7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Apie meilę, bendrą gyvenimą ir tapatybę

Kad bendras gyvenimas kartu gali būti be galo sudėtingas ir, žinoma, turėti savų privalumų, galime suprasti iš Łukaszo Rondudos filmo „Meilės širdis“, kurio centre – audringi šiuolaikinių lenkų menininkų Wojciecho Bąkowskio ir Zuzannos Bartoszek santykiai. Nors su dokumentika filmas tikrai neturi nieko bendra. Kai susiduria dvi dominuojančios, į narcisizmą linkusios asmenybės, kurios net išoriškai yra panašios (gal tai dar viena narcisizmo forma, vienas kitame jie mato savo paties atspindį?), nieko gero nelauk. Filmo personažai (juos įkūnija Justyna Wasilewska ir Jacekas Poniedziałekas) konkuruoja, vienas kitą emociškai kankina ir kartu įkvepia ar net „skolinasi“ vienas kito idėjas. Kasdienis gyvenimas ir kūryba susimaišo. Filme pasakojama tikra šiuolaikinė meilės istorija, pavyzdžiui, poligamija čia tik „pakursto“ santykius, nėra joks tabu, bent jau iš Bąkowskio pusės, nes Zuzanna pavydi net lenkų kino klasikos – Władysławo Pasikowskio „Šunų“ – herojei. Taip pat „Meilės širdis“ rodo, iš kokios „medžiagos“ atsiranda dažnai keiksnojamas šiuolaikinis menas. Užuot su molbertais ėję į pievas ar miškus, ieškoję įkvėpimo vidiniuose išgyvenimuose, Zuzanna ir Wojciechas įkvėpimo eina ieškoti į prabangų prekybos centrą, lempų skyrių. Stilizacija, preciziškomis kompozicijomis pasižyminti „Meilės širdies“ forma prilygsta ekscentriškai filmo temai, beje, filme girdime paties Bąkowskio kurtą muziką.

 

Konkursinėje „Europos debiutų“ programoje rodomas Bertrand’o Mandico filmas „Laukiniai berniukai“ pirmiausia išsiskiria savo atvirai naudojama kempo (camp) estetika. Kalbant apie filmą tikriausiai būtų galima pateikti daugybę ne tik kinematografinių įtakų: čia ir Williamas S. Burroughsas, Guy Maddinas, Walerianas Borowczykas, apie kurį daugiausia kalba pats režisierius. Penki XX a. pradžios aukštuomenės berniukai, kuriuos, beje, vaidina moterys, užvaldyti gaivališkų jėgų ir paveikti alkoholio, padaro žiaurų nusikaltimą. Už tai juos nusprendžiama perauklėti. Atiduoti į paslaptingo kapitono rankas berniukai patenka į negyvenamą salą, kuri, pasirodo, yra tikras seksualinių malonumų rojus. Čia vykdoma tikrai netradicinė perauklėjimo programa – berniukai paverčiami moterimis.

Tik nesakyk, kad per vėlu nebūna

Šiais metais „Kino pavasario“ festivalyje rodomas „Jūsų Vincentas“ suteikė žiūrovams unikalią galimybę tapti kino istorijos liudininkais ir pamatyti pirmąjį pasaulyje aliejiniais dažais tapytą pilno metro filmą. Filme tapybiškai vaizduojami įvykiai nukelia į laikotarpį praėjus metams po paslaptingos Vincento Van Gogo mirties, kaip tapo įprasta manyti – savižudybės.

Būties universalijos

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno centro jau ketvirtą kartą organizuojamos „Teatro dienos“ jauniems akademijoje ugdomiems menininkams leidžia parodyti savo darbus platesniam žiūrovų ratui. Pastaruosius porą metų festivalyje vyravo draminiai spektakliai, dažniausiai gimę iš specialybės egzaminų užduočių bei scenos menų eskizų konkurse „Balkono okupacija“ rodytų darbų. 2018-ųjų programa – solidi, aprėpiantį platų scenos meno reiškinių lauką: šiuolaikinį šokį, operą, performanso meną, spektaklius vaikams (ir dar muzikinius), bei, žinoma, draminį teatrą. Šiais metais festivalis į svečius pakvietė tris užsienio spektaklius: du iš Latvijos ir vieną iš Lenkijos, kuriuose apsilankiau norėdama sužinoti, kaip kuria kaimyninių šalių bendraamžiai.

Kino naujienos trumpai

Holivudo princu vadinamas Timothée Chalamet („Vadink mane savo vardu“, „Lady Bird“) vaidins karalių Henriką V seriale „Karalius“ („The King“), kurį televizijos kanalo „Netflix“ užsakymu kurs Davidas Michôd. Serialo veiksmas perkels į XIV a. Angliją, kai dvidešimtmetis Henrikas V tampa karaliumi ir nusprendžia kariauti su Prancūzija. Scenarijaus pagrindu tapo Williamo Shakespeare‘o pjesės „Henrikas IV“ ir „Henrikas V“. Filmavimas prasidės šių metų birželį. Kada numatoma premjera, „Netflix“ nepraneša. O gausius „Vadink mane savo vardu“ gerbėjus turėtų pradžiuginti žinia, kad režisierius Luca Guadadagnino planuoja kurti filmo tęsinį. Filmavimas prasidės, kai Chalamet sukaks dvidešimt penkeri – tiek pat, kiek jo herojui. Chalamet gimęs 1995-aisiais, vadinasi, laukti teks neilgai.

Tik pažiūrėk! Jis ateina!

„Tik pažiūrėk! Jis ateina!“, cyptelėjo šalia sėdėjusios, dar mokykloje besimokančios merginos. Ir nenuostabu, ši reakcija dirigento tikrai pelnyta. Energingai įbėgęs ir užšokęs ant dirigento pakylos, Martynas Stakionis save nebyliai pristatė – buvo aišku, jog tą vakarą, kovo 24-ąją, Lietuvos nacionalinės filharmonijos publika į svajų bangas nepanirs. Greičiau jau išgyvens Johanneso Brahmso inspiruotas jausmų audras.

Tikrumas, kai visi skuba

„Kino pavasario“ programos sudarytojai priėmė drąsų ir sveikintiną sprendimą uždaryti festivalį aštuonerius metus kurtu Mindaugo Survilos filmu „Sengirė“ – netipišku kūriniu apie gamtą. Apie tai, kiek ir kuo filmas netipiškas, apie gamtos ir žmogaus santykį, apie stebėjimą, kaip kino būdą užmegzti santykį su pasauliu, apie filmo herojus (įvairiausius gyvūnus, įskaitant žmogų), apie kitokį patriotiškumą ir miškų išsaugojimo būtinybę su filmo režisieriumi kalbėjosi Narius Kairys.

 

Norėčiau pradėti klausimu, kurį viena ar kita forma esi jau girdėjęs daug sykių. Ar sunku pasistatyti namą medyje?

Ne... Iš pradžių buvo sunku, bet kai tai tampa kasdieniu darbu, pastatyti namą medyje trunka daugiausia keturias valandas. Anksčiau tiek pat laiko trukdavo į medį užlipti, tačiau dabar, ypač dėl šiuolaikinės technikos, dirbti lengva.

Penki savaitės tekstai

Tadas Friendas „The New Yorker“ rašo apie amerikiečių reperį, dainininką, rašytoją, komiką, aktorių Donaldą Gloverį, daugeliui tikriausiai geriau žinomą sceniniu pseudonimu „Childish Gambino“. Šių metų „Grammy“ apdovanojimuose jo albumas „Awaken, My Love!“ ir singlas „Redbone“ nominuotas penkiose kategorijose, 2017 m. jis taip pat pelnė „Auksinių gaublių“ ir „Emmy“ statulėles geriausiam aktoriui (taip pat „Emmy“ už režisūrą) savo kuriamame televizijos seriale „Atlanta“, juodojoje egzistencinėje komedijoje apie juodaodžių gyvenimą.

Domina, ką filmai mums padaro

Jaunos lenkų režisierės Jagodos Szelc filmas „Bokštas. Šviesi diena“ – vienas originaliausių šiųmečio „Kino pavasario“ filmų. Tai pirmas ilgo metražo režisierės filmas. Jo premjera įvyko pernai rudenį Gdynės kino festivalyje, kuriame Szelc buvo apdovanota už geriausią debiutą ir scenarijų. Šiemet ji jau gavo prestižinį žurnalo „Polityka“ apdovanojimą („Paszport Polityki“), skiriamą jauniems menininkams, o „Bokštas. Šviesi diena“ nuolat keliauja po tarptautinius festivalius. Pateikiame režisierės interviu Januszui Wróblewskiui, išspausdinto savaitiniame žurnale „Polityka“, fragmentus.

Kodėl atklydo paslaptinga žirafa?

„Kurti muziką vaikams, dainuoti ir klausytis mane paskatino Sigito Gedos šiai auditorijai skirta poezija. Sigitas mokėjo su vaikais kalbėtis „suaugusiųjų kalba“. Kažkokiu stebuklingu būdu buvo perpratęs vaikų mąstyseną ir pačių mažiausiųjų žodyną. Taigi Sigito poezijoje neužtikau taip dažnai pasitaikančio dirbtinumo, kai bendraujama ne su tokiais vaikais, kokie jie yra iš tikrųjų, o su tokiais, kokiais norėtume, kad būtų“, – savo inspiracijomis dalijosi kompozitorius Laimis Vilkončius.

Postdraminis vidurio teatras

„Auksinių scenos kryžių“ išvakarėse pateikiame lenkų leidinyje dwutygodnik.com išspausdintą Witoldo Mrozeko recenziją apie Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį „Lokis“. Mrozekas – teatro kritikas ir publicistas, „Krytyka Polityczna“ grupės narys, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teatro recenzentas.

PUSLAPIS
IŠ
1003