7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Pabudimas

Marco Bellocchio pavardė mažai ką sako lietuvių žiūrovams, nors jis – garsiausias 7-ojo dešimtmečio italų kino maištininkas. Filosofiją ir kiną Romoje bei Londone studijavęs režisierius kartu su Bernardo Bertolucci laikytas italų kino atsinaujinimo simboliu. Savo mokytojais jis vadino Michelangelo Antonioni ir Luisą Bunuelį, nors šie gana įtariai žiūrėjo į jaunojo sekėjo darbus. 1965 m. dvidešimt šešerių Bellocchio debiutavo skandalingu filmu „Kumščiai kišenėse“, kuris buvo vadintas antikatalikišku bei patologišku ir kuris iki šiol išlieka vienu radikaliausių 7-ojo dešimtmečio kino pavyzdžių. Filmas nepaseno, nors dabar svarbiausia gal pasirodytų ne maišto, o šeimos tema ir tai, kas paskatina pagrindinį veikėją nužudyti motiną bei neįgalų brolį. Šeimos temai režisierius ištikimas iki šiol. Pernai Kanuose pristatytas „Saldžių sapnų“ („Fai bei sogni“, Italija, Prancūzija, 2016) iš pradžių taip pat įspraudžia veikėjus į ankštą ir tamsų butą. Tačiau jame gyvenančius Masimą (Nicolo Cabra) ir jo mamą (Barbara Ronchi) sieja ne neapykanta, o begalinė meilė. Berniukas taip prisirišęs prie motinos, kad negali susitaikyti su jos staigia mirtimi Naujųjų metų išvakarėse. Filmas „Saldžių sapnų“ rodo kelias dešimtis Masimo gyvenimo metų – nuo vaikystės iki tol, kai jis pagaliau susitaikys su motinos mirtimi, leis jai simboliškai išeiti iš savo gyvenimo.

Kelionė Didžiojo Kombinatoriaus laiveliu

Visi pastaraisiais metais sukurti režisieriaus Rolando Atkočiūno spektakliai – apie „kitokius“ žmones. Savotiškus nykstančių rūšių atstovus, visus tuos Janius, Klaras, Zoikas, Ostapus ir Ipolitus. Puikių aktorių suvaidintus vidinės karštinės krečiamus personažus, savo egzistencines baimes ir kančias išprakaituojančius į dailininkės Jolantos Rimkutės sukurtus kostiumus. Savita estetika irgi skatina laukti R. Atkočiūno premjerų, vėl suburiančių meninių bendražygių trejybę – kostiumų dailininkę J. Rimkutę, scenografą Martiną Vilkarsį ir kompozitorių Giedrių Puskunigį.

Ką gi, prieš mėnesį Lietuvos rusų dramos teatre pristatyta režisieriaus R. Atkočiūno premjera „Legenda apie didįjį kombinatorių“ turi visas šias sudėtines dalis ir netgi aukščiausios prabos literatūrinį šedevrą: Senąjį Testamentą, Biblijos tekstus. Mane tebeintriguoja režisieriaus siekiamybė maksimaliai atsiriboti nuo pirminį impulsą pastatymui davusio Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romano „Dvylika kėdžių“. Trafaretinius, kino pastangomis štampais virtusius personažus R. Atkočiūnas atgaivino pačiu netikėčiausiu būdu – įšvirkšdamas į Ipolito Matvejevičiaus ir Ostapo Benderio graudžiai juokingą nesėkmingo praturtėjimo istoriją tiršto gaivalo, sukondensuoto iš legendų apie žydų klajones po dykumas, jūros dugnu ir savo sielos užkaborius.

Projektas „Patalpinti“. II dalis

Projekto „Patalpinti“ autoriai ir dalyviai – Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros III kurso studentai, kurių paroda buvo eksponuojama Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje. Joje greta kūrinių, kaip pilnaverčiai parodos eksponatai, buvo rodomi ir studentų tekstai, dabar persikeliantys į virtualų būvį. Dalijamės antra dalimi, kurioje savo kūrybą pristato Jūratė Girdvainis, Ieva Jaruckytė ir Tatjana Seredocha.

