Du Mike’o Leigh filmai
Nuo balandžio 1 d. „Skalvijos“ virtualioje kino salėje galima pamatyti du iškilaus britų kino režisieriaus Mike’o Leigh filmus „Nuogas“ („Naked“, 1993) ir „Paslaptys ir melagystės“ („Secrets and Lies“, 1996).
Ką pamatė piktos kino kritikės
Kol laukėme „Kino pavasario“ konkursinės programos pradžios, pasižvalgėme po „Panoramą“, juolab kad pats pavadinimas suponuoja, jog filmai atrinkti stengiantis perteikti dabartinio kino tendencijas. Deja, šios, mūsų manymu, nieko gero nežada: gali susidaryti gana liūdnas ir vietomis net komiškas vaizdas.
Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
„Pagalbos linijos“ darbuotoja Justė (Milda Noreikaitė) bando suprasti, kas kankina Anatolijų. Jis tik skambina ir siūlo susitikti, bet iš užuominų galima nuspėti ir vaikino norą nusižudyti. Kas tas Anatolijus ir ar jis įvykdė savo ketinimus, taip ir nesužinosime, nors Tomo Smulkio filmo „Žmonės, kuriuos pažįstame“ (Lietuva, 2020 ) pradžią galima suvokti ir kaip priešmirtinį jo minčių srautą.
Krėsle prie televizoriaus
Jerzy Stuhro filmo „Didelis gyvūnas“ („LRT Plius“, balandžio 2 d. 21.30) istorija ilga. Jo scenarijų parašė Krzysztofas Kieślowskis pagal Kazimierzo Orłosio apsakymą, kuris buvo išspausdintas 1972-aisiais. Netrukus Kieślowskis gavo teisę jį ekranizuoti, bet Orłosis atsidūrė uždraustų rašytojų sąraše ir filmą kurti Lenkijoje buvo neįmanoma.
Naujo „Kino“ skaitymo malonumai
Naujasis „Kinas“ neatsisakė tradicijos pristatyti „Kino pavasarį“, nors šiemet šis ne toks ilgas ir programos taip pat trumpesnės. Festivalis dar vyksta ir jo rengėjų rekomendacijos naudingos, juolab kad dalis filmų, matyt, pratęs savo gyvenimą ir lietuviškose virtualiose platformose. Tad pravers ir filmų recenzijos: Linas Vildžiūnas recenzuoja Tsai Ming-liango „Dienas“, Ieva Kotryna Skirmantaitė – Hong Sang-soo „Moterį, kuri pabėgo“, o Gediminui Kuktai patiko Małgorzatos Szumowskos kartu su Michału Englertu režisuotas nuorodų į Andrejaus Tarkovskio „Stalkerį“ kupinas pasišaipymas iš stebuklingų prasmingo gyvenimo receptų ieškančių šiuolaikinių turčių „Sniego daugiau nebus“.
Tsai Ming-liangas apie „Dienas“
Pernai Taivano režisierius Tsai Ming-liangas po septynerių metų pertraukos sugrįžo į didįjį kiną. Filmas „Dienos“ („Rizi“, Taivanas, 2020) rodytas Berlinalėje, o dabar jį galima pamatyti ir virtualioje „Kino pavasario“ programoje. Du „Dienų“ herojus – Kaną (nuolatinis Tsai Ming-liango filmų aktorius Lee Kang-shengas) ir migrantą iš Laoso Noną (Anong Houngheuangsy) – kankina vienatvė. Kanas serga nežinoma liga, Nonas dirba masažo salone. Vieną dieną jie susitiks.
Virtualios kino salės atidarytos
... ir jose galima rasti daug filmų, kurie žada daug atradimų iki šiol jų nemačiusiems. Pristatome kelis iš jų.
Radu Jude apie filmą „Nesėkmė dulkinantis, arba Šelmiškas porno“
Šiųmetės Berlinalės nugalėtojas „Nesėkmė dulkinantis, arba Šelmiškas porno“ („Babardeala cu bucluc sau porno balamuc“, Rumunija, 2020) išsiskiria ir kinematografine forma, ir aktualia ištarme. Filmas buvo kuriamas pandemijos metais laikantis visų socialinės higienos taisyklių, bet kalba ne apie ją, o apie šiuolaikinę visuomenę, skendinčią veidmainystėje ir mele. Pateikiame Jude’s interviu Piotrui Gruszkowskiui ir Mateuszui Demskiui, išspausdintų leidiniuose „Gazeta Wyborcza“ ir „Dwutygodnik“, fragmentus.
Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
Noktiurno žanras atsirado dar viduramžiais. Tada tai buvo katalikų mišių dalis, atliekama tarp vidurnakčio ir paryčių, kai pradeda švisti. XVIII a. noktiurnas virto kameriniu kūriniu, atliekamu gryname ore. Bet jau kitame šimtmetyje jis tapo romantizmo vizitine kortele. Pasak muzikos istorikų, romantikai mėgo naktį – laiką, kai atsiveria siela, kai galima svajoti, galvoti ir grožėtis gamta nakties tyloje.
Krėsle prie televizoriaus
Televizijos žmonės vis dažniau primena mano kompiuterį. Jis kartais apsimeta gyvu ir sugrįžus prie pradėto teksto išmeta kažką panašaus į „Malonu vėl matyti“. Taip ir televizijos laidų vedėjai stengiasi būti malonūs, mandagūs, bet jų klausydamasis imu abejoti, ar tai gyvas žmogus, ką jau kalbėti apie velykinius cukrinius kunigėlius, kurie jau nuo kovo pradžios šmėkščioja laidų anonsuose. Tai suprantama, juk netrukus Velykos ir vėl užlies mišių, bažnytinio kičo ir šventinių koncertų banga.