Kol kino teatrai dar tik rengiasi atsidaryti, virtualiose kino salėse galima pasižiūrėti filmus, kuriuos pristigo laiko pamatyti anksčiau.
Krėsle prie televizoriaus
Paragvajaus režisieriaus Marcelo Martinessi debiutas „Paveldėtojos“ („LRT Plius“, 29 d. 21.33) – kuklus filmas. Jame nebus formos fejerverkų ar kitokių bandymų patikti žiūrovams, tačiau „Paveldėtojos“ užburia subtiliu, pustoniais tapomu pasakojimu.
Pirmasis „Žiedų valdovas“
Prieš trisdešimt metų tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pagal J.R. Tolkieno „Žiedų valdovą“ sukurtas televizijos spektaklis „Saugotojai“ („Chraniteli“) kovo pabaigoje tapo jutubo sensacija.
Dokumentinių filmų nominantai
2021-ųjų balandis įeis į Didžiosios Britanijos istoriją, nes 9 dieną mirė Anglijos pasididžiavimas princas Philipas. Jo mirtis užgožė visas pasaulio naujienas, apie jį net pasisakė ir Lietuvos atstovai – Valdas Adamkus, buvusi jo patarėja ir kiti. Balandžio 10–11 dienomis vyko Britų kino meno akademijos (BAFTA) apdovanojimai. Visų renginio svečių „mintys taip pat buvo su karališkąja šeima“, mat princas Philipas – pirmasis ilgametis BAFTA prezidentas.
Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
Beveik mėnesį trukęs „Kino pavasaris“ (kai kuriuos programos filmus galima pasižiūrėti iki balandžio 18 d.) virto kasdiene rutina. Festivaliui įpusėjus, ilgesingai prisiminiau šiųmetę Berlinalę – penkios peržiūrų dienos ir papildomas savaitgalis, per kurį rodomi tik apdovanoti filmai. Intensyvu, bet, regis, filmų pamačiau net daugiau.
Krėsle prie televizoriaus
Pandemijos realybė nyki, todėl kiekvienas savaip bando nuo jos pasislėpti. Vis dažniau bėgu į jutubą, kur gyvenimą iš tikrųjų praskaidrina tiesioginės koncertų transliacijos. Kai matau, kad prisijungia vis daugiau laukiančiųjų koncerto pradžios, o kameros rodo susirinkusius salėje, ir pats pasijuntu esąs tarp jų – besišnekančių su pažįstamais, ieškančių savo vietos, skaitančių programėlę. Žinoma, galėčiau koncertą pasižiūrėti ir vėliau, bet labai jau brangus dalyvavimo tą pačią akimirką kažkur toli vykstančiame koncerte efektas.
Andrzejus Wajda apie Andrzejų Wróblewskį
Nuo kovo 20 d. MO muziejus kviečia į didžiąją parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“. Paroda pristato trijų Lenkijos pokario kūrėjų – kino režisieriaus Andrzejaus Wajdos (1926–2016), skulptorės Alinos Szapocznikow (1926–1973) ir tapytojo Andrzejaus Wróblewskio (1927–1957) – kūrybą. Pastarasis menininkas gimė ir augo Vilniuje, iš kurio išvyko pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Wróblewskio ryšys su Vilniumi ir jo reikšmė XX a. antrosios pusės Lenkijos menui tapo pagrindine priežastimi surengti šią parodą.
Apie parodą „Laisvas kinas: 1990–2020“
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (LTMK) atidaryta paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“, skirta nepriklausomybės laikotarpio kinui. Ši paroda – pirma įdėmesnė apžvalga Lietuvos kinematografijos procesų, vykusių jau laisvoje valstybėje. Apie parodą kalbamės su jos kuratore Sonata Žalneravičiūte.







Ekspertų įžvalgos ir autentiški kadrai žvelgia už menininkės paveikslų ir pasakoja apie jaunystėje patirtą sunkią traumą, bohemišką aplinką, daugybę meilės romanų ir užsispyrimą būti savimi.
Krėsle prie televizoriaus
Tiršta migla, asfaltuotas kelias, nuo jo nuvažiuojantis automobilis, kuris krinta į pilką nežinią. Tai tik keli netoli gyvenančios šeimos tragedijos elementai. Nuo šios akimirkos šeimos kasdienybę persmelks skausmingas per avariją žuvusios moters – žmonos, motinos, močiutės – ilgesys. Pasak islandų, kai dangaus spalva susilieja su žiemos kraštovaizdžiu, išnyksta riba tarp dangaus ir žemės, gali bendrauti mirusieji ir gyvieji.