Pastaruosius sezonus Lietuvos teatre vis daugiau randasi formų, kurioms nebetinka „spektaklio“ apibūdinimas. Arba prie „spektaklio“ tenka pridėti paaiškinimą: „audiovizualinių potyrių“, „pojūčių“ ir pan., galima susidurti net su „patyriminio pasirodymo“ apibūdinimu. Sezoną, regis, anksčiausiai iš visų sostinės teatrų pradėjęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras „išrado“ dar vieną „žanrą“ – „teatrinį turą“. Taip pavadintą spektaklį „Vokietukai“ pristatė vokiečių režisierė Sonya Schönberger.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Kas ketverius metus geriausiame Izraelio universitete – Jeruzalės Hebrajų universitete – vyksta didžiausias pasaulyje žydų mokslo kongresas (World Congress for Jewish Studies), kurį Izraelio naujienų portalas „Times of Israel“ pavadino „Žydų mokslo olimpinėmis žaidynėmis“. Kadaise, pirmajame Kongrese, surengtame 1947-aisiais dar prieš Izraelio valstybės susikūrimą, buvo perskaityti tik 75 pranešimai. Šiemetinis, jau 17-asis, vykęs rugpjūčio 6–10 d., aprėpė pačias įvairiausias su dabarties ir senovės žydų istorija, kultūra, religinėmis tradicijomis, šventraščiais, švietimu, menais, kalbomis, teise, politika, filosofija susijusias temas ir subūrė apie du tūkstančius tyrėjų (mokslo daktarų ir doktorantų) iš viso pasaulio. Tai savitas fenomenas, kurio kaskart nekantriai laukia įvairių šalių žydų mokslo sričių tyrėjai, idant ir vėl susitiktų ilgamečius, seniai matytus kolegas, tad per pertraukas tarp pranešimų Hebrajų universiteto koridoriai ir kavinaitės prisipildo emocingo šurmulio. O ir sesijų metu netyla diskusijos, daugeliui įsitraukiant į po pranešimų vykstančius jų aptarimus. Ypatingo dėmesio ir kolegų pagarbos Kongrese sulaukia mokslininkai emeritai; ore tvyrant smalsumui, pranešimų klausosi ir jaunos mokslininkės mamos su vežimėliuose miegančiais kūdikiais. Buvo galima jausti, kad tai visų, besidominčių žydų mokslo pasauliu, erdvė – atvira, raginanti ieškoti atsakymų į neišsenkančius mokslinės minties klausimus. (Aktyviai aptartas ir gausus klausimų buvo ir mano skaitytas pranešimas apie muzikinį ugdymą XIX a. Vilniaus žydų švietimo įstaigose.) Kongreso metu kasdien vyko koncertai, filmų peržiūros, knygų mugė.
![]() | ![]() |
Paskutinė diena Vilniuje. Einu grįstomis senamiesčio gatvėmis iki tilto, kurį perėjęs atsiduri šiuolaikiškoje miesto dalyje – didieji prekybos centrai, dangoraižiai su milžinišku vieno Švedijos banko logotipu. Einu link Nacionalinės dailės galerijos, įspūdingo pastato, pastatyto kryžminant baltus lygiagretainius. Šioje erdvėje tądien buvo rengiama konferencija apie urbanistines erdves. Dalyvauja pranešėjai lietuviai, o tarp svečių – žymi sociologė Saskia Sassen. Vieną atvejo analizę pristato keturi pranešėjai – du vyrai ir dvi moterys, jie pasakoja apie kino teatro „Lietuva“ (vienas iš keliasdešimties kino teatrų, buvusių mieste sovietiniu laikotarpiu, po Sąjungos žlugimo tapusių privačių interesų konflikto objektu) užėmimą. Pranešėjai nuotraukose apkirpti tipišku dešimtojo dešimtmečio stiliumi, tuomet, kai organizavo protestus.
