Į jaunųjų menininkų kūrybą susitelkęs, naujų vėjų ieškantis Vilniaus teatras „Lėlė“ ruošiasi pirmajai 60-ojo sezono premjerai. Spalio 14, 15 d. Mažojoje teatro scenoje bus pristatytas Ainio Storpirščio režisuotas spektaklis „O Viešpatie, Vilnius!” Spektaklio dailininkė – Neringa Keršulytė, kompozitorė – Bjelle, šviesų dailininkas – Valdas Latonas, aktoriai – Erika Gaidauskaitė, Simonas Storpirštis ir Dainius Tarutis.
Šiuo spektakliu Ainis Storpirštis debiutuoja bent trijose srityse: kaip dramaturgas, kaip spektaklių vaikams kūrėjas ir kaip režisierius „Lėlės“ teatre... O viskas prasidėjo nuo pačios erdvės, nuo to, kad šį menininką itin sužavėjo šio teatro Mažoji salė, paslaptingai įsikūrusi rūsyje ir turinti savo ypatingą, tiek su kitais, tiek ir su savimi atviriau bendrauti kviečiančią aurą.
Tad šio spektaklio veiksmas iš ties vyksta rūsyje: gana simbolinėje, užsisėdėjusių, nuo gyvenimo besislapstančių būtybių, vietoje. Kol tūnoma rūsyje ir bijoma pajudėti, kažkur ten, viršuje, verda gyvenimas. Ir ne tik jis... Ten galima pasivaikščioti po patį nuostabiausią pasaulyje miestą – Vilnių. Tačiau kol esame užsidarę ir vengiame tikrovės bei bendravimo, realybė ir fantazija gerokai susipina. Ir kas tik tam Vilniuj nevyko, ir kas tik jame negyveno, ir ko tik nebuvo pasiekę šio miesto, nusidriekusio iki neišmatuojamų ribų, žmonės! Ar bent jau taip šneka du kiek susipainioję, pašėlę pelėnai, sutikę naująjį savo klausytoją ir draugą, virtualaus pasaulio valdovą, vienišą, su mama besipykstantį berniuką.
Lietuvių tapytojai mėgsta du dalykus – organiką ir skaičius. Taip pagalvojau klausydamasis oficialių ir privačių kalbų per žymiojo „Penketo“ parodos atidarymą, o ir žiūrėdamas į paveikslus, ekspoziciją.
Spalio 14, 15 d. Vilniaus teatro „Lėlė“ Mažojoje salėje – spektaklio vaikams „O Viešpatie, Vilnius!“ premjera. Scenarijaus autorius ir režisierius – Ainis Storpirštis, dailininkė – Neringa Keršulytė, kompozitorė – Bjelle, šviesų dailininkas – Valdas Latonas, aktoriai – Erika Gaidauskaitė, Simonas Storpirštis ir Dainius Tarutis. Kalbamės su spektaklio režisieriumi ir idėjos sumanytoju Ainiu Storpirščiu.
![]() | ![]() |
Ar dokumentinis kinas gali mus paveikti ir paskatinti keistis? Pristatydamas plačią programą, gvildenančią sudėtingas žmogaus teisių ir aplinkosaugos problemas, klausia vienuoliktą kartą nuo spalio 12 d. po dvylika Lietuvos miestų keliausiantis „Nepatogus kinas“. Įsiklausyti, apgalvoti ir diskutuoti žiūrovai galės apsilankydami per penkiasdešimt filmų ir juos lydinčiuose renginiuose.
![]() | ![]() |
AAT | Artūro Areimos teatras spalio 14 dieną, šeštadienį, „Menų Spaustuvėje“ pristatys premjerą: spektaklį – žmogaus laboratoriją „Klamo Karas: pradžia“.
Spektaklio tikslas – atrakinti kasdienio gyvenimo grožį, jo subtilybes. Tai, su kuo mes susiduriame kasdien, dažnai praleidžiame pro ausis, pro akis ir kitas žmogaus jusles, kaip įprastą gyvenimo foną. Mes nebevertiname šiandienos ir nebepastebime jos grožio, nors su juo susiduriame kasdien. Dažniausiai tai , kas atrodo elementaru, nėra taip lengvai suprantama, todėl dažnai pakliūname į kasdienybės paprastumo painiavą.
Dideles, žmogiškąsias problemas ir sukelia iš pirmo žvilgsnio nesvarbios, kasdieniškos detalės, tačiau mes linkę į tai reaguoti tik tada, kai mus ištinka įvykis, kurio dažnai jau nebeturime jėgų pakelti.
![]() |
Maloniai saulėtomis rugsėjo 22–24 dienomis Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, mininčioje 400 metų jubiliejų, įvyko pirmasis tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis.
Reaguodamas į neseniai paskelbtas Vilniaus Lukiškių aikštės paminklo dirbtuvių penkių geriausių darbų vizualizacijas, vienas feisbuko komentuotojas parašė: „Matomai dar mažai "DĖŽIŲ" pristatėme visuose miestuose!!! Taigi pirmyn!“ O aš perskaičiau: „dar mažai DĖDŽIŲ pristatėme“ ir kokią pusę minutės, kol nepažiūrėjau atidžiau, labai džiaugiausi nepažįstamo „bendraminčio“ sąmoningumu, nes juk „dėdžių“ išties daug pas mus pristatyta ir planuojama dar daugiau pastatyti. O kaip iš tikrųjų – ar tuose projektuose dėdės, ar dėžės?
![]() | ![]() | ![]() |
Rugsėjo 27 d. kartu su kitais teatro gurmanais pasižiūrėjusi Oskaro Koršunovo premjerinį spektaklį „Tartiufas“ tariausi sugalvojusi savotišką terminą – naujadarą: teatrinių bendraminčių terariumas. Šešis mėnesius reanimuotas LNDT projektas tą vakarą atrodė pakankamai žvalus, gyvybingas, netgi savotiškai patrauklus. Ar juokingas? Taip. Ar baugiai įtikinantis? Ne.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vis nustebina publiką naujais darbais. Besibaigiantis 2016 – 2017 metų sezonas birželio 9 dieną publiką pakvietė į Lietuvoje dar nestatytą bel canto genijaus V. Bellini operą „Kapulečiai ir Montekiai“. Naująjį, 98-ąjį, sezoną teatras taip pat pradėjo šia opera.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Spalio 5 d. po sunkios ligos mirė prancūzų aktorė, režisierė ir rašytoja Anne Wiazemsky. Jai buvo septyniasdešimt metų. Wiazemsky gimė 1947 m. Berlyne, kur ir susitiko jos tėvai – iš garsios rusų aristokratų giminės kilęs prancūzų diplomatas Yvanas Wiazemsky ir Raudonojo kryžiaus darbuotoja Claire Mauriac. Anne Wiazemsky senelis – rašytojas, Nobelio premijos laureatas François Mauriacas. Vaikystę būsimoji aktorė praleido Šveicarijoje, Venesueloje ir kitose šalyse, kur dirbo jos tėvas. Į Prancūziją šeima sugrįžo 1961-aisiais.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |