7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Medūza prie fortepijono ir kiti muzikiniai įsikūnijimai

Pasivaikščiojimai po Rygos Jūrmalos muzikos festivalį ir Varšuvos bažnyčias

Beata Leščinska
Nr. 29 (1308), 2019-09-20
Muzika
Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis

Po truputį įsibėgėja ruduo, o su juo artėja ir koncertinių sezonų atidarymai bei didžiųjų rudens festivalių maratonas. Tačiau iki jiems prasidedant yra laiko stabtelėti ir prisiminti vėlyvos vasaros ir ankstyvojo rudens muzikinius įspūdžius, pasidairant šiek tiek plačiau: nuo Rygos Jūrmalos muzikos festivalio Latvijoje iki kaimyninės Varšuvos bažnyčių, kuriose irgi skamba muzika.

 

Liepos 19 – rugsėjo 1 d. Latvijoje vyko Rygos Jūrmalos muzikos festivalis. Nors ir surengtas pirmą kartą, festivalis atkreipė į save dėmesį ne tik aktyviu, taip pat į Lietuvą ir Estiją nukreiptu viešinimu, bet ir solidžiais vardais pribloškiančiomis programomis. Rengėjai ir dosnūs rėmėjai išsikėlė nekuklų tikslą paversti Rygos Jūrmalos muzikos festivalį kone reikšmingiausiu klasikinės muzikos renginiu Baltijos kraštuose. Tam tikslui festivalio meno vadovu pakvietė būti patyrusį programų kuratorių Martiną Engstroemą, Verbier festivalio įkūrėją ir vykdomąjį direktorių. Jis yra dirbęs „Deutsche Grammophon“ viceprezidentu, atsakingu už menininkų paiešką ir repertuarą, yra daugelio konkursų žiuri narys. Tad puikiai pažįsta ir plačiai žinomus atlikėjus, ir jaunus bei perspektyvius, ir tai buvo matyti Rygos Jūrmalos muzikos festivalio programose. Prasidėjęs dviem Susannos Mälki diriguojamo Bavarijos radijo simfoninio orkestro koncertais Latvijos nacionalinės operos scenoje Rygoje, savaitgaliais į koncertus kviečiantis festivalis daugiausia vyko Didžiojoje ir Kamerinėje „Dzintari“ salėse Jūrmaloje, keletą koncertų surengiant ir Rygos „Didžiosios gildijos“ salėje. Greta simfoninių koncertų, kuriuose grojo Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras, Gianandrea Nosedos diriguojamas Londono simfoninis orkestras ir Michailo Pletniovo diriguojamas Rusijos nacionalinis orkestras, įvyko nemažai kamerinių rečitalių. Juose, greta kitų, skambino Lukas Geniušas, grojo mums puikiai pažįstamas smuikininkas Julianas Rachlinas ir pianistas Rudolfas Buchbinderis, violončelininkas Mischa Maisky ir pianistė Lily Maisky, pasirodė tenoras Josephas Calleja, baritonas Benjaminas Applas ir daugelis kitų. Iš viso įvyko 20 koncertų.

 

Man teko lankytis festivalyje rugpjūčio 24–25 d., kai „Dzintari“ salėje koncertavo Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio simfoninis orkestras su pianistais Janu Lisieckiu ir Yuja Wang, o kamerinėje erdvėje – pianistas Denisas Kožuchinas ir smuikininkė Alexandra Conunova.

 

Izraelio simfoninis orkestras Jūrmaloje koncertavo du vakarus pagrečiui. Rugpjūčio 24 d. žymiojo maestro vadovaujamas orkestras pirmoje koncerto dalyje „akompanavo“ jaunosios kartos pianisto Jano Lisieckio atliekamam Ludwigo van Beethoveno Koncertui fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 G-dur. Iš tiesų su orkestru turėjo skambinti garsusis Murray Perrahia, tačiau jis negalėjo atvykti, tad jį pakeitė J. Lisieckis – jau spėjęs išgarsėti lenkų kilmės Kanados pianistas. Kaip tik šį rugsėjį, rengiantis 2020-iesiems – Beethoveno metams, „Deutsche Grammophon“ turi išleisti J. Lisieckio įrašytą visų Beethoveno koncertų albumą. Už interpretacinę brandą ir ypatingą tembrinį jautrumą liaupsinamas pianistas jau turi „ECHO Classic“ ir Kanados „JUNO“ apdovanojimus.

 

Skambindamas su Izraelio filharmonijos orkestru J. Lisieckis buvo dėmesingas kiekvienai detalei, niuansai filigraniškai nugludinti, žinoma, puikios technikos. Sakyčiau, Beethoveno koncertas nuskambėjo labai šopeniškai, pianistiškai. Orkestras jautriai talkino solistui, tačiau visomis savo spalvomis sužibo antroje koncerto dalyje grieždamas Gustavo Mahlerio Pirmąją simfoniją d-moll. Jau garbaus amžiaus Z. Mehta dirigavo šį vėlyvojo romantizmo šedevrą įkvėptai, o orkestras tobulai jam atitarė: visos simfonijos dalys, o ypač III dalis – maleriška ironija persmelktas gedulingas maršas – buvo pagriežtos, regis, tiksliai taip, kaip užrašyta, ir kartu skleidė ypatingą emocinę energiją.

 

Panašiai ir kitą, rugpjūčio 25-osios vakarą, kai didesnis publikos masalas galbūt buvo pianistė Yuja Wang, jos skambinamą Sergejaus Rachmaninovo Trečiąjį koncertą d-moll menine pilnatve nustelbė orkestro griežiama Hectoro Berliozo „Fantastinė simfonija“, bent jau man. Ji virto tikra muzikine-tembrine orkestro puota, dar kartą patvirtinusia aukščiausią šio Izraelio filharmonijos orkestro meistrystę ir ypatingą muzikalumą.

 

Y. Wang, pati save viename interviu pavadinusi „Medūza prie fortepijono“, o pasak žinomo JAV kritiko Stuarto Isacoffo, „dėl stulbinančios technikos primenanti daugiarankę hindu dievybę Kali“, yra plačiai pasaulyje koncertuojanti pianistė (beje, tarp jos koncertinių maršrutų – pasirodymai su Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamu Birmingamo simfoniniu orkestru). Kaip ir Lisieckis, ji yra viena iš „Deutsche Grammophon“ atlikėjų. Y. Wang garsiųjų kolegų liaupsinama už tembrinį jautrumą, be abejo, nepriekaištingus pianistinius įgūdžius, bet taip pat ir dėl gebėjimo bendradarbiauti, mokėjimo „akompanuoti“ orkestrui epizoduose, kai ne solinis fortepijonas yra svarbiausias, o orkestro partija. Tuo įsitikinau ir koncerte Jūrmaloje, pianistei nepriekaištingai atlikus Rachmaninovo Koncertą d-moll.

 

Vis dėlto dėmesio verti buvo ir kameriniai koncertai, kuriuose pasitaikė proga atrasti dar negirdėtus atlikėjus. Atradimu pavadinčiau pianistą Denisą Kožuchiną, rugpjūčio 24 d. kamerinėje „Dzintari“ salėje skambinusį Felixo Mendelssohno „Dainas be žodžių“, Edvardo Griego „Lyriškąsias pjeses“ ir George’o Gerschwino „Žydrąją rapsodiją“, o rugpjūčio 25 d. pasirodžiusį duetu su taip pat dėmesio verta smuikininke Alexandra Conunova. Trisdešimt trejų pianistas, Dmitrijaus Baškirovo ir Danielio Barenboimo mokinys, prieš 9 metus Karalienės Elžbietos pianistų konkurse Briuselyje pelnęs pirmą vietą, šiandien koncertuoja svarbiausiose koncertų salėse visame pasaulyje. O Jūrmaloje atliko programą taip, lyg improvizuotų prie fortepijono – labai laisvai, įtaigiai, tačiau tuo pat metu buvo itin tikslus kūrinių teksto ir stiliaus atžvilgiu. Rugpjūčio 25 d. publika išgirdo ir tarptautinę karjerą pradėjusią jauną Moldovos smuikininkę Alexandrą Conunovą, ji su D. Kožuchinu pagriežė Franciso Poulenco Sonatą smuikui ir fortepijonui bei Richardo Strausso Sonatą smuikui ir fortepijonui Es-dur.

 

*****

Tačiau ne vien didelėse koncertų salėse vykstantys svarbių festivalių koncertai gali suteikti įdomesnių atradimų. Net be jokio ypatingo plano nuvykus, pavyzdžiui, į Varšuvą ir klaidžiojant po nuostabias senamiesčio ir naujamiesčio bažnyčias, galima aptikti kai ką įdomaus muzikiniu požiūriu.

 

Rugsėjo 9 d. Varšuvoje teko lankytis akordeono ir vargonų muzikos koncerte pačioje senamiesčio širdyje įsikūrusioje akademinėje Šv. Onos bažnyčioje. Nemokamą popietinį koncertą nuostabios puošybos erdvėje surengė Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos universiteto rektorius, akordeonininkas Klaudiuszas Baranas ir vargonininkas Michałas Markuszewskis. Koncertas buvo skirtas muzikologo, muzikinio gyvenimo organizatoriaus Zbigniewo Pawlickio (1929–2017) atminimui. Po bažnyčios skliautais nuskambėjo Sofijos Gubaidulinos „De Profundis“, ypač jautriai – Vladislavo Zolotariovo Sonatos Nr. 3 ketvirtoji dalis Allegro vivace con anima ir Enrique’s Granadoso „Rytietiškas šokis“ Nr. 2. Galbūt paradoksalu, bet akordeonas labai tinka skambėti tiek akustinius, tiek, sakyčiau, dvasinius obertonus išryškinančioje bažnyčios erdvėje, žinoma, esant atitinkamam repertuarui ir įtaigiam atlikimui. K. Baranas yra ryški ir aktyvi figūra Lenkijos muzikinėje scenoje, gerai pažįstama ir Lietuvos akordeono meno bendruomenei. Už savo „Sony Classical“ išleistą albumą „Astor Piazzolla – Tango“ atlikėjas yra pelnęs svarbiausią Lenkijos muzikos apdovanojimą – Fryderyko statulėlę. Jo interpretacijos kritikų vertinamos už individualumą ir kūrybingumą, išlaikant pagarbą atliekamam tekstui.

 

Puikus improvizatorius vargonininkas M. Markuszewskis atliko Johanno Sebastiano Bacho Simfoniją iš Kantatos Nr. 29 „Wir danken Dir“, Claude’o Balbastre’o „Cannonade“, Wolfgango Amadeus Mozarto Fantaziją f-moll ir Johano Alaino „Litanies“.

 

Dar vienas atradimas laukė Šv. Pranciškaus bažnyčioje Varšuvos naujamiestyje. Čia stovi 1925 m. Vilniuje, Wacławo Biernackio vargonų fabrike, pagaminti vargonai. Ir nors Šv. Pranciškaus bažnyčia 1944 m. vykstant Varšuvos sukilimui buvo negailestingai subombarduota, vargonai išliko! Ir iki šiol puikiai veikia, anot šiais vargonais grojančio F. Chopino muzikos universiteto profesoriaus Michało Sławeckio. Beje, panašiu metu pagaminti W. Biernackio vargonai taip pat buvo pastatyti Vilniuje – Šv. Jurgio, Šv. Mikalojaus bažnyčiose, Aušros vartų ir Katedros Šv. Kazimiero koplyčiose.

Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Jan Lisiecki, Zubin Mehta ir Izraelio simfoninis orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Jan Lisiecki, Zubin Mehta ir Izraelio simfoninis orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfonini orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfonini orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfoninis orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfoninis orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubin Mehta. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubin Mehta. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Alexandra Conunova ir Denis Kozuchin. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Alexandra Conunova ir Denis Kozuchin. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Denis Kozuchin. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Denis Kozuchin. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Klaudiusz Baran. K. Kozłowskos nuotr.
Klaudiusz Baran. K. Kozłowskos nuotr.
Michal Markuszewski, Klaudiusz Baran ir koncerto vedėjas. K. Kozłowskos nuotr.
Michal Markuszewski, Klaudiusz Baran ir koncerto vedėjas. K. Kozłowskos nuotr.
Vilnietiški Wacławo Biernackio vargonai Varšuvos Šv. Pranciškaus bažnyčioje. M. Sławeckio nuotr.
Vilnietiški Wacławo Biernackio vargonai Varšuvos Šv. Pranciškaus bažnyčioje. M. Sławeckio nuotr.