančią ribą tarp realybės ir slogaus sapno.

Lauryno Skeisgielos fotografijoms kurti architektūriniai modeliai remiasi patirtimis įgautomis dirbant šiuolaikinio meno lauke. Pirminė šio kūrinio „Dramblio kaulo bokštas“ paskirtis – padėti reflektuoti ir suvokti aplinką. Joje vykstančius procesus. Paradoksalu yra tai, kad kartais ši erdvė reflektuoja pati save, ištrindama konkretaus laiko ir vietos nuorodas iki dekoratyvios, plokščios abstrakcijos. Jubiliejinėje parodoje  „GURRRGUTIS 8/9“ savo naujausius kūrinius pristatys ir menininkai Martynas Gaubas bei Jonas Aničas, išlaikydami jiems būdingą kūrybos stilių, pasitelkę skirtingus metalus, jų plastiką.


Parodos atidarymas birželio 18 d. 18 val. galerijoje „Meno niša“. Paroda veiks iki liepos 10 d. Galerija dirba I-V 12:00-18:00.

 

Meno nišos inf.

Naujoji Mariaus Jonučio paroda su pasakos motyvais

Galerija „Meno niša“ kartu su menininku Mariumi Jonučiu turi ilgametę tradiciją. Jau šešiolika metų kiekvieną pavasarį menininkas šioje galerijoje pristato savo naujausius kūrinius. Balandžio 10 d. 18 val. menininkas kviečia į parodą, kurią sudarys dvi dalys.


Pasak menininko, pirmoji dalis, tai vaizdai ir istorijos, kurios atėjo į galvą ir nulipo ant drobės per tuos metus po pernykštės parodos „Ažūrai“, be konkrečios bendrai apjungiančios temos ar stilistikos.
„Šioje parodos dalyje bus, tai, ką tiesiog nevaržydamas savęs paišiau.  Antroji dalis – tai medinės pasakų iliustracijos, padarytos knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“, kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas”, – pasakoja M.Jonutis.


Menininkas sako, kad darbas jam visada yra šventė, jis gelbėja, saugo, slepia ir priglaudžia savo geresniame pasaulyje, kurio bent dalis gal bus matoma ir žmonėms, atėjusiems pažiūrėti.
M.Jonučio paroda galerijoje „Meno niša“ veiks iki gegužės 11 d. Parodos lankymas nemokamas. Galerija „Meno niša“ dirba II–V 12–18 val. VI 12–16 val.

 

Marius Jonutis. Portretas. 2019 m.
Marius Jonutis. Portretas. 2019 m.
Meno nišos inf.

Latvių menininkas Andris Vītoliņš pristatys tapybos parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“

Maloniai kviečiame į galeriją Meno Niša” vasario 15 d., penktadienį, 17 val.,  kur latvių menininkas Andris Vītoliņš pristatys tapybos parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“.

Parodą atidarys  J.E. Latvijos ambasadorius ponas Einaras Semanis.

Parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“ sudaro dvi dalys: pirma pavadinta „Tvarkos darymo priemonių salonas“, o kita – „Levituojančių struktūrų salė“. Parodos scenografija yra priešinga senajai patriarchalinei erai, kai paveikslai būdavo eksponuojami žiūrovams nustatyta tvarka. Tuo pačiu ji yra priešinga ir jau „atsistatydinančiai“ šiuolaikinio meno erai, kadangi sudaryta iš klasikiniu būdu sukurtų paveikslų, pasižyminčių griežta struktūra.

 

„Pastaruoju metu vis norėjau pavaizduoti naują, neegzistuojantį pasaulį. Tai vizualiai nuskaitomi vaizdai, pastatai ir ornamentai, egzistuojantys tik drobėje. Tam tikra prasme tai yra alternatyvus fotografijos epidemijos apimtos šiuolaikinės eros suvokimo ir supratimo modelis“, – sako Andris Vītoliņš.

Profesorius Andris Vītoliņš (1975) baigė Latvijos meno akademiją, šiuo metu jis akademijos projektorius. Nuo 1996 m. menininkas dalyvavo daugiau nei šešiasdešimtyje grupinių parodų, surengė per dešimt asmeninių parodų įvairiose šalyse, įskaitant Baltijos valstybes, Slovėniją, Prancūziją, Briuselį, Kiniją, Indiją, JAV.

