7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Imigrantai dalysis savo istorijomis teatro scenoje

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre lapkričio 25 dieną bus pristatytas antrasis dokumentinis spektaklis, kai scenoje pasirodo pasakojamas istorijas išgyvenę žmonės. „Žalios pievelės“, spektaklio pagal Ignalinos atominės elektrinės ir visaginiečių pasakojimus, autoriai Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė imasi naujos temos – imigrantų istorijų. Naująjį spektaklį „Dreamland“ režisuoja Mantas Jančiauskas.

Šio spektaklio pradžia galima laikyti lygiai prieš metus, lapkričio 18 dieną, LNDT Studijoje pristatytą LNDT ir menų agentūros „Artscape“ bendrą projektą „Arrivals / Departures“, kuriam medžiagą kūrybinė grupė rinko Pabradės užsieniečių registracijos centre, kalbėdamiesi tiek su atvykėliais, tiek su centro administracija, taip pat iš Lietuvos ir užsienio internetinių straipsnių, politikų pasisakymų ir vaizdo įrašų. Nuo pat pradžių prie kūrimo projekto be teksto autorių ir režisieriaus dirba ir kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Vasarą Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė ir Mantas Jančiauskas lankėsi ir karštuosiuose pabėgėlių priėmimo taškuose Graikijoje bei Makedonijoje, bet tvirtina, kad pabėgėlių krizė Europoje buvo tik atspirties taškas, ir „Dreamland“ nebus apie tipiškai lietuvių suvokiamus pabėgėlius, o greičiau apie žmones, palikusius savo šalį arba tai, kas brangu. „Dreamland“ – tai spektaklis apie migraciją. Tik ne tą, kuri apibrėžiama žodynuose ir enciklopedijose, o tą, kurią patiriame kiekvienas“, – sako kūrėjai.

Šiugždantys ir raukšlėti

Ant mano stalo – ypatinga knyga. Net ne knyga, bet fotoobjektas, viduje – taip pat fotoobjektai. Šie dviejų susiduriančių oo akiniai tarsi praneša, ką pamatysiu atsivertusi medinį viršelį – perlaužtus akinius, iš pradžių vieną jų pusę, o paskui kitą, ir abiejose – po nufotografuotą akį. Pirmoji žiūri tiesiai į mane ir aš pasitaisau akinius, antroji žiūri ten, gilyn, į knygą – kas slepiasi tuose puslapiuose apiplyšusiais krašteliais, kas užversta, kas užlankstyta.

Minimaliai apie minimalią parodą

Galerijoje „Akademija“ vyksta Tomo Ivanausko fotografijų paroda „Minimal“. Parodos pavadinimas bei trumpas aprašymas iškart deklaruoja, kad pagrindinis akcentas yra tiesiog vizualus gerėjimasis, akies džiaugsmas. Vadinamasis „menas menui“. Visgi parodos plakatas pasitinka su fotografija, užfiksavusia varžtą baltoje sienoje. Ji sufleruoja, kad ir kiti parodos objektai nėra tik neaiškūs formos ar šviesos žaismai.

Kas tu – idealistas, cinikas ar dualistas?

Atsisakiau dalyvauti prestižinėje diskusijoje, vykusioje Nacionalinėje galerijoje apie turbūt irgi prestižinę Kauno bienalę, nes važiavau į svarbesnį – Redo Diržio 50-mečio minėjimo renginį. Todėl būtina jį aprašyti.

Dviprasmiški rusai

Steveno Spielbergo „Šnipų tilto“ (TV3, 11 d. 21.30) pagrindas – garsi Šaltojo karo istorija, kai JAV ir Sovietų Sąjunga pirmąkart apsikeitė šnipais: JAV sugautas ir nuteistas Rudolfas Abelis buvo iškeistas į virš Uralo numuštą žvalgybinio lėktuvo pilotą Francisą G. Powersą.

Muzikinės padangės paukštis

Ornitologai pristato penkias balandžių rūšis, gyvenančias Lietuvoje, tačiau jie nė neįtaria, kad muzikos padangėje skraido ir savo veikla džiugina dar vienas Balandis, vardu Linas: mąslusis, tvirtu mostu, jautria klausa ir interpretacijos tikslumu pasižymintis chorvedys, būsimas meno daktaras, teoretikas ir pedagogas Linas Balandis.

Runkelių svajonės pildosi

Neabejoju, kad Tado Vidmanto filmas „Trys milijonai eurų“ (Lietuva, „Vabalo filmai“, 2017) patiks istorikui Bernardui Gailiui, praėjusią savaitę įstojusiam į Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partiją ir garsiai pareiškusiam: „Stoju tik tam, kad pakeisčiau partiją, Lietuvą, Europą ir pasaulį. Partija turi būti valstybiškesnė, Lietuva – konservatyvesnė, Europa – lietuviškesnė, o pasaulis – kaip visada, geresnis ir teisingesnis.“

Fotografijos laidojimas jūroje

Neseniai vienoje meno, mokslo ir naujų technologijų (senoviškai būtų galima sakyti „naujų medijų“) konferencijoje girdėjau dalyvės iš Australijos vienam pranešėjų užduotą iš pirmo žvilgsnio paprastą, bet vis dar sunkiai išsprendžiamą klausimą: ar galime užtikrintai sakyti, kad gyvename „poskaitmeniniame“ amžiuje (angl. postdigital age), jei, pavyzdžiui, daugelyje atokesnių vietovių toje pačioje Australijoje egzistuoja skaitmeninė atskirtis (angl. digital divide), nes gyventojai tiesiog neturi ir niekada neturėjo interneto prieigos ir kitų skaitmeninių „patogumų“?

Džiazo spektaklis „Sonio Bliuzas“: ar egzistuoja teisingesnis gyvenimo būdas už kitų

Gruodžio 6, 13 d. Kultūros bare „Kablys“ įvyks unikalaus džiazo spektaklio pagal J. Baldwino novelę „Sonio Bliuzas“ premjera, kurio metu Lietuvoje bei užsienyje koncertuojantys džiazo muzikantai kartu su teatro artistais kvies peržvelgti savo asmeninius prisiminimus bei iškelti klausimą: ar vieno žmogaus gyvenimo pasirinkimai gali būti ,,teisingesni“ už kito? Naują spektaklį, kuriame džiazo koncertas virs prisiminimų bei vaizduotės koliažu kuria „Baltijos Kamerinis operos teatras“.  

(Ne)priklausoma nuo laiko

Ingmaras Bergmanas tinka rudeniui. Jo tekstai dera prie sezoniškai pašlijusių dvasinių reikalų. Išgirdus žodį „Bergmanas“, matau naktį virtuvėje degančią šviesą, brendžio taurę ant stalo ir moterį, skaitančią knygą.

PUSLAPIS
IŠ
1003