Muzika
Kultūrinis gyvenimas pamažu atgauna pulsą. Koncertų, teatrų, parodų salės vėl pradeda kvėpuoti. Atlikėjai ir kiti menininkai jau ruošiasi postpandeminiam renesansui. Paliesiaus dvaras taip pat nekantriai laukia publikos šurmulio ir naujų gyvos muzikos koncertų. Vienaip ar kitaip, šis ypatingas bepraeinantis laikas paliks žymę mūsų atmintyje ir galbūt negrįžtamai pakeis įsisenėjusius pasaulio įpročius. Apie tai kalbėjomės su atlikėjais Guoda Gedvilaite, Alexanderiu Paley, Mūza Rubackyte, Jeanu Marcu Luisada ir Viktoriu Paukšteliu, vasarą bei artimiausią sezoną besirengiančiais koncertuoti Paliesiaus koncertų salėje „Pasaga“. Su „7md“ skaitytojais dalijamės šių nuoširdžių ir įkvepiančių pokalbių ciklu.
Liepos 19 d. Paliesiuje savo 30-metį scenoje pažymės pianistė Guoda Gedvilaitė. Pirmiausia ir kalbiname šią idėjomis ir energija spinduliuojančią atlikėją.
Atlikėjams ir kitiems menininkams per pandemiją teko kuriam laikui pamiršti koncertų ir teatrų sales bei susibūrimus. Kokios nuotaikos aplankė Jus? Ko labiausiai ilgitės?
Negalvojant apie finansinius nuostolius dėl neįvykusių koncertų ir atsižvelgiant į tai, kad pastarieji dveji metai, genami įsipareigojamų ritmo, man buvo ypatingai įtempti, į priverstines koronos atostogas žiūriu pozityviai: pailsėjau, išsimiegojau, stebiu, kaip akyse auga sūnus Aurelijus, pagaliau turiu laiko jam ir vyrui, daug laiko praleidžiu su šeima. Pradėjau kurti naują projektą, kuris bus didelė staigmena Druskininkams rugpjūčio pabaigoje. Kartu su Bazarų trio atliksime dvi simfonines poemas: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miške“ ir Ottorino Respighi „Romos pušynai“ – orkestras čia suskambės mūsų rankomis ir mūsų fantazija, panaudojant skirtingus klavišinius instrumentus. O labiausiai ilgiuosi visuomet to, ko šalia neturiu: savo tėvelių, brolio ir gimtųjų Druskininkų.
Ar atradote alternatyvų dalintis muzika? Ką manote apie koncertus internete?
Dalintis muzika gyvai galėsime jau netrukus. Pasinaudojau šiuo laiku savo asmeniniam tobulėjimui, repertuaro plėtimui, kasdien miške ieškojau įkvėpimo ir naujų idėjų, kurias netrukus realizuosiu. Šio karantininio laikotarpio koncertai internete manęs nesudomino nei kaip atlikėjos, nei kaip klausytojos. Įrašus visada klausau tikslingai, tuos, kurie mane domina ir pagal rekomendacijas. Stebiu ir matau, kaip muzikai stengiasi būti nepamiršti, viešina savo senus ir naujus įrašus, tiesiogiai transliuoja savo sugebėjimus. Tai pagirtina, tačiau virtualiose mediatekose jau iki pandemijos buvo milijonai įrašų, o dabar dar tiek pat atsiranda bene kasdien... Sėdėti prie ekranų ir žiūrėti koncertus? Gal geriau pabėgioti, pasivaikščioti arba pamedituoti – juk tam taip pat reikia laiko, labai svarbaus laiko sau, kurį būtent dabar visi turime. Todėl rekomenduoju kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir nevarginti žmonių savo įrašais. Palikime vietos laukimui ir gyvų koncertų pasiilgimui. Viskas jau netrukus vėl vyks. Mano nuomone, virtualūs niekaip neprilygsta gyviems koncertams, nes tik gyvai galima sukurti atmosferą, emocijas ir svarbiausią dalyką – atlikėjo ir publikos kontaktą. Šito taip pat ilgiuosi.
Papasakokite apie savo koncertą, kuris greitai vyks Paliesiuje.
Šiais metais švenčiu trigubą jubiliejų: Ludwigui van Beethovenui – 250, Čiurlioniui – 145, o aš esu visu amžiumi jaunesnė už Čiurlionį, 25 metus gyvenu Frankfurte ir jau 30 metų gyvenu koncertinį gyvenimą scenoje. Savo pasirodymui Paliesiaus dvare rengiu autobiografinę programą: skambės Beethoveno Bagatelės iš mano Vilniaus mokslų laikotarpio, simbolinė „Atsisveikinimo“ sonata, kuria noriu papasakoti apie tuos metus, kai atsisveikinau su namais ir išvykau studijuoti į Frankfurtą, sonatoje girdėsis ir išsiskyrimo liūdesys, ir grįžimo-pasimatymo džiaugsmas. Labai džiaugiuosi šių metų gimtadienio dovana: kompozitorė Loreta Narvilaitė man parašė kūrinį „Garsas prabyla į tylą“, šiuo metu jį mokausi ir skambinsiu šios vasaros koncertuose. Kūrinys parašytas mano vardo inicialų tonacijoje – G – ir prasideda liaudies dainos „Anoj pusėj Nemuno“ melodija. Pasak kompozitorės, nors užaugau prie Nemuno, jai aš gyvenu „anoj pusėj“.
Kokią žinutę šiandien norėtumėte perduoti Paliesiaus dvaro auditorijai?
Koncertai Paliesiaus dvare ypatingi savo atmosfera ir atlikėjams, ir klausytojams. „Pasagos“ koncertinė erdvė ir visas dvaras man kažkuo primena Gidono Kremerio organizuojamo Lokenhauzo festivalio atmosferą: ir draugišku, jaukiu priėmimu, ir įdomiomis programomis, ir profesionaliu koncertų organizavimu, ir labai skaniu maistu, ir nuostabiu apgyvendinimu.
Džiaugiuosi sutikusi labai įdomų žmogų – vizionierių, dvaro savininką Julių Ptašeką ir visus malonius dvaro darbuotojus. Smagu sugrįžti į šią vietą, kasmet susitikti su savo klausytojais, kurie specialiai iš kitų miestų atvyksta išgirsti mano skambinimo, todėl nekantrauju dalintis su jais savo naujausiomis idėjomis ir muzika. Paliesiaus dvaras man yra unikalus ir nepamirštamas.
B. d.