Eskizas kūrybos portretui

Nuo gegužės 6 d. „Ramybės“ galerijoje Palangoje veiks Kotrynos Vaitekūnaitės-Jonušienės juvelyrikos darbų paroda „Kūnokūnui“. Ta proga autorę kalbina dailėtyrininkė Rita Mikučionytė.

Kaip juvelyrika atsirado Tavo gyvenime? Baigei Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Juk galėjai rinktis, pavyzdžiui, tapybą kaip garsieji šeimos vyrai – senelis Povilas Ričardas Vaitiekūnas, tėtis Jonas Vaitekūnas ar dėdė Justinas Vaitiekūnas, arba tekstilę kaip močiutė Birutė Vaitiekūnienė?

Negalvojau apie tai, kad turėčiau ar neturėčiau rinktis kaip kas nors kitas. Tapybos, tekstilės mokiausi mokykloje, o juvelyrika galbūt kaip tik ir patraukė tuo, kad man buvo nauja, nepažįstama sritis.

Mintis studijuoti juvelyriką atsirado visiškai netyčia – niekada apie tai anksčiau nebuvau pagalvojusi, tiesiog pamačiau, kad VDA Telšių fakultete yra tokia bakalauro studijų programa... Mane sudomino tai, kad galėsiu kurti papuošalus, nors tuomet nelabai įsivaizdavau ir net nesidomėjau, kaip dirbama su metalu.

Chorų šventė vėl Vilniuje

Balandžio 20-ąją Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje prasidėjo VI tarptautinis vaikų ir jaunimo chorinės muzikos festivalis „Liepaičių draugai Vilniuje“. Iškilmingame atidarymo koncerte dalyvavo Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ Jaunučių choras (vadovė Edita Jaraminienė), Merginų choras (vadovė Jolita Vaitkevičienė), Karoliniškių muzikos mokyklos choras „Cantica“ (vadovė Diana Mikienė) ir svečiai iš Vengrijos Pečo miesto – Nagy Lajos katalikiškos gimnazijos mišrusis choras „Laudate“ (vadovas Gaboras Havasi).

 

Choras „Laudate“ koncertavo balandžio 21 d. Vilniaus J. Biržiškos gimnazijoje. Svečiai buvo priimti itin šiltai. Salė pilna, po kiekvieno pasirodymo aidėjo aplodismentai. Koncertas prasidėjo neįprastai – dainininkai įėjo pro pagrindines duris iškilmingai giedodami kanoną. Skambėjo rimties kupina muzika. Choras atliko anonimo giesmę „Kalėdų kanonas“, Franzo Bieblio „Ave Maria“, F. Mendelssohno „Herr, wir trauen“, Johno Rutterio „The Lord bless jou and keep you“ ir Josefo Reinbergerio „Abendlied“. Iš vengrų lūpų skambėjo ir  dvi K. V. Banaičio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Dvi giesmes dirigavo moksleivis Katyi Zsomboras. Choro giesmės išsiskyrė švelnumu, giliu skambesiu. Pasirodymą baigė vengriška gaida, XX a. vengrų kompozitoriaus Bardoso Lajoso kompozicijomis „Tiszai dallamok“, „Regi tancdal“. Dainose išryškėjo vengrų temperamentas, ryški, klausytoją įtraukianti ritmika.

Klaipėdos dramos teatro premjera: Romeo ir Džuljeta kitaip

Klaipėdos dramos teatras kviečia į paskutiniąją sezono premjerą. Gegužės 12-13 dienomis ja taps jaunos rusų dramaturgės Jaroslavos Pulinovič pjesės „Elzės žemė“ pastatymas. Spektaklių pradžia 18.30 val. (Klaipėdos dramos teatras, Teatro g. 2).

Spektaklį režisavo Povilas Gaidys, scenografiją ir kostiumus sukūrė Artūras Šimonis, muziką – Martynas Bialobžeskis. Pjesę išvertė Gintaras Grajauskas. Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro aktoriai Regina Šaltenytė, Kęstutis Macijauskas, Renata Idzelytė, Donatas Švirėnas, Simona Šakinytė, Nijolė Sabulytė, Nijolė Narijauskaitė, Irena Simonaitytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė.

Sindikatas „Bad Rabbits“ klausia – kas yra mūsų Šeimininkai?

Gegužės 7 d. 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre ir gegužės 11 d. 19 val., profesionalaus meno namuose „House of Puglu“ Vilniuje, pasirodys plataus meninio profilio sindikatas „Bad Rabbits“, vadovaujamas režisieriaus – Boriso Dauguviečio auskaro laureto –, Agniaus Jankevičiaus. Sindikatas „Bad Rabbits“ pristatys spektaklį-liudijimą „Samurajaus knyga“.

Agnius Jankevičius yra gerai žinomas tiek Vilniaus tiek Kauno teatro gerbėjams. Šiemet menininkas už netradicinės formos spektaklį – instruktažą „Maištas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) bei spektaklį pagal Ivano Vyrypajevo pjesę „DreamWorks“ („Mens Publica“, VDU teatras, Kauno miesto kamerinis teatras) buvo apdovanotas „Fortūnos“ statulėle kaip geriausias 2016 metų režisierius. Taip pat už jau paminėtą spektaklį – insktruktažą „Maištas“ ir spektaklį – prezentaciją „Ledas“ pagal to paties pavadinimo Vladimiro Sorokino romaną (Lietuvos rusų dramos teatras), buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui kaip geriausias metų režisierius. 

Lietuvių trupių pasirodymai ir premjera

Gegužės 12–20 d. vyksiantis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ turi paruošęs staigmenų. Be svečių iš užsienio, šokio gerbėjai išvys ir lietuvių kūrėjų pasirodymus: urbanistinio šokio teatro „Low Air“, jaunųjų kūrėjų Gretos Grinevičiūtės ir Agnietės Lisičkinaitės, šokio teatro „Exodus“. Savo naujausią spektaklį „Agonija“ pristatys 20 metų jubiliejų švenčiantis Vyčio Jankausko šokio teatras.

Apie kokią agoniją kalbama spektaklyje?

Gegužės 19 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje festivalio svečiai išvys nuotaikingą šiuolaikinio šokio spektaklį „Agonija“. Jame įvairios šokio / judesio, šviesos, gyvo ir fonograminio garso manipuliacijos kuria magišką erdvę, kurioje žmonės ir daiktai patiria įvairias trasformacijas, įgauna naujus, jiems neįprastus pavidalus, funkcijas ir reikšmes.

Iš detalių sukurti visumą

Vilniaus Žvėryno mikrorajone esančioje Lietuvos kompozitorių sąjungoje tykiai darbuojasi tie, kurių misija – išsaugoti lietuvišką muziką, užtikrinti geresnes kūrybines sąlygas dabartiniams ir būsimiems kompozitoriams bei gerinti lietuvių šiuolaikinės muzikos sklaidą. Apie visa tai ir dar daugiau kalbamės su naujuoju Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku, kompozitoriumi, atlikėju, pedagogu ir visuomenininku Mykolu Natalevičiumi.

Rinka ir ugnis

Rusijoje pasirodė naujas Vladimiro Sorokino romanas „Manaraga“. Jis jau sulaukė įvairių vertinimų, tačiau akivaizdu, kad naujoji rašytojo antiutopija tokia pat aktuali kaip ir ankstesnės jo knygos. Pateikiame Berlyne vykusio Sorokino pokalbio su Andrejumi Archangelskiu, išspausdinto žurnale „Ogoniok“, fragmentus.

PUSLAPIS
IŠ
1003