Kinas

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Kernagis“

Į dokumentinio filmo „Kernagis“ (rež. Andrius Lekavičius, Lietuva, 2022) peržiūrą neabejotinai užsuks ne vieno tipo žiūrovas. Buvę pažįstami ir bendražygiai, ir tie, kuriuos į salę atgins nostalgija (galbūt juos galima pavadinti gerbėjais ar bent Kernagio kūrybos mylėtojais). Taip pat – tie, kurie neaugo su Kernagio dainomis ir savo galvoje turi tik aptakią jo viziją (į šią kategoriją patenku ir aš, ir kurį laiką žiūrėdama filmą tikėjausi, kad tai bus pranašumas).

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vienas svarbiausių žmonių Wernerio Herzogo gyvenime buvo Klausas Kinskis (1926–1991). Jų bendradarbiavimas prasidėjo 1972-aisiais filmu „Agirė, Dievo rūstybė“. Tada Kinskis jau buvo gana žinomas teatro aktorius, vaidinęs Davido Leano ir Sergio Leone’s filmuose. Kino sluoksniuose jo reputacija atrodė abejotina. Skandalistas, erotomanas, provokatorius, švaistūnas Kinskis visada kėlė didelius reikalavimus, jis net atsisakė vaidinti Federico Fellini filme, nes gavo geriau apmokamų pasiūlymų. Beje, ir trečdalis „Agirės...“ biudžeto buvo Kinskio honoraras.

Išdalyti 72-osios Berlinalės prizai

Geriausiu šių metų Berlyno kino festivalio filmu tapo ispanų režisierės Carlos Simón darbas „Alkarasas“ („Alcarràs“, Ispanija, Italija). Ankstesnis režisierės filmas „Vasara, 1993-ieji“ („Estiu 1993“, 2017) populiarumo susilaukė ir Lietuvoje. Filme pasakojama apie ūkininkų šeimą, jau 80 metų auginančią persikus mažame Alkaraso kaimelyje Katalonijoje. Filmą galima pavadinti saulėta kronika medžių paunksmėje apie kaimo ekonomikos žlugimą.

Gediminas Kukta

Trumpos kino recenzijos

Gaila, Lietuvoje turbūt taip ir nepamatysime septyniems „Oskarams“ nominuoto Kennetho Branagh asmeniško „Belfasto“ (2021) ir turėsime tenkintis tik dar vienu jo filmu apie Erkiulį Puaro. Detektyvai man patinka, bet nesu didelis režisieriaus įkūnyto Puaro gerbėjas. Jis man pernelyg teatrališkas ir emociškai nestabilus – kelia balsą, ašaroja ir, atrodytų, mieliau nei pilkąsias smegenų ląsteles valdo pistoletą. Jokio subtilumo.

Apie vieną kino utopiją

Praėjusių metų pabaigoje daug atgarsio sukėlė per Žmogaus teisių tarybos posėdį įvykęs režisieriaus Aleksandro Sokurovo ginčas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turėdamas omenyje Čečėnijos gubernatorių Ramzaną Kadyrovą, Sokurovas kalbėjo, kad būtina tramdyti Kaukazo „sultoną“, ir net siūlė leisti Šiaurės Kaukazo respublikoms laisvai palikti Rusijos Federaciją.

Ieva Šukytė

Pokalbis su režisieriumi Andriumi Lekavičiumi

Kaip sako režisierius Andrius Lekavičius, Vytautą Kernagį lengviausia apibūdinti vienu žodžiu – artistas. Tačiau pabandžius išsiplėsti, ši užduotis tampa sudėtinga. Lietuvoje išgarsėjęs po Algirdo Aramino vaidybinio filmo „Maža išpažintis“ (1971), V. Kernagis daugiau kaip tris dešimtmečius aktyviai praleido scenoje, o vėliau ir televizijos ekranuose. Sunku atrasti žmogų, kuris nežinotų šios asmenybės ar nebūtų girdėjęs bent vienos jo dainos. Bet koks jis buvo užgesus prožektorių šviesoms?

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Alfonso Cuaróno „Gravitacijos“ (BTV, 19 d. 22 val.) siužetas gana paprastas. Astronautė daktarė Stoun (Sandra Bullock) ir erdvėlaivio kapitonas Metas Kovalskis (George Clooney) išėjo į atvirą kosmosą remontuoti kosminio teleskopo. Bet paprasta procedūra baigėsi katastrofa, mat rusai nusprendė sunaikinti seną palydovą, jis suiro į daugybę mažų dalių, kurios skriedamos neregėtu greičiu sunaikino ir erdvėlaivį, ir netoliese įsikūrusią kosminę stotį. Likę gyvi astronautai turi oro, kurio užteks kvėpuoti pusantros valandos (tiek trunka ir filmas). Ar jiems pavyks pasiekti kitą kosminę stotį, paaiškės tik filmo pabaigoje.

Dominykas Niaura

Nauji filmai – „Moonfall: Mėnulio kritimas“

Dar filmui nepasirodžius didžiuosiuose ekranuose, NASA suskubo „Twitter“ platformoje paskelbti, kad „Moonfall: Mėnulio kritimo“ („Moonfall“, D. Britanija, Kinija, JAV, 2022) įvykiai tikrovėje niekada nenutiktų. Tai buvo eilinis viešųjų ryšių triukas, nors naujasis režisieriaus Rolando Emmericho („Nepriklausomybės diena“, „Diena po rytojaus“, „2012-ieji“) darbas užpildytų kino teatrų sales ir be tokios reklamos. Filmo aprašymas iš tikrųjų pažadina vaizduotę: neaiški jėga išmuša Mėnulį iš orbitos ir šis ima skrieti į mūsų planetą. Trijų žmonių grupelė leidžiasi į pavojingą kelionę, kad išspręstų kosminę dilemą.

Vitalij Binevič

Nauji serialai  – „Namas“

Aštuntajame dešimtmetyje namų keliamas nejaukumas tapo svarbia siaubo kino tema. Čia žmogaus, o ne monstrų kuriamas blogis perkeliamas į mums artimiausią erdvę. Namai figūruoja tokiuose visų matytuose siaubo filmuose kaip „Kruvinos skerdynės Teksase“ („The Texas Chain Saw Massacre“, 1974), „Egzorcistas“ („The Exorcist“, 1973) ar „Švytėjimas“ („The Shinning“, 1980). Dėl pasaulyje įvesto karantino ši tema ir vėl tapo aktuali – juk nūdien namai tapo savotišku kalėjimu.

Elena Jasiūnaitė

Pokalbis su Rasa Paukštyte

Šių metų birželį jau tryliktą kartą Lietuvos kino kūrėjams bus įteikti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. Apie tai, kodėl reikia švęsti kiną, kalbamės su kino kritike Rasa Paukštyte.