Autorius: Vaida Urbietytė-Urmonienė
Vaida Urbietytė-Urmonienė
Realybe tapusios idėjos
Pokalbis su projekto „Virtualus choras: Lietuva [Vol. 2]“ iniciatore ir prodiusere Ingrida Alondere
Kas gali garantuoti sėkmę kuriant naujus, kai kam galbūt keistus ir, rodos, neįgyvendinamus projektus? Ar tikrai užtenka turėti gerą idėją ir visa kita įvyks savaime?
Vaida Urbietytė-Urmonienė
Akordeonininkas R. Ungurs: „Grodamas jaučiuosi kaip žuvis vandenyje“
Kiekvieną kartą pasikalbėjus su nauju pašnekovu tenka daug apmąstyti, pasisemti naujos kūrybinės energijos, o tai visuomet džiugina. Šį kartą man teko garbė pabendrauti su latvių akordeonininku ir kompozitoriumi, po studijų baigimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje likusiu gyventi Vilniuje – Raimondu Unguru. Visi, bent šiek tiek jį pažįstantys, pritars, kad Raimondas – labai charizmatiškas, įvairiapusiškas ir įdomus žmogus, muzikantas, kolega.
Monika Sokaitė, Vaida Urbietytė-Urmonienė
Muzikinės padangės paukštis
Ornitologai pristato penkias balandžių rūšis, gyvenančias Lietuvoje, tačiau jie nė neįtaria, kad muzikos padangėje skraido ir savo veikla džiugina dar vienas Balandis, vardu Linas: mąslusis, tvirtu mostu, jautria klausa ir interpretacijos tikslumu pasižymintis chorvedys, būsimas meno daktaras, teoretikas ir pedagogas Linas Balandis.
Vaida Urbietytė-Urmonienė
Martynas Švėgžda von Bekkeris pristato naują kompaktinę plokštelę
Jau ne vienerius metus Vokietijoje gyvenantis, ten įsitvirtinęs ir pasaulio publikos širdis užkariavęs smuiko virtuozas Martynas Švėgžda von Bekkeris grįžta į Lietuvą tam, kad pristatytų dar niekur negirdėtus, specialiai jam parašytus jaunųjų kompozitorių – Monikos Sokaitės, Agnės Mažulienės, Lukecijos Petkutės, Karolinos Kapustaitės, Linos Posėčnaitės, Rasos Bartkevičiūtės, Jono Jurkūno, Dominyko Digimo, Kristupo Bubnelio ir Veslavo Sobieskio – kūrinius smuikui solo. Kaune, vasario 11 d. 16 val. „POST galerijoje“ visi kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę išgirsti daug netikėtų muzikinių sąskambių, eksperimentų, ieškojimų ir atradimų, kurie žada išties puikios muzikos gūsį.
Šis koncertas – tai naujausios M. Švėgždos von Bekkerio ir jaunųjų Lietuvos kompozitorių parengtos kompaktinės plokštelės „Lietuvos XXI a. raiška smuikui“ pristatymas. Žymaus smuikininko idėja skatinti jaunųjų kompozitorių susidomėjimą kūryba smuikui solo, yra itin svarbi ir aktuali kūrybinio repertuaro dalis. Šis unikalus jaunimo ir tikro „scenos vilko“ bendradarbiavimas turi išskirtinę akademinę išliekamąją vertę bei konstruktyvų pedagoginį impulsą jauniems kompozitoriams.
Vaida Urbietytė-Urmonienė
Choras – mylimiausias instrumentas
„Ave vita“ meno vadovą Kastytį Barisą kalbina Vaida Urbietytė-Urmonienė
Tapti muzikantu nusprendžiau tikrai ne iš karto, kaip ir daugelis kitų muzikų. Kai baigiau aštuonias klases, nutariau pamėginti stoti į medicinos mokyklą. Nuėjęs ten su prašymu, sužinojau, kad šiuo metu priima tik į medicinos seseles. Tais laikais „medicinos broliukai“ nebuvo madingi. Bet labai norėjau būti medikas. Jau nuo vaikystės, kai žaisdavome įvairius žaidimus, aš būdavau gydytojas arba mokytojas, visada vadovaudavau. Visada labai gerai mokiausi, bet vidurinę mokyklą palikti buvau tvirtai apsisprendęs, tad, atsisakęs medicinos, pagalvojau, kad stosiu į pradinių klasių ugdymą. Be to, lankiau Panevėžio Jono Švedo muzikos mokyklą, kurioje ir įvyko lūžis. Anksčiau buvau dainavęs ansambliuose, choruose, privačiai mokiausi groti akordeonu, tad nuo muzikos nebuvau toli. Pamačiusi, kad man neblogai sekasi, mama pasakė, kad turėčiau stoti į choro dirigavimą. Nors tuo metu tikrai negalvojau būti muzikantu, sutikau. Stojamiesiems egzaminams pasiruošiau savarankiškai, uoliai mokiausi, studijavau įvairius pradžiamokslius ir įstojau.
Pabaigęs mokslus norėjau būti muzikos mokytoju, o ne choro dirigentu. Kai mano mokytoja sužinojo, kad noriu studijuoti Klaipėdoje, pasakė – jokiu būdu, tavo kelias tik į Vilnių! Sėkmingai išlaikiau stojamuosius egzaminus į Vilniaus konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, – red. past.) choro dirigavimo specialybę. Man, jaunuoliui iš Panevėžio, reikėjo stipriai temptis, šeštą valandą ryte jau stovėdavau prie akademijos, nusiteikęs groti. Kuo toliau, tuo labiau man patiko choro dirigavimas. Jau pirmame kurse mane pakvietė dirbti čia, Edukologijos universitete, šokių ansamblyje „Šviesa“. Turėjau choro grupę parengti festivaliui „Gaudeamus“. Kai buvau antrame kurse, iš universiteto atėjo choro „Ave vita“ vadovė Margarita Gedvilaitė, ieškojo chormeisterio. Kuratorius Zigmas Venckus iškart pasiūlė mane. Jų dėka aš pradėjau dirbti universitete, o su choru dirbu nuo antro studijų kurso iki pat dabar, jau 25-erius metus.
Vaida Urbietytė-Urmonienė
Siekiantys aukščiausios kokybės
Apie Lietuvos kamerinį orkestrą pasakoja jo direktorius Egidijus Mikšys
Ko gero, nerastume nė vieno muzikos mėgėjo, nežinančio Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) – vieno iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikų kolektyvų. Jau penkis dešimtmečius gyvuojantis orkestras artimai bendradarbiauja su garsiais solistais, dirigentais ir chorais ne tik per daugybę koncertų, bet ir įrašų studijose. Apkeliavę įvairias pasaulio šalis, groję žymiose koncertų salėse, jie kaskart džiugina Lietuvos klausytojus naujomis programomis. Nuo pat susikūrimo ištikimi Wolfgango Amadeus Mozarto muzikai, visai neseniai savo koncertu Nacionalinėje filharmonijoje pažymėjo jo 260-ąsias gimimo metines. Padovanoję klausytojams kokybiškos muzikos gūsį, muzikantai stebina ir toliau. Apie orkestrą ir jo artimiausius koncertus pasakoja orkestro direktorius Egidijus Mikšys, jį kalbina Vaida Urbietytė-Urmonienė.
