Muzika

Živilė Ramoškaitė

Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras pradėjo „Vilniaus festivalio mozaiką“

Jei ne pandemija, būtume turėję gero europinio lygio kompaktišką „Vilniaus festivalį“. Jau dvidešimt ketvirtą! O štai klastingasis virusas ėmė ir sužlugdė ne tik Vilniaus, bet ir tūkstančius kitų koncertų bei festivalių visame pasaulyje. Laimė, festivalį rengiantis Nacionalinės filharmonijos kolektyvas panikai nepasidavė, iki paskutinės minutės tikėjosi rasti kokią nors išeitį, kad įvyktų bent dalis numatytų koncertų.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Jau kelias savaites JAV vykstantys masiniai protestai smarkiai palietė ir meno pasaulį. Po „juodojo antradienio“ akcijos „Metropolitan opera“ orkestro bei choro artistai drauge su profsąjunga pasirašė oficialų raštą, kad teatre reikalauja rasinės lygybės. Jeigu operoje yra 6 pagrindiniai solistai, teatralai reikalauja, jog 3 iš jų būtų baltaodžiai, 3 – afroamerikiečiai. 2020–2021 m. sezono planas su solistų sudėtimis jau senokai patvirtintas, tad geriausiu atveju teatro valdžia į šį kreipimąsi atsižvelgs tik nuo 2021–2022 m. sezono.

Laura Švedaitė

Pokalbis su pianistu Alexanderiu Paley (Tęsinys. Pradžia Nr. 23)

Paliesiaus dvaras nekantriai laukia publikos šurmulio ir naujų gyvos muzikos koncertų. Apie tai kalbamės su atlikėjais, artimiausiu laiku besirengiančiais koncertuoti Paliesiaus koncertų salėje „Pasaga“. Su „7md“ skaitytojais dalinamės šiais nuoširdžiais ir įkvepiančiais pokalbiais.

Rugpjūčio 23 d. Paliesiuje skambins pianistas Alexanderis Paley (Prancūzija, JAV). Paklausėme, kuo šiuo metu gyvena žinomas atlikėjas.

Laura Švedaitė

Pokalbis su pianiste Guoda Gedvilaite

Kultūrinis gyvenimas pamažu atgauna pulsą. Koncertų, teatrų, parodų salės vėl pradeda kvėpuoti. Atlikėjai ir kiti menininkai jau ruošiasi postpandeminiam renesansui. Paliesiaus dvaras taip pat nekantriai laukia publikos šurmulio ir naujų gyvos muzikos koncertų.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Dvyliktoji transliacijų iš Niujorko „Metropolitan opera“ savaitė prasidėjo itin neramiai: birželio 1-ąją teatras solidarizavosi su visomis JAV meninėmis įstaigomis ir prisijungė prie juodojo antradienio akcijos, pagerbdamas Minesotoje policininko nužudyto George’o Floydo atminimą. Dėl šios akcijos teatras vienai parai sustabdė transliacijas, tad Vincenzo Bellini opera „Puritonai“ buvo transliuojama tik ryte Lietuvos laiku. Po to teatras savo socialiniuose tinkluose ir interneto puslapyje paskelbė visiškai juodą nuotrauką ir nutraukė spektaklių rodymą. Po keleto valandų ant tos pačios juodos nuotraukos atsirado žodžiai: „Meno pasaulyje nėra vietos rasizmui, Niujorke nėra vietos rasizmui, šioje šalyje ir visame pasaulyje nėra vietos rasizmui, „Metropolitan opera“ palaiko tuos, kurie kovoja už teisingumą ir lygybę. Skiriama George’ui Floydui (1974–2020) atminti“.

Algirdas Klova

Keletas įspūdžių iš folkloro koncertų

Šiemet, kaip žinome, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ oficialiai neįvyko, svečiai iš užsienio neatvyko, tačiau keli neoficialūs ir beveik neskelbti renginiai nuskambėjo gyvai ir internetu. Nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus instrumentinio folkloro specialisto Arūno Lunio suburti penkių geriausių Vilniaus instrumentinių grupių „Duja“, „Vydraga“ „Ratilai“, „Griežikai“ ir „Nalšia“ muzikantai gegužės 30 d. 12 val. pagerbė šiais metais neįvykusį tarptautinį folkloro festivalį, kuriame paskutinį gegužės šeštadienį būdavo tradicinių kapelų ir pavienių muzikantų koncertas „Grajik, muzikėla!“. Dabar koncertui teskirta 20 minučių, o po to iš prie fontano įtaisytų garsiakalbių ėmė sklisti „tikroji“ muzika: „Laiko nesustabdyt“, „Ūdrio daina“ ir kiti populiarūs įrašai. Nors kapelų muzikantai pasirodymą pradėjo tiksliai kaip numatyta, pagroti spėjo tik po polkelę ir valsiuką. Visų grupių bendrai atliekamą valsą teko groti jau triukšme. Nežinau, kas dėl to kaltas, na ir ne laikas kaltų ieškoti, jau nieko nebepakeisi.

Beata Baublinskienė

Apie „Halkos“ premjerą Varšuvoje

Ne tik artistai yra pasiilgę scenos. Publika irgi ilgisi to nepakartojamo gyvo meninio įvykio jaudulio, pakilios premjerų atmosferos ir net, sakyčiau, teatro dulkių ar naftalino (jei jis sklistų nuo scenos rekvizito) kvapo... Iš to ilgesio prisiminiau naujausią, nors ir vasario 11 d. matytą (tačiau vėlesnių juk jau ir nebebuvo), operos premjerą. Tai Stanisławo Moniuszko „Halkos“ pastatymas Varšuvos didžiajame teatre.

Algirdas Klova

Apie dar vieną muzikinę akciją, praskaidrinusią karantiną

Penktadienį, gegužės 29 d., Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos balkone vėl įvyko mikrokoncertas. Filharmonijos ir asmeninių atlikėjų iniciatyvų inspiruojama toliau tęsiasi socialinė-muzikinė koncertų iš balkono akcija. Karantinas lyg ir į pabaigą, o filharmonijos durys kol kas dar neatviros, tad tokios akcijos labai reikalingos gyvos muzikos išsiilgusiai publikai. Tą popietę centriniame pastato balkonėlyje solo griežė pasaulinio garso smuikininkas, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas.

Kristupas Antanaitis

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Vis labiau šylant orams ir švelnėjant karantinui, visas praėjęs laikas nuo kovo vidurio atrodo kaip tolimas prisiminimas. Nuo viruso plitimo pradžios prabėgo nemažai laiko, pasikeitė ne tik nuotaikos, bet ir orai, tad grįžtant į normalų ritmą ir po truputį atsigaunant renginiams, atrodo keista, kad „Metropolitan opera“ vis dar aktyviai rodo savo spektaklių įrašus. Beje, Vienos valstybinė opera jau paskelbė, kad birželis bus paskutinis operų rodymo mėnuo. Niujorko opera sustoti neketina. Paskutinę pavasario dieną paskelbtas 13-tos ir 14-tos savaičių grafikas, tad bent jau iki Joninių operas dar tikrai matysime.

Laimutė Ligeikaitė

Apie internetinius pasidairymus svetur ir dar kartą apie Simone Kermes

Vadinamasis kultūros sektorius, menininkai, šiandien susiduria su ypatingais sunkumais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip sprendžiamos šios problemos svetur, ar randama optimalių būdų išbristi iš krizės – mūsų visuomenei itin smalsu. Nors jau yra gerų ženklų ir dėmesys į menininkus atkreiptas, rezultatą pamatysime tik po kurio laiko. Pasidairius kad ir po kaimynų lenkų spaudą, konkrečiai, pasklaidžius muzikams nuo senų laikų žinomą žurnalą „Ruch muzyczny“, taip pat aptinkama minėtų aktualijų. Pastaruoju metu už akių užkliuvo leidinio puslapiuose minima žinomos vokiečių dainininkės Simone Kermes pavardė. Žurnale pateikiamas iš vokiečių spaudos verstas jos pokalbio fragmentas, kuris, manome, sudomins ir „7md“ skaitytojus. Juolab kad scenos žvaigždė Simone Kermes yra nuoširdi Lietuvos draugė, pernai su italų senosios muzikos ansambliu „Amici Veneziani“ dovanojusi net du koncertus Paliesiaus dvare. Apie tą įvykį laikraštyje rašė Algirdas Klova (7md, Nr. 28 (1307), 2019-09-13), pabrėžęs atlikėjos surastą savitą raktą į senąją muziką, įprastų stereotipų laužymą ir išskirtinį artistiškumą, padėjusį atskleisti skirtingų laikotarpių muzikos žanrų estetikos bei meninės raiškos panašumus.