Projektas „Patalpinti“. II dalis

Projekto „Patalpinti“ autoriai ir dalyviai – Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros III kurso studentai, kurių paroda buvo eksponuojama Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje (projekto kuratorė Kristina Stančienė). Joje greta kūrinių, kaip pilnaverčiai parodos eksponatai, buvo rodomi ir studentų tekstai, dabar persikeliantys į virtualų būvį. Dalijamės antra dalimi, kurioje savo kūrybą pristato Jūratė Girdvainis, Ieva Jaruckytė ir Tatjana Seredocha.

Projekto pirmąją dalį galima peržiūrėti čia.

Jūratė Girdvainis

Ką tu veiki?

Ką tu veiki gyvenime?

Kaip tu žinai, ką daryti?

Mano studija – tai lyg priekaištas, skatinantis padaryti ką nors apčiuopiamo ir realaus. Nuolatinis slampinėjimas, eksperimentavimas, buvimas kankinamai monotonijos ir nuobodulio.

Dažniausiai naudoju achromatinius atspalvius, noriu atrasti pačius „ploniausius“ jų santykius. Mūsų aplinkoje įgudusi akis gali pamatyti jų apie tris šimtus. Ieškau kontrasto. Man svarbu eksperimentas, tyrimas. Kaip veikia kartu skirtingos medžiagos: dažai, gruntas, popierius, kreida, anglis... Ir bet kas, kas mėtosi aplinkui. Man svarbiau pats veiksmas, paveikslo kūrimas, o ne galutinis rezultatas.

Nuobodulys neturėtų būti dalykas, kurio tu bandai išvengti visą gyvenimą. Nuobodulys turėtų būti tai, ką tu bandai priimti, netgi jei tai tave veda į begalinį neveikimą – nebūtį.  Niekas yra kažkas, ir tą kažką tu turėtum valdyti visiškai visą. Kartais tu turi gaudyti ir žaisti. Tu žinai, kad nuobodulys gali tave lydėti visuose ateities momentuose. Galbūt tai seks tave nuolatos: negalvoti, nedaryti... O gal tai gali būti „įkvėpimo šaltinis“? Ir net jei tu žinai, kad šitas jausmas yra neįmanomas, yra nuolatinis nuobodulio reiškinys, tai apie ką yra įkvėpimas? Noras neįmanomo ar neįmanomas noras? Tu eini žingsnis po žingsnio link praeities, link vaiduoklio. Tu esi produktas, sukurtas aplinkos, paradoksaliuose troškimuose.

- Ką tu norėtum gauti dovanu gimimo dienos proga?

- O tu ar žinai kas yra „paukščių pienas“?

- Na, taip, tai yra saldainis.

- Ar tu žinai kas yra paukščių pienas?

- Saldainis?

- Tai ne tas, tai yra niekas. Aš viską turiu. Ar gali man išlankstyti ką nors iš popieriaus?

- Paskolink akinius, akys sušalo, gi žiema...

- O galvojimas gali sukelti daug problemų...

Ieva Jaruckytė

Skrydžiai virš Antarktidos neegzistuoja – vienas iš nenuginčijamų įrodymų, jog žemė yra plokščia.

Jei sugebėčiau verbalizuoti savo tapybą, parašyčiau daugiau.

Tatjana Seredocha

Kiek save prisimenu, visad buvau stebėtoja. Ir dabar dažnai mėgstu tiesiog užsižiūrėti į kokį nors žmogų, daiktą, galų gale, motyvą. Dėl to būna sunku pradėti tapyti. Laukiu, kol manasis stebinys pats man atsiskleis, taps pažįstamas ir savas. Užimant tokią poziciją turi tapti nepastebimas ir kuo mažiau pažeidžiamas nuolatinio triukšmo, o nuo jo visgi yra sunku pabėgti. Tačiau kai pavyksta, tuomet ir kyla nuoširdus noras tapyti ir šis darbas yra mano „bėgimo“ rezultatas.

Tuo metu buvau tapybos praktikoje. Pati turbūt niekad gyvenime nebūčiau užklydus į tokią vietovę. Nauja  aplinka, nauji vaizdai – atrodytų, tikrai nebus sunku rasti, ką tapyti. Ir iš tikrųjų gerų motyvų buvo net čia pat, kur ir apsistojome, tačiau man nekildavo noras prie jų prisėsti. Būdama ten vis ieškojau, kur prisiglausti, kad niekas manęs nematytų ir net nenutuoktų apie mano buvimą, kur nesijausčiau stebima. Po kurio laiko radau puikiausią vietą tam. Tarp dirbamų, visiškai plikų laukų radau medžiais apaugusį lopinėlį, prie kurio ir buvo suregztas šis elektros tiekimo darinys. Kad nestovėčiau atvirame lauke, nusprendžiau pasislėpti tarp medžių, o ten buvo dar vienas atradimas – apleistas namas su visa savo istorija. Pagalvotum, jog galėjau ir pasirinkti šį motyvą. Bet jame per daug daiktų, kas man primena šurmulį. Elektros stulpai ir aplink juos tvyranti tuštuma leido pabėgti nuo nuolatinio triukšmo. Lyg įžengtum į didelį mišką, kuriame begalė gyvybės, bet vis vien ramu.

Matyt, iš to ir kilo toks pavadinimas – „Gamta“, nes tie elektros stulpai, kaupiantys savyje tiek įtampos, atrodantys pavojingi, man pasirodė saugūs, ramūs ir savi.
 

Kiti jaunųjų tapytojų darbai ir tekstai bus pristatomi straipsnio tęsinyje.