A.Vītoliņš kūryba įvertina apdovanojimais ir stipendijomis; jo darbai įtraukti tokias kolekcijas kaip „HangART-7“, „Red Bull Collection“, „Schlossberghotel“, Baku šiuolaikinio meno muziejus, „Hypothekenbank“, „Swedbank“ šiuolaikinio meno kolekcija, Latvijos nacionalinis meno muziejus, Matti Milius meno kolekcija, DnB Nord Bank kolekcija.

 

Derindamiesi prie projekto #SUMENĖK vasario savaitgaliais dirbsime ilgiau: V 11.00–19.00, VI 11.00–19.00, VII 11.00–17.00.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 14 d.  Galerijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė.

Andris Vītoliņš. Tvarkos darymo įrankiai. 2018, drobė, akrilas, 140x110 cm
Andris Vītoliņš. Tvarkos darymo įrankiai. 2018, drobė, akrilas, 140x110 cm
Meno nišos inf.

Gintaro Makarevičiaus tapybos paroda „Laiko gaudyklė“

Laiką visi patiria skirtingai. Vieni tai fiksuoja, kiti teka pasroviui arba laukia. Menininkas dokumentuoja. Lapkričio 27 d. galerija „Meno niša“ pristato Nacionalinės premijos laureato Gintaro Makarevičiaus tapybos parodą „Laiko gaudyklė“.


Pasak parodos kuratorės Sonatos Baliuckaitės „Laiko gaudyklė“ – tai tapybos paroda apie tapybą: „Nors G. Makarevičius vengia reprezentacijos ir daugiau fiksuoja būseną, patį kūrybos procesą, dinamiškose drobėse priklausomai nuo stebėjimo laiko sutinki personažus, skaitai arba pritaikai istorijas. Šioje parodoje bus ir videomedija, kuri dažniau siejama su laiko fiksacija. Tačiau videokūrinyje šį kartą G. Makarevičius dokumentuoja irgi tapybą.”


Menininkas klausia, kaip sujungti vaizdą ir jausmą ar mintį, kodėl tai svarbu. „Tapybos kalba turi savo gramatiką. Jos neįmanoma perskaityti nei žodžiu, nei sakiniu, bet akivaizdu, kad galima išgyventi ir suprasti. Tapyba – tai tokia meno rūšis, kuri yra labiausiai susijusi su kuriančiuoju, nes gali talpinti savyje jo psichofizinę informaciją tuo pačiu veikdama kaip terapija, kurios metu galima sustabdyti laiką“, – kalba G.Makarevičius.


G.Makarevičius Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas (1988-1994), tačiau dešimtajame dešimtmetyje meno lauke jis debiutavo kaip instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas. Tapybos lauke menininkas ryškiau prisistatė prieš dvejus metus, kai VDA parodų salėse „Titanikas“ atidarė parodą „Pasidavimas“ (kuratorė Julija Dailidėnaitė), o šiemet G.Makarevičiaus tapybos ekspoziciją „Žmogus. Gamta. Istorija“ galėjo išvysti meno mugės „ArtVilnius‘18“ lankytojai.
G.Makarevičiaus meninė veikla apima ir scenografiją. Dabar jis – vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuria scenovaizdžius Lietuvoje ir užsienyje. Už darbą teatro scenoje G.Makarevičius buvo apdovanotas trimis „Auksiniais scenos kryžiais“, o 2017 m. buvo įvertinas Nacionaline kultūros ir meno premija.


G.Makarevičiaus kūryba buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. Menininkas yra dalyvavęs daugelyje prestižinių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų, tokių kaip Šiuolaikinio meno bienalė „Manifesta 4“ Vokietijoje (2002) ar tarptautinis filmų festivalis „La Rochelle“ Prancūzijoje (2005). 2008-aisiais G.Makarevičius buvo įvertintas vienu svarbiausių šiuolaikinio kino kūrėjams skiriamų apdovanojimų – už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ jam įteiktas Lugano (Šveicarija) kino festivalio pagrindinis prizas.


