Sergejus Krylovas griežė Nacionalinės filharmonijos balkone

Penktadienį, gegužės 29 d., Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos balkone vėl įvyko mikrokoncertas. Filharmonijos ir asmeninių atlikėjų iniciatyvų inspiruojama toliau tęsiasi socialinė-muzikinė koncertų iš balkono akcija. Karantinas lyg ir į pabaigą, o filharmonijos durys kol kas dar neatviros, tad tokios akcijos labai reikalingos gyvos muzikos išsiilgusiai publikai. Tą popietę centriniame pastato balkonėlyje solo griežė pasaulinio garso smuikininkas, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas. Virtuozas Vilnių nudžiugino Johanno Sebastiano Bacho Čakona ir Niccolò Paganini Kaprisu a-moll. Koncertas tęsėsi lygiai 20 min. Manyčiau, kad tokio lygio muzikantui tai pernelyg trumpas laikas atskleisti visus savo sugebėjimus, net ir iš balkono, bet jis tai padarė! Šiuo metu šis aukščiausio meistriškumo menininkas gyvena Italijoje, griežia visame pasaulyje, o šis koncertas jam buvo pirmas po karantino, kurio ilgas savaites jis leido Vilniuje, visą izoliacijos laiką jo muzikai skambant tik namuose. Į Jono Basanavičiaus aikštę susirinko daug kamerinio orkestro narių su šeimomis, atėjo senamiesčio kaimynai, džiaugėsi praeiviai, klasikinės muzikos gerbėjai ir jų augintiniai. Nemažai žmonių žiūrėjo tiesioginę transliaciją per filharmonijos „Facebook“ paskyrą, pasirodymas buvo tiesiogiai transliuojamas ir filharmonijos skaitmeninėje salėje (nationalphilharmonic.tv). 

Prieš trejetą savaičių jau girdėjome vieną koncertą filharmonijos balkone, jį surengė Valstybinis Vilniaus kvartetas. Visi labai džiaugėmės po ilgesnio laiko vėl išgirdę gyvą muziką, kurios jau buvome stiprokai išsiilgę. Kovo 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje garsusis smuikininkas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru turėjo griežti amerikiečių minimalisto Philipo Glasso koncertą. Deja, renginys dėl pandemijos buvo atšauktas. „Visą tą laiką esu karantine. Mano kasdienybė buvo visiškai amorfiška: nieko nesinorėjo veikti, darbingumas buvo lygus nuliui. Mintys apie Italiją, joje gyvenančią mamą mane stačiai persekiojo, ir aš negalėjau galvoti apie ką nors kita“, – sakė S. Krylovas. Kai baigsis karantinas, muzikas sako pradėsiąs montuoti naujausią kompaktinę plokštelę, kurią dar sausio pradžioje įrašė su Lietuvos kameriniu orkestru. Šio kolektyvo meno vadovu ir dirigentu S. Krylovas tapo 2008-ųjų gruodį, bet draugystė, bendri pasirodymai ir daug šiltų prisiminimų su orkestru smuikininką siejo jau seniai, dar nuo tada, kai kolektyvui vadovavo Saulius Sondeckis. Būdamas dar labai jaunas, S. Krylovas kartu su Lietuvos kameriniu orkestru yra įrašęs plokštelę firmoje „Melodija“. O 2016 m. orkestras su savo meno vadovu tapo pirmuoju Lietuvos kolektyvu, patekusiu į klasikinės muzikos elitą: viena garsiausių pasaulyje klasikinės muzikos leidėjų „Deutsche Grammophon“ išleido jų įgrotą kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas Antonio Vivaldi ciklas „Metų laikai“, taip pat Koncertai Nr. 8 ir 9 smuikui ir styginiams.

S. Krylovas gimė 1970 m. Maskvoje, styginių instrumentų meistro Aleksandro ir pianistės pedagogės Liudmilos šeimoje. Vos sulaukęs dešimties jau debiutavo profesionalioje scenoje. Devyniolikos (1989 m.) S. Krylovas su tėvais išvyko į Italiją. Apsigyveno Kremonoje, ten studijavo ir skynė laurus garsiuose konkursuose. Pirmieji metai emigracijoje buvo gana sunkūs, tačiau galiausiai šeima įkūrė muzikos mokyklą ir atsitiesė. Kadaise didysis violončelės virtuozas Mstislavas Rostropovičius (1927–2007) savo jaunąjį kolegą pavadino vienu iš penkių geriausių pasaulio smuikininkų. Anot paties S. Krylovo, M. Rostropovičiaus žodžiai jį įpareigoja iki šiol.

Netrukus, birželio 9 d., S. Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras Nacionalinėje filharmonijoje pradės koncertų ciklą „Vilniaus festivalio mozaika“, kurioje kaip tikra atgaiva vėl skambės Vivaldi „Metų laikai“.