Nauji filmai – „Viskas iškart ir visur“
Žiūrovų ir kritikų išliaupsintas filmas „Viskas iškart ir visur“ („Everything Everywhere All at Once“, JAV, 2022) turi taiklų pavadinimą. Tikėtis iš filmo reikėtų daugmaž visko. Galima pamanyti, kad sulaukėme naujojo „Parazito“ („Parasite“, Pietų Korėja, 2019), tačiau šis filmas negalėtų pretenduoti į „Oskarą“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Nors dauguma aktorių azijiečiai ir vartojamos mandarinų bei kantono kinų kalbos, tai JAV studijos „A24“ darbas.
Nauji filmai – „Charlotte apie Jane“
Kino mėgėjams Charlotte Gainsbourg pristatinėti nereikia. Žymių aktorės Jane Birkin ir muzikanto Serge’o Gainsbourgo šeimoje gimusi aktorė ir dainininkė seniai išlindo iš tėvų šešėlio ir užsitarnavo vardą kaip savarankiška menininkė. Dabar dokumentiniu filmu „Charlotte apie Jane“ („Charlotte par Jane“, Prancūzija, Japonija, D. Britanija, 2021), skirtu savo motinai, Gainsbourg debiutuoja ir kaip režisierė.
Krėsle prie televizoriaus
Kinas jautriai reaguoja į visuomenės permainas, kartais užčiuopia jas tada, kai dar niekas nemato. Pokyčius išreiškia žmonės ir jų likimai. Todėl biografiniai filmai populiarūs, nors pastaruoju metu jų kūrėjai pradėjo atvirai lygiuotis į „žmones“, atsiranda vis daugiau pasakojimų apie šiuolaikinius kankinius. Šie atvirai pasakoja apie savo ligas, intymius nušvitimus, susijusius su nuosavu kūnu, ir kitokius stebuklingus atsitikimus. Stojo Umberto Eco išpranašauti naujieji viduramžiai ir, matyt, tam mėgavimuisi savo žaizdomis nebepasipriešinsi. Todėl siūlau prisiminti kelių pasakojimų herojus, kuriuos stebėdami gal nepasijusite „neviernais tamošiais“.
Pieras Paolo Pasolini apie savo filmus
Gegužės 12 d. „Skalvijoje“ prasidės italų kūrėjo Piero Paolo Pasolini (1922–1975) filmų retrospektyva. Pirmoji, išsamesnė Pasolini filmų retrospektyva Lietuvoje buvo surengta šio tūkstantmečio pradžioje, nors ir iki tol pasirodydavo ir filmų (dažnai nelegaliai), ir tekstų apie jį.
Nauji filmai – „Vikingas“
Filmui pasibