Naujasis Valstybinio Šiaulių dramos teatro sezonas: į tuos pačius dalykus žvelgsime kitaip

Rugsėjo 22-ąją Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradės naująjį 87-ąjį sezoną. Teatro vadovai Aurimas Žvinys ir Paulius Ignatavičius neskuba žarstyti pažadų ir siūlo žvelgti realybei į akis – be rožinių akinių, be nepatogią tiesą dangstančių metaforų. „Šiandien jaučiamės tam pasirengę – esame pakankamai tvirti eiti savo keliu, nesilygindami su geresniais, nesivydami spartesnių ir nemėgdžiodami jau pripažintų. Su branda atėjo suvokimas, kad yra dalykų, kurių tiesiog neįmanoma pakeisti – keisti galima tik požiūrį į juos, – sako vadovai. –  Toks bus ir naujasis sezonas – mus jaudinančias temas gvildensime nauju ar neįprastu rakursu ir kviesime publiką kartu patirti, kaip gerai pažįstami dalykai, žvelgiant neįprastu kampu, įgauna netikėtus pavidalus ir prasmes“.

Teatro vadovas Aurimas Žvinys prisipažįsta, kad šiais metais labiau nei apie naujus dalykus norisi kalbėti apie tai, kas šį sezoną vyks kitaip, nei esame įpratę. „Visų pirma, atsiras kitos erdvės – plačiau atversime Mažosios salės duris, dėl didžiosios salės remonto dalis spektaklių persikels į Šiaulių kultūros centrą, pakviesime ir į kitas alternatyvias vaidybos aikšteles. Scenoje, greta pamėgtų trupės aktorių, žiūrovai išvys ir kitų veidų, o programėlėse aptiks nemažai jaunosios kartos kūrėjų vardų. Keisis net ir teatrą reprezentuojantys simboliai, logotipas ir internetinė svetainė. Galbūt, į spektaklius, be ištikimųjų gerbėjų, ateis ir kitoks žiūrovas, norintis iš naujo atrasti teatrą“, – teigia A. Žvinys.  Apibendrindamas artėjančio sezono kūrybinius planus, teatro meno vadovas Paulius Ignatavičius lieka ištikimas jau pradėtai meninei krypčiai: „Ir toliau kalbėsime apie pačias skaudžiausias ir aktualiausias žmonių problemas, kartu išbandydami naujus teatro kalbos būdus. Norime išlikti tiesūs, aktyvūs ir nenutolę nuo savo laikmečio aktualijų. Todėl visą naująjį sezoną apibendrinčiau ne kokiu sudėtingu filosofiniu terminu ar, kaip dabar madinga, sezono šūkiu, o tiesiog paprasta kasdieniška fraze – „eiti į žmones“. Tas „ėjimas“ bus ne tik simbolinis. Sezono atidarymo proga aktoriai išeis į miesto gatves ir miesto žmones pakvies „atidaryti sezoną“. Pasitikime savo žiūrovu, nes jiems aktualios temos ir yra mums pačios svarbiausios“, – sako P. Ignatavičius.

Taigi, rugsėjo 20–21 dienomis skirtingose Šiaulių vietose vyks visuotinė sezono atidarymo akcija-performansas „Sezonas atidarytas!“. Spektaklių rodymo sezonas prasidės naujausiais darbais, kuriuos spėjo pamatyti tik nedidelė žiūrovų dalis. Rugsėjo 22 d. Mažojoje salėje žiūrovai išvys spektaklį Aldo Nikolaj „Rudens istorija“ (rež. Juozas Žibūda),  rugsėjo 23 d. – Šiaulių kultūros centre – Michalo Walczako „Kasykla“ (rež. Artūras Areima), o rugsėjo 24 d. – Mariuso von Mayenburgo „Skulptūra“ (rež. Paulius Ignatavičius).

Iki šių metų pabaigos publikai bus pristatytos net keturios skirtingų žanrų ir stilistikos premjeros, o po Naujųjų planuojamos dar keturios. Toks gausus premjerų skaičius taps tikru iššūkiu trupei ir visiems teatro darbuotojams, nes šį sezoną tebevyks didžiosios salės rekonstrukcijos darbai, spektakliai bus „perkeliami“ į kitas vaidybos aikšteles, sumažės erdvių repeticijoms.

                      Artimiausia premjera – detektyvinė tragikomedija „Išrinktieji“ įvyks spalio 27 d. Tai jaunos ir perspektyvios režisierės Monikos Klimaitės bendras darbas su žinoma dramaturge Gabriele Labanauskaite. Pirmą kartą Šiaulių dramos teatre išbandomas kolektyvinės kūrybos principas. Prasidėjus repeticijoms, aktoriams buvo pateiktas tik siužeto karkasas, kuris viso kūrybinio proceso eigoje bus pildomas autentišku turiniu. Spektaklio sumanytojos tikisi sukurti gyvą ir nenuspėjamą spektaklį apie mūsų visuomenėje ypač opią temą – žiaurumą ir jo prigimtį. „Šiandien kaip niekad esame linkę į užslėptas ir „nematomas“ žiaurumo formas: psichologinį terorą, moralinį smurtą, „etikečių klijavimą“ ir savo poelgių pateisinimą, prisidengus doruolio ir teisuolio kaukėmis“, – teigia režisierė M. Klimaitė. Pasak dramaturgės G. Labanauskaitės, tai bus aktualus ir dinamiškas, „čia ir dabar“ principu paremtas meninis-socialinis eksperimentas, žadantis žiūrovui netikėtų potyrių ir atradimų.

Brutalumo ir prievartos temą pratęs spektaklis „Dumblas“, kuriamas pagal amerikiečių autorės Maria Irene Fornes to paties pavadinimo pjesę. Šiame eksperimentinio pobūdžio spektaklyje be aktorių „gyvai“ muzikinį foną kurs žinomas perkusininkas, BIX grupės būgnininkas Gintas Gascevičius. „Dumblas“ –  pirmas  bendras kūrybinis projektas su tarptautinės režisūros ir aktorystės patirties turinčiu režisieriumi iš JAV Aaronu Kahnu ir šiauliečiams jau gerai pažįstama scenografe Goda Palekaite. Spektaklis bus vaidinamas netradicinėje erdvėje, greičiausiai net ne teatre. „Dumble“ po padidinamuoju stiklu atsiranda neįprasta šeima ir joje dominuojantys vyrai, kurie sunaikina taikią, sunkiai dirbančią, siekiančią mokytis ir kurti moterį – Mają. Režisierius A. Kahnas pastebi, kad nežiūrint kylančių ekonominių rodiklių, daugeliui Lietuvos gyventojų elementarus pragyvenimas ir bent šioks toks skurdo sumažinimas tebėra aktuali problema.

Lapkričio pradžioje įvyks laboratorinio spektaklio „Teismo klaida“ premjera. Šis pastatymas vainikuos birželio mėnesį teatre vykusias kūrybines dirbtuves. Spektaklį pagal Fiodoro Dostojevskio „Brolių Karamazovų“ romano 12 knygą „Teismo klaida“ režisuoja dirbtuvių vadovas Igoris Lysovas. „Lysovui labai svarbu tekstas ir iš jo gimstantis aktorinis impulsas, į teatrą jis žvelgia filosofiškai ir savo metodui įgyvendinti renkasi tik labai „stiprią“ literatūrą. Šį kartą tai bus Fiodoras Dostojevskis. Mūsų publika galės susipažinti ir įvertinti visame pasaulyje pripažintą Igorio Lysovo „aktoriaus buvimo scenoje“ metodą. Toks iš laboratorijos išaugęs, nebūtinai tobulai išbaigtas spektaklis, gali būti ne mažiau įdomus publikai, nes teatre pats kūrimo procesas, neišbaigtumo momentas ir jame slypinti paslaptis yra ypač patrauklūs žiūrovui, – įsitikinęs teatro meno vadovas.

Ketvirtoji premjera numatoma prieš pat Kalėdas. Tai bus tradicinė dovana mažiesiems žiūrovams nuo 4 metų. Jiems pasiūlysime kokybišką, šiuolaikišką ir interaktyvų spektaklį, kuris kartu atliks ir edukacinę funkciją. Tokį spektaklį statyti patikėta patyrusiam spektaklių vaikams ir jaunimui režisieriui Antanui Gluskinui. Jis inscenizuos garsaus italų autoriaus Gianni Rodari kūrinį „Nekartą gyveno baronas Lambertas“. Vaidinimas bus papildytas šokio, žongliravimo ir akrobatiniais cirko elementais, kurie ypač žavi mažuosius. „Tiek teatrą, tiek cirką maži vaikai suvokia kaip nuostabų stebuklingą pasaulį, kuris jiems yra labai artimas, dėl to spektaklio kūrime aktyviai dalyvaus ir patys vaikai“, – sako režisierius. Spektaklis kalbės apie atsakomybes, kurias turime prisiimti gyvenime. Kas nutiktų, jei žodžiai pildytųsi tiesiogiai, jei nemokėtumėm jų tinkamai priimti ir suvokti paslėptos reikšmės? Tai bus pirmas Mažajai teatro salei pritaikytas spektaklis vaikams, siūlantis išties labai artimą ir šiltą aktorių ir mažųjų žiūrovų ryšį.

Ne mažiau produktyvus žada būti ir 2018-ųjų metų pirmasis pusmetis. Planuojamos dar keturios premjeros, apie kurias meno vadovas Pauliaus Ignatavičiaus kol kas kalba nedaug: „Galiu išduoti, kad į Šiaulius atvyks jaunas režisierius iš Berlyno – Nikolas Darnstädt. Jis statys spektaklį pagal Justino Marcinkevičiaus pjesę „Mindaugas“. Dėl spektaklio patiems mažiausiems vaikams tariamės su tarptautinį pripažinimą pelniusia šokių trupe „Dansema“ ir jos vadove Birute Banevičiūte, dėl galimybės bendradarbiauti derimės su perspektyviu dramaturgu, aktoriumi ir režisieriumi Aleksandru Špilevojumi bei jaunu režisieriumi Žilvinu Vingeliu“.

Didžiąją teatro salę uždarius rekonstrukcijai, neišvengiamai keisis ir plėsis spektaklių rodymo geografija. Norisi tikėti, kad Šiaulių publika šiuos pokyčius priims ne tik kaip laikiną nepatogumą, bet ir kaip galimybę į teatro meną pažvelgti iš kitokios nei įprasta perspektyvos. Pasak teatro vadovų svarbiausia daryti tai, ką, jų įsitikinimu, Teatras geba geriausiai – burti skirtingus žmones bendrai patirčiai, kitokiam požiūriui ir gilesniam žvilgsniui į tai, kas slypi po laiko ir kasdienybės dulkėmis“.