G.Makarevičiaus kūrinių įsigiję šiuolaikinio meno muziejus KIASMA Suomijoje, MO muziejus bei privatūs kolekcionieriai, o dar dešimtame dešimtmetyje jo sukurtą instaliaciją „Plaukai I,II,III, IV“ galima pamatyti nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje.
Paroda „Laiko gaudyklė“ veiks iki 2019 m. sausio 11 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

Meno nišos inf.

Galerija „Meno niša“ pristato parodą „MOnikos“ dedikuotą MO muziejui

Spalio 4 d. 19 val galerija „Meno niša“ pristato parodą „MOnikos“, kuri dedikuojama MO muziejaus atidarymui. Ekspozicijoje „MOnikos“ bus pristatyta dviejų menininkių Monikos Furmanos ir Monikos Plentauskaitės kūriniai.


„Su nekantrumu laukiame mūsų galerijos kaiminystėje įsikursiančio MO muziejaus atidarymo. Todėl sugalvojome sukurti šventę ir savo erdvėse. Norime padėkoti muziejaus įkūrėjams Danguolei ir Viktorui Butkams už tokia reikšmingą dovaną Lietuvai ir visai MO komandai, kurie kuria muziejų. Tai yra didžiausias šimtmečio kultūros įvykis“, – teigia galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė.
Parodoje „MOnikos“ lankytojai išvys dviejų įdomių ir skirtingų menininkių kūrinius. Jos abi Monikos, abi tapytojos ir abiejų kūrinius yra įsigijęs MO muziejus. Parodoje bus pristatyti dar niekur nerodyti M.Furmanos ir M.Plentauskaitės kūriniai.


Pasak parodų kuratorės Sonatos Baliuckaitės, vardas yra pirmas asmens atpažinimo ženklas, o kūrinys  – kūrėjo identifikacijos: „Pagal vardą identifikuoji žmogų, o pagal kūrinį, jo braižą techniką kūrėją, kuris neatsiejamas nuo vardo. Vardas tampa identiteto dalimi. Nes ir kūrėją vadini vardu.“
M.Furmana teigia, kad jei nori sukurti ką nors stipraus, privalo maištauti prieš aplinką, o svarbiausia, prieš pačią save. „Vaikystėje, nemėgau savo vardo, jei kas ištardavo – pajusdavau nepatogumo jausmą. Taip ir augau su kertiniu nepatogumo pojūčiu, lydima pamatinio klausimo – kas su manimi ne taip? Vardo reikšmė „vieniša“ (graik. monos) man reiškė būti „ne prie chebros“. Visgi vienatvėje dažniausiai jausdavausi ypatingai komfortabiliai, kompensavau ją fantazijų pasauliu, kuris atsivėrė kaip plačios Narnijos durys. Vėliau reikšmę „vieniša“ pakeičiau į „vienintelė“. Tai man reiškė būti originaliai ir nesekti masių. Ambicinga, bet dar svarbiau – atsakinga. Pati sau draugas ir pati prieš save maištaujanti“, – pasakoja M.Furmana.


Menininkė teigia, kad parodoje pristatomus jos kūrinių kolekciją lėmė atsitiktinumas. Visi šie darbai, jau egzistavo keletą metų, bet vis neįsikomponuodavo į parodų ekspozicijas. Keistas sutapimas, kad visus juos jungia motinystės tema. Moteris, kaip cikliškumo įkaitė. Išsinerianti, gebanti sukurti naują gyvybę, bet neišsivaduojanti nuo savo pačios mirtingumo.


M.Plentauskaitė parodoje pristatys naujausius savo kūrinius, tai jos ankstesnės parodos „Butaforijų parkas“ tęsinys, kuriame statomi intymūs, o kartais ir apgaulingai jaukūs namai. Juose kaupiami asmeniški vaizdai iš artimos aplinkos, vaikystės bei šeimos albumų nuotraukų, kurie pertapomi įgauna teatrališkumo – nuasmeninami ir tampa naujų scenų personažais-lėlėmis.


Parodos atidarymas spalio 4 d. 19 val., paroda „MOnikos“ veiks iki spalio 26 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas