7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Būties universalijos

Apie festivalio „LMTA Teatro dienos“ užsienio programos spektaklius

Laura Šimkutė
Nr. 13 (1250), 2018-03-30
Teatras
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno centro jau ketvirtą kartą organizuojamos „Teatro dienos“ jauniems akademijoje ugdomiems menininkams leidžia parodyti savo darbus platesniam žiūrovų ratui. Pastaruosius porą metų festivalyje vyravo draminiai spektakliai, dažniausiai gimę iš specialybės egzaminų užduočių bei scenos menų eskizų konkurse „Balkono okupacija“ rodytų darbų. 2018-ųjų programa – solidi, aprėpiantį platų scenos meno reiškinių lauką: šiuolaikinį šokį, operą, performanso meną, spektaklius vaikams (ir dar muzikinius), bei, žinoma, draminį teatrą. Šiais metais festivalis į svečius pakvietė tris užsienio spektaklius: du iš Latvijos ir vieną iš Lenkijos, kuriuose apsilankiau norėdama sužinoti, kaip kuria kaimyninių šalių bendraamžiai.

 

LMTA Balkono teatre Latvijos kultūros akademijos auklėtiniai (Māra Gaņģe, Agnese Bordjukova, Linda Krūmiņa, Alise Putniņa ir kt.), bendradarbiaudami su Gertrūdos gatvės teatru (Ģertrūdes ielas teātris), pristatė spektaklį „Negaliu sustoti“ („Nevar apstāties“). Scenoje, blankiai apšviestoje dabar itin populiarių dekoratyvinę funkciją atliekančių rutulio formos lempučių (šviesų menininkas Edgars Karlsons), pagrindinis vaidmuo tenka lėlei. Pagal gyvai atliekamą minimalistinę muziką (Maksims Šenteļevs) artisto valdoma lėlė gerą pusvalandį šoka – tai tarsi ritualas. Marionetė, primenanti giltinės ir vienuolio hibridą, atrodo kaip vienatvės ir priklausomybės nuo aplinkos jėgų simbolis. Lėlės judėjimui pirminį impulsą suteikia žmogaus ranka, tačiau pats judesys ir jo plastika yra užkoduoti lėlėje. „Negaliu sustoti“ – tai ritualinė duoklė judesiui, kuris yra kiekvieno mūsų esybės dalis. Jam pasibaigus baigiasi ir egzistavimas. Manau, šiam pasirodymui reikėtų intymesnės už Balkono teatrą erdvės, kurioje žiūrovas būtų viename lygmenyje su atlikėjais, nes kartais tai, kas vyksta scenoje, paskęsta jos gelmėje ir kruopščiai atidirbtus lėlės judesius pasiglemžia beveik neapšviestos aplinkos tamsa.

 

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje pristatytas kitas Latvijos kultūros akademijos studentų darbas – šiuolaikinio šokio spektaklis „Kambaryje“ („Istabā“), įkvėptas Samuelio Becketto apsakymo „Kompanija“. Iš pirmo žvilgsnio jis kiek panašus į 2017-ųjų „Sirenose“ rodytą „Rimini Protokoll“ projektą „Nachlass. Kambariai be žmonių“, nes žiūrovai pakviečiami į kambarį, kuriame pasiūloma susirasti patogų stebėjimo kampą, apžiūrėti muziejaus eksponatus ir gana laisvai (netrukdant šokėjoms) judėti erdvėje. Pirmoje spektaklio dalyje daugiausia dėmesio skiriama bandymui susikalbėti be žodžių. Viešpatauja tyla, drumsčiama tik monotoniško ir sinchroniško šokėjų (Agnese Bordjukova, Taisija Frolova) judėjimo; muzikos nėra. Iš pradžių šokėjos veiksmus atlieka paeiliui: knygas iš vieno kambario galo į kitą nešioja viena, o po jos – kita; ta pati schema naudojama ir kitiems judesiams. Atrodo, lyg jos bandytų megzti tarpusavio dialogą. Po keleto tokių bandymų veiksmai jau atliekami nepaisant viena kitos, tarsi griaunant dialogo galimybę. Jaunos menininkės bando apčiuopti ir išreikšti šiuo metu įsigalėjusią komunikacijos krizę, negebėjimą susikalbėti, suprasti šalia esančio, ir joms tai pavyksta. Antroje spektaklio dalyje žiūrovai pakviečiami į kitą, greta esantį kambarį, kuriame galima susėsti prie bendro stalo. Šioje dalyje judesio beveik nelieka, jį keičia iš popieriaus lapų skaitomas Becketto „Kompanijos“ tekstas. Kaip ir atlikdamos veiksmus pirmoje dalyje, tekstą atlikėjos iš pradžių skaito tvarkingai paeiliui, kol pagaliau kiekviena, skaitydama savo dalį, bando kitą perrėkti. Žodžiai virsta triukšmu ir nebetenka prasmės, taip dar tvirčiau užfiksuojant jau prieš tai išryškėjusią komunikacijos problemą. Spektaklis „Kambaryje“ tampa žmogaus, įkalinto savo paties kūne bei vienatvėje, ir desperatiškų ryšio paieškų inscenizacija. Joje išryškėja didžioji tragedija – tarpusavio supratimas ir taisyklingas dialogas nėra įmanomi.

 

„Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje Krokuvos Stanisławo Wyspiańskio teatro meno akademijos vaidybos studentai pristatė spektaklį „Efektas“ („Efekt“). Lenkijoje pripažintos režisierės Agnieszkos Glińskos spektaklis – tai bandymas atverti publikai aktualią, bet gana retai teatre analizuojamą depresijos temą (palyginimui, Lietuvoje 2004 m. Valiaus Tertelio pastatyta Sarah Kane „4.48 Psichozė“). Spektaklyje pasakojama apie farmacijos kompanijos eksperimento dalyvius – merginą ir vaikiną, kurie išbando naujus antidepresantus, bei juos prižiūrinčią gydytoją. Griežtų taisyklių kontroliuojamoje aplinkoje eksperimento dalyviai įsimyli ir bando suprasti, ar tai jų jausmų, ar antidepresantų pasekmė. Pagal britų dramaturgės Lucy Prebble pjesę „Efektas“ pastatytas spektaklis atitrūksta nuo kūrinio esmės ir susikoncentruoja į pačią depresijos temą. Scenoje, atkartojančioje psichiatrijos ligoninių baltomis sienomis mitą, laikas atrodo sustingęs, nors greitakalbe beriamas tekstas sako ką kita. Pjesėje depresija ir jos gydymo metodai pasitelkiami tik kaip priemonė analizuoti, kas yra žmogiškumo esmė ir kas žmogų daro žmogumi. Spektaklyje šią universalią temą užgožia beveik dokumentinis pasakojimas apie tai, kas yra depresija, kaip ji veikia ir kaip išbandomi antidepresantai. Susidaro įspūdis, jog tema pasirinkta tik todėl, kad yra aktuali ir ja reikia kalbėti. Vis dėlto, kaip diskusijoje po spektaklio prasitarė patys aktoriai, šis darbas yra mokymosi proceso dalis, praplėtusi jų akiratį ir leidusi kitaip žvelgti į šiuolaikinėje visuomenėje įsigalėjusią problemą. Didesnę sceninę patirtį turintys aktoriai tikriausiai būtų atvėrę ir gilumines pjesės prasmes. Šiuo atveju spektaklis, supažindindamas publiką su atitinkamais ligos faktais, tarsi atlieka edukacinę misiją. Aktoriai įvardijo, kad depresijos tema Lenkijoje yra savotiškas tabu, – tad nedaug ir skiriamės nuo kaimynų.

 

Festivalis „LMTA Teatro dienos“ plečiasi ir scenos menų įvairovės, ir geografiniu požiūriu, suteikdamas galimybę susipažinti su idėjomis, kuriomis alsuoja kaimynai. O pasirodo, kad ir mums, ir latviams, ir lenkams svarbūs tie patys dalykai: negebėjimas susikalbėti, būties trapumas, sielą kamuojantis skausmas ir pati žmogaus esmė – būties universalijos.

Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Negaliu sustoti“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kambaryje“ (Latvija). J. Suslavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.
Scena iš spektaklio „Efektas“ (Lenkija). G. Jauniškio nuotr.