Kino naujienos trumpai

Avangardinės „Europos“ premjera Londone

1931–1932 m. avangardo menininkų Stefano ir Franciszkos Themersonų kurtas filmas „Europa“ ilgai laikytas dingusiu. Neseniai jis atrastas Vokietijos Bundesarchiv, Federaliniame archyve. Filmo premjera su naujai įrašytu garsu numatoma spalio 5 d. Londono kino festivalyje. Tai vadinama vienu didžiausių pastarųjų metų kino atradimų.

Themersonai buvo unikali bendraminčių pora. Stefanas rašė knygas vaikams, buvo poetas – semantinės poezijos išradėjas, romanistas, režisierius, kompozitorius ir filosofas, Franciszka – tapytoja, scenografė, knygų iliustratorė. Tarpukario Lenkijoje jie sukūrė 12 minučių „Europą“, įkvėpti Anatolio Sterno 1925 m. parašytų eilių. Kadras po kadro fotoaparatu kūrė filmą savo miegamajame – fiksavo daiktus, išdėliotus ant peršviečiamos kalkės. Pasitelkę koliažus ir fotogramas, norėjo perteikti Europoje vis didėjančią moralinę ir politinę įtampą.

1938-aisiais iš Lenkijos išvykę į Paryžių, jie pasiėmė filmą kartu su kitais keturiais savo filmais. Kai filmus perėmė į Prancūziją įžengę vokiečiai, atrodė, kad „Europa“ nesugrįžtamai prarasta, nes kitų filmų išliko kopijos – jie prieš kurį laiką rodyti ir Vilniuje, dalis yra prieinama internete.

Themersonai į Lenkiją nebegrįžo, bet po karo Londone išsaugojo tarpukario avangardo dvasią – leido retas knygas, eksperimentavo su kino vaizdu. 1983-iaisiais Themersonas bandė iš išlikusios medžiagos atkurti „Europą“. Tačiau tai tapo įmanoma tik neseniai, kai 2019 m. Vokietijos Bundesarchiv buvo surastas Themersonų archyvas.

Ekranizacijų bumas

Regis, pandemija ne tik grąžino žmones prie knygų, bet ir sukėlė kino ekranizacijų bumą. „The Atlantic“ autoriai tvirtina, kad dabar gaminami 125 didelio biudžeto filmai ir serialai pagal knygas ir komiksus. Rusijoje po beveik pusšimčio metų pertraukos kuriamas vaidybinis pilnametražis filmas pagal Aleksandro Puškino pasakas „Puškino pasakos. Suaugusiems“ („Skazki Puškina. Dlia vzroslych“). Jo pagrindu taps penkios pasaulinės literatūros klasiko pasakos, jų veiksmas bus perkeltas į mūsų laikus. Pavyzdžiui, caraitė bus tinklaraštininkė, o Auksinis gaidelis taps neurotinklu. Kiekvieną iš šešių filmo serijų kurs vis kitas režisierius. Ženia Berkovič, kurios spektaklio vilniečiai laukia jau antrus metus, „Auksinę žuvelę“ pavers romantine komedija. Žuvelė joje bus Ingeborga Dapkūnaitė.

Populiarūs „Dvyniai“ sulauks tęsinio

Arnoldas Schwarzeneggeris ir Danny DeVito vėl vaidins brolius komedijos „Dvyniai“ („Twins“, 1988) tęsinyje. Jis vadinsis „Tryniai“. Filmavimas numatytas 2022 metais. Naujasis brolių – genetinio eksperimento rezultato – giminaitis bus juodaodis komikas Tracy Morganas. Rašyti „Trynių“ scenarijų Schwarzeneggeris ir Eddie Murphy pradėjo seniai, Murphy ir turėjo vaidinti trečiąjį brolį, bet yra pernelyg užsiėmęs. Filmą režisuos originalą sukūręs Ivanas Reitmanas, kuris 2014 m. oficialiai pasitraukė iš kino, bet įkalbėtas Schwarzeneggerio rengiasi grįžti.  

Antonas Dolinas kurs filmą apie Aleksejų Germaną ir jo filmą „Sunku būti dievu“

Populiarus rusų kino kritikas ir žurnalo „Iskusstvo kino“ vyriausiasis redaktorius Antonas Dolinas – gerai žinoma interneto figūra. Jis pranešė kursiąs dokumentinę juostą apie režisierių Aleksejų Germaną ir jo dešimtmetį kurtą filmą „Sunku būti dievu“ („Trudno byt bogom“, 2013). Pasak Dolino, dokumentinis filmas labiau primins esė, tai bus „unikalaus menininko ir jo metodo tyrinėjimas, o ne spalvingas portretas“. Iš visko sprendžiant, debiutuojantis režisierius remsis savo knyga „Germanas“, išleista 2011 metais. Jos pagrindas – pokalbiai su Germanu. Dolino projektas – vienas iš aštuonių, kuriuos parėmė Rusijos kultūros ministerija. Tarp paremtųjų ir filmas apie kompozitorių Leonidą Desiatnikovą. Jį rengiasi kurti Aleksejaus Učitelio kino studija.

Parengė Ž. P.