7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasikalbėjimai per muziką

VII tarptautiniam Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursui pasibaigus

Rasa Murauskaitė
Nr. 14 (1075), 2014-04-11
Muzika
Thibault Lebrun ir Lietuvos kamerinis orkestras. Dž. Barysaitės nuotr.
Thibault Lebrun ir Lietuvos kamerinis orkestras. Dž. Barysaitės nuotr.

Savaitė nesibaigiančios muzikos – taip galima apibendrinti balandžio 6-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pasibaigusį VII tarptautinį Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursą, kuris džiugino ne tik dalyvių gausa, bet ir ryškiomis meno pasaulio asmenybėmis. Dalyvius vertino rimta tarptautinė komisija, o pirmuosius turus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje stebėjo „Alink-Argerich“ fondo vadovas Gustavas Alinkas. Jis ne tik rengė straipsnį apie konkursą Nyderlandų spaudai, bet ir ieškojo istorinės medžiagos – G. Alinkas yra pripažintų knygų apie profesionaliosios muzikos konkursus autorius. Jo žmona, pianistė, fondo tarybos narė Akemi Alink-Yamamoto, konsultuojanti profesionaliosios muzikos konkursų organizatorius, buvo ir kamerinių ansamblių grupės komisijos narė. Pirmą kartą konkurse viešėjo bei pianistų vertinimo komisijoje dalyvavo Škotijos karališkosios konservatorijos profesorius Aaronas Shorras, o pirmininkauti kamerinių ansamblių komisijai tradiciškai pakviestas Vienos muzikos ir scenos menų universiteto profesorius Avedisas Kouyoumdjianas. Atidarymo kalboje jo pasakytas linkėjimas „pasikalbėti per muziką“ buvo labai gražiai įgyvendintas – savo muzikos, kultūros, pasaulio suvokimu dalijosi muzikantai iš 20 valstybių.

 
Visuomet nepaprastai smagu pažvelgti į lietuvių ir užsienio atlikėjų skirtumus. Nors muzika dažnai vadinama universalia kalba, neišvengiamai pastebimi muzikinės tradicijos, kultūros, mentaliteto skirtumai. Natūralu, kad konkurse tai ryškiausiai atsiskleidė klausantis S. Vainiūno muzikos – kompozitoriaus kūryboje girdima lietuviška mąstysena, kai kur yra net labai aiškių nuorodų į mūsų liaudies kūrybą. Buvo labai įdomu palyginti antrojo pianistų turo dalyvių ne kartą atliktos Baladės d-moll, op. 30, interpretacijas. Kūrinio pradžioje monodiškai eksponuojama liaudiška tema, ji ne kartą sugrįžta ir kūrinio plėtotėje, tik jau papuošta moderniomis muzikos išraiškos priemonėmis. Dalyviams atliekant kūrinį vėrėsi jų tradicinės muzikos sakralumo suvokimas, gebėjimas pritaikyti savo kultūrinę patirtį kitokios tradicijos opuso atlikimui. Tokie kultūriniai dialogai buvo vienas įdomiausių konkurso momentų. Vis dėlto reikia pripažinti, jog ne vienam iš svečių neretai pritrūkdavo to švelnaus lyrizmo ir savotiškos melancholijos, slypinčios mūsų liaudies tradicijoje, ypač jautraus prisilietimo, galinčio atskleisti visą šios muzikos grožį iki pat gelmių. O interpretuoti „Mažosios vabzdžių siuitos“, op. 7, ar „Aštuonių nuotaikų“, op. 43, pjeses visiems sekėsi kiek geriau, galbūt todėl, kad šiuose kūrinėliuose egzistuoja konkrečios programinės nuorodos, iškart duodančios raktą kūrinio mįslių skryniai atrakinti. Ryškių skirtumų buvo galima įžvelgti ir atliekant kamerinius S. Vainiūno kūrinius – Sonatą smuikui ir fortepijonui, op. 38, Trio ar abu Fortepijoninius kvintetus. Vieni pasirinko jausmingą, romantizuotą interpretaciją, kiti pastebėjo ir įprasmino impresionistinius kompozicijų niuansus. Vis dėlto specialiaisiais prizais, kuriuos skiria pianistė Birutė ir smuikininkė Audronė Vainiūnaitės už geriausius S. Vainiūno kūrinių atlikimus, buvo apdovanotos pianistė iš Kazachstano Žibek Kožachmetova ir smuikininkės Žydrės Ovsiukaitės bei pianistės Martynos Kloniūnaitės duetas „Presto“ iš Lietuvos.
 
Reikia pripažinti, kad ir pianistų, ir kamerinių ansamblių finaliniai turai buvo labai stiprūs. Šeštadienio rytą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje prasidėjusiame kamerinių ansamblių finale labai aiškiai atsiskleidė ansamblių skirtumai, išryškėję tiek per kūrinių atlikimo charakterį, tiek per elgseną scenoje. Finale grojo ir abu lietuvių duetai – „Lietuva“ (Paulius Rudokas, fortepijonas; Kostas Tumosa, smuikas) ir „Presto“. Toks negausus, palyginti su pianistų grupe, lietuvių kamerinių ansamblių skaičius primena prieš konkursą kalbintos kamerinių ansamblių konkurso organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojos, komisijos narės, LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjos profesorės Dalios Balsytės mintis, jog dauguma pianistų šiame konkurse nori dalyvauti solo kategorijoje ir nebelieka kam groti kameriniuose ansambliuose. Šiaip ar taip, abu lietuvių duetai pasirodė sėkmingai – „Presto“ tapo trečiosios premijos laureatu, o „Lietuva“ įvertintas diplomu. Pirmosios premijos laureatais kamerinių ansamblių grupėje pripažintas olandų fortepijoninis trio (šiuo metu muzikuojantis Austrijoje) „Delta“ (Vera Kooper, fortepijonas; Gerardas Spronkas, smuikas; Irene Enzlin, violončelė). Šis ansamblis nuo pat pradžių išsiskyrė ne tik ypatingu muzikalumu, susigrojimu, bet ir nepaprasta charizma. Kaskart juos išvydus scenoje norisi ne tik klausytis, bet ir stebėti. Atrodo, jog vos pradėję groti visi trys tiesiog susitapatina su muzika, gyvena joje nieko daugiau aplink nepastebėdami. Savo finalinei programai pasirinkę Johanneso Brahmso Trio nr. 3 c-moll, op. 101, bei Dmitrijaus Šostakovičiaus Trio nr. 2, e-moll, op. 67,jie salėje sukėlė tikrą sprogimą. Ne be reikalo „Delta“ ne tik įvertintas pirmąja premija, bet ir apdovanotas specialiuoju prizu už geriausią XX a. kūrinio interpretaciją. Antroji premija šįkart iškeliavo į Šveicariją: ji atiteko kitam talentingam fortepijoniniam trio „Karmeliet“ (Jeong Heum-Yeon, fortepijonas; Nicolas Alvarezas, smuikas; Zephyrin Rey-Bellet, violončelė). Trečiąja vieta kartu su jau minėtu lietuvių „Presto“ įvertintas duetas „Sonoro“ iš Ukrainos (Andrij Pavlov, smuikas; Valerija Šulga, fortepijonas), taip pat išsivežęs ir specialųjį Eduardo Balsio fondo prizą už geriausią klasikinio kūrinio interpretaciją.
 
Pianistų grupės rezultatai šiais metais buvo kiek netikėti – po finalo, kuriame šeši dalyviai pasirodė kartu su Lietuvos kameriniu orkestru (jam dirigavo ir šią programą rengė Robertas Šervenikas), pirmoji premija neatiteko nė vienam. Vietoj to paskirti du antrosios vietos prizai, kurių laureatais tapo prancūzų pianistas, Deniso Pascalio studentas Nacionalinėje Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje Thibault’as Lebrunas ir LMTA rektoriaus, profesoriaus Zbignevo Ibelgaupto studentas Justas Čeponis. Per atrankinius turus nepaprastai puikiai pasirodęs T. Lebrunas – labai techniškas, muzikalus ir meniškai brandus pianistas, sugebantis prikaustyti žiūrovų dėmesį. Tą jis patvirtino finale atlikdamas Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertą fortepijonui su orkestru nr. 12 A-dur, KV 414. Pianistas pasižymėjo nepaprastai preciziška garso kultūra, subtilumu, rodėsi, jog kiekviena frazė yra apgalvota ir įprasminta, nors kartu atlikėjas spinduliavo ir nepaprastą muzikinę laisvę. Išgirdome kone tobulą klasikinį lengvumą, harmoniją ir eleganciją. O nepaprastai audringo publikos palaikymo sulaukęs J. Čeponis, atlikęs S. Vainiūno Koncertą fortepijonui su orkestru nr. 4, op. 40, žavėjo savo emocinga muzikine išraiška, teisingai perskaityta kūrinio muzikine medžiaga, gera technika. Tad komisijos sprendimą neskirti pirmosios vietos veikiau reiktų suprasti ne kaip jos verto atlikėjo nebuvimą, o kaip dviejų atlikėjų lygiavertiškumą.
 
Trečiąją vietą pianistų grupėje pasidalijo pianistė iš Kazachstano Ž. Kožachmetova ir japonė Ayane Matsuura, šiuo metu studijuojanti Suomijoje. Pastarosios W.A. Mozarto Koncerto fortepijonui su orkestru nr. 12 A-dur, KV 414 atlikimas taip pat buvo nepaprastai išraiškingas ir apgalvotas. Savo ruožtu Ž. Kožachmetova per visą konkursą žavėjo puikiu techniniu pasirengimu, finale labai sėkmingai atliko Johanno Sebastiano Bacho Koncertą fortepijonui su orkestru nr. 1 d-moll, BWV 1052.Kiti du finalininkai – Anastasia Milovanova ir Jurgis Aleknavičius – pelnė diplomus. J. Aleknavičiui, puikiam pianistui, pritrūko sėkmės atliekant J.S. Bacho Koncerto fortepijonui su orkestru nr. 7 g-moll pirmąją dalį, čia padaryta klaida atlikėją šiek tiek išmušė iš vėžių. Nors kūrinį jam pavyko sėkmingai ir profesionaliai užbaigti, žingsnelio iki laureato vardo pritrūko.
 
Sekmadienį vykusią apdovanojimų ceremoniją pradėjo archyvinis pjesės „Pakalnutės žydi“ įrašas, kurio autorius pats Stasys Vainiūnas. Konkurse šį kūrinį teko girdėti 39 kartus, o šis 40-asis kartas buvo simboliška ir jautri visų šių interpretacijų išvada. Sveikinimo žodį uždarymo renginyje taręs Lietuvos kultūros viceministras Darius Mažintas pabrėžė, jog nors Lietuva ir neturi daug naftos ar kitų gamtinių išteklių, ji gali didžiuotis turtinga kultūra, turinčia gilias šaknis. Jam antrindama pirmą kartą mūsų šalyje viešėjusi A. Alink-Yamamoto pasidžiaugė sutikusi čia daug nuostabių žmonių ir pažadėjo žinią apie tarptautinį Stasio Vainiūno konkursą paskleisti pasauliui. Konkursu dar kartą pasidžiaugė pianistų komisijos pirmininkas Juris Kalnciems, o kamerinių ansamblių komisijos pirmininkas Avedisas Kouyoumdjianas padėkojo organizatoriams už galimybę vėl grįžti į Lietuvą bei išreiškė susižavėjimą S. Vainiūno kūryba. Muzikas palinkėjo laureatams tapti kompozitoriaus ambasadoriais, nes jo muzika, deja, nėra gerai pažįstama už Lietuvos ribų.
 
Labiausiai laukto įvykio – laureatų koncerto – programa buvo itin įvairi, nes kiekvienas pianistas ar ansamblis pasirinko sėkmingiausius savo kūrinius, už kai kuriuos buvo gavę ir specialiuosius prizus. Skambėjo daug puikių interpretacijų, tačiau ypač įstrigo fortepijoninis trio „Delta“, paskutiniam savo pasirodymui pasirinkęs D. Šostakovičiaus Trio nr. 2 e-moll, op. 67, efektingąją II dalį, o baigiamojo renginio ašimi tapo pianistų T. Lebruno ir J. Čeponio pasirodymai su Lietuvos kameriniu orkestru. Pirmąją W. A. Mozarto Koncerto fortepijonui su orkestru nr. 12 A-dur, KV 414 dalį atlikęs prancūzas dar kartą įrodė savo nepakartojamą talentą, o S. Vainiūno Koncerto fortepijonui su orkestru nr. 4, op. 40 I ir II dalis atlikęs J. Čeponis padėjo gražų tašką šiųmečio konkurso dienoraštyje.
 
Apie konkursą būtų galima kalbėti ilgai – tiek apie skirtingą atlikėjų meistriškumo lygį, muzikinius atradimus, interpretacijų įvairovę, tiek apie pustuštes sales, kuriose daugiausia lankėsi patys konkurso dalyviai, jų dėstytojai, akademinės bendruomenės nariai. Vis dėlto džiugu, kad Tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso svarba po truputį auga ne tik mūsų šalies, bet ir Europos bei pasaulio kontekste, tad vis daugiau žmonių išgirsta S. Vainiūno muzikos grožį ir patys bando jį aktualizuoti nūdienos kontekste.

 

Thibault Lebrun ir Lietuvos kamerinis orkestras. Dž. Barysaitės nuotr.
Thibault Lebrun ir Lietuvos kamerinis orkestras. Dž. Barysaitės nuotr.
Kamerinių ansamblių kategorijos laureatai ir komisijos nariai. Dž. Barysaitės nuotr.
Kamerinių ansamblių kategorijos laureatai ir komisijos nariai. Dž. Barysaitės nuotr.
Pianistų kategorijos laureatai ir komisijos nariai. Dž. Barysaitės nuotr.
Pianistų kategorijos laureatai ir komisijos nariai. Dž. Barysaitės nuotr.