![]() |
Šeštus metus vykstančio Kintų muzikos festivalio (meno vadovas Gediminas Gelgotas) direktorės Audros Juodeškienės ir Briuselio bei Mastrichto konservatorijų profesoriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kviestinio dėstytojo Vykinto Baltako iniciatyva trečią liepos savaitę Kintuose surengta pirmoji jaunų kūrybingų žmonių rezidencija. Jos tema – „Gamtos refleksijos muzikoje, pristatant žemyninį Kuršių marių krantą“. Prie Kuršių marių prigludusiuose, tuštėjančiuose Kintuose dar likę išsilavinusių žmonių, Lietuvos ir šio krašto patriotų, kurie supranta, jog efektyviausiai bendruomenę gali suburti menas, parodyti, kad pasaulyje išsibarstantys lietuviai randa gimtinėje erdvę, kurioje gali įprasminti savo idėjas. Prasmingi edukaciniai projektai paakina vietos jaunuomenę, bendruomenei suteikia naujų emocinių įspūdžių, iš įvairių kraštų atklydusiems turistams parodo kūrybingą Lietuvą.
![]() | ![]() |
Lietuvių mėgstamą Romaino Gary romaną „Aušros pažadas“, kuriame jis aprašė savo vaikystę Vilniuje, 1970 m. ekranizavo Jules’is Dassinas, pagrindinius vaidmenis tada kūrė Melina Mercouri ir Assi Dayanas. Gruodžio pabaigoje Prancūzijoje pasirodys nauja garsiojo romano ekranizacija. Jos režisierius Ericas Barbier, pagrindinius vaidmenis sukūrė Pierre’as Niney ir Charlotte Gainsbourg, taip pat filme vaidina Didier Bourdonas, Jeanas-Pierre’as Daroussinas ir Finneganas Oldfieldas. „Aušros pažadas“ buvo kuriamas Belgijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Maroke.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Ar lyja, ar dangus maišosi su žeme, ar nuo kaitros neįmanoma kvėpuoti – Pažaislio muzikos festivalio publikai niekas nesvarbu. Tuo buvo galima įsitikinti rugpjūčio 27 dieną, kuomet Kaune įvyko jau XXII muzikos šventės iškilmingas uždarymo renginys. Daugiau nei keturias dešimtis koncertų surengęs festivalis, kaip ir kasmet, sugebėjo nustebinti. Ne veltui grandioziniam festivalio uždarymui buvo pasikviestas būtent Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kuris šią uždarymo tradiciją tęsia jau ne vienerius metus.
![]() |
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 7–10 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, ir rugsėjo 15–17 dienomis Kaune, „Romuvoje“. Nebylius kūrinius lydės gyva muzika. Festivalį atidarys prancūzo Alfredo Machino (1877–1929) filmas „Karo prakeikti“ („Maudite soit la guerre...“, Belgija, 1914), kuriame pasakojama dviejų skirtingose karo stovyklose atsidūrusių draugų istorija. Sukurtas prieš pat Pirmojo pasaulinio karo pradžią Europoje, pacifistinis filmas stebina ne tik pranašiškumu, bet ir kruopščiai pritaikytomis spalvomis, beje, kadrai buvo spalvinami rankomis. Harry O. Hoyto „Dingęs pasaulis“ („The Lost World“, JAV, 1925) taip pat stebino amžininkus specialiaisiais efektais, be kurių būtų neįmanoma tolesnė nuotykių kino raida. Filmo herojus profesorius Čelendžeris paskelbia, esą Amazonės džiunglėse iki šiol gyvena priešistorinės būtybės, ir surengia ekspediciją į šį „dingusį pasaulį“...
![]() | ![]() | ![]() |
Netikėtomis idėjomis ir formomis kelių į žiūrovų širdis ieškantis Klaipėdos lėlių teatras naują teatrinį sezoną atidarys pirmą kartą Klaipėdoje pristatomo lėlių miuziklo žanro „Familia“ premjera, iki Naujųjų metų kvies į originalius spektaklius kūdikiams ir vaikams, nustebins nauju spektakliu suaugusiesiems, mokysis bei dalinsis sukaupta gerąja patirtimi.
Lėlių miuzikle, kuris bus rodomas rugsėjo 9 d.,10 d., 17 val. bei 15 d. 18 val. Klaipėdos lėlių teatro kiemelyje, pasirodys visą vasarą uostamiesčio gatvėse praeivius linksminę, stebinę ir provokavę projekto „Familia“ herojai: energingais šokiais pagarsėję Zuikiai, charizmatiška vakarėlių dalyvė Panda, kulinarinių šou kūrėjas vegetaras Vilkas, jogos mokytoja Lapė, mafijos bosas Maldininkas, politikai Pingvinai.
Iš viso projekte „Familia“ dalyvauja dvi dešimtys Klaipėdos ir Lietuvos jaunųjų menininkų, kuriuos į komandą subūrė Klaipėdos lėlių teatro kūrėjas, muzikos ir dainų autorius bei atlikėjas Vytautas Kairys. Lėlių miuziklo žiūrovai mėgausis gyva muzika nuo bliuzo klasikos ir šiuolaikinio roko.
![]() |
Rugsėjo 22-ąją Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradės naująjį 87-ąjį sezoną. Teatro vadovai Aurimas Žvinys ir Paulius Ignatavičius neskuba žarstyti pažadų ir siūlo žvelgti realybei į akis – be rožinių akinių, be nepatogią tiesą dangstančių metaforų. „Šiandien jaučiamės tam pasirengę – esame pakankamai tvirti eiti savo keliu, nesilygindami su geresniais, nesivydami spartesnių ir nemėgdžiodami jau pripažintų. Su branda atėjo suvokimas, kad yra dalykų, kurių tiesiog neįmanoma pakeisti – keisti galima tik požiūrį į juos, – sako vadovai. – Toks bus ir naujasis sezonas – mus jaudinančias temas gvildensime nauju ar neįprastu rakursu ir kviesime publiką kartu patirti, kaip gerai pažįstami dalykai, žvelgiant neįprastu kampu, įgauna netikėtus pavidalus ir prasmes“.
Teatro vadovas Aurimas Žvinys prisipažįsta, kad šiais metais labiau nei apie naujus dalykus norisi kalbėti apie tai, kas šį sezoną vyks kitaip, nei esame įpratę. „Visų pirma, atsiras kitos erdvės – plačiau atversime Mažosios salės duris, dėl didžiosios salės remonto dalis spektaklių persikels į Šiaulių kultūros centrą, pakviesime ir į kitas alternatyvias vaidybos aikšteles. Scenoje, greta pamėgtų trupės aktorių, žiūrovai išvys ir kitų veidų, o programėlėse aptiks nemažai jaunosios kartos kūrėjų vardų. Keisis net ir teatrą reprezentuojantys simboliai, logotipas ir internetinė svetainė. Galbūt, į spektaklius, be ištikimųjų gerbėjų, ateis ir kitoks žiūrovas, norintis iš naujo atrasti teatrą“, – teigia A. Žvinys.
![]() |
Iš Prancūzijos į Vilnių, „Naujojo cirko savaitgalį“, atvykstantis šmaikštusis žonglierių penketas „Ea Eo“ atveža spalvingą profesionalaus žongliravimo ir humoro kalbomis paremtą pasirodymą „All the Fun“. Jį šiuolaikinio cirko gerbėjai rugsėjo 6 ir 7 dienomis išvys „Menų spaustuvėje“.
Žonglieriai rimtai juokauja, kad jų pusmetį kurto pasirodymo mintis tokia neaiški, kokia tik gali būti, todėl net patys nežino, ar jis turi prasmę. Nuotaikingame profesionalaus žongliravimo ritmais užburiančiame pasirodyme „All the Fun“ menininkai stengiasi būti priešnuodžiu įkyriai kasdienybės doktrinai, nuolat kartojančiai, jog mums trūksta tik TO vienintelio pirkinio, tik TO vienintelio daikto, kad atrodytume jaunesni ir jaustumės laimingesni.
Apie meistriškai netobulą pasirodymą kalbamės su pirmą kartą Lietuvoje viešėsiančios trupės nariu Ericu Longequeliu.
![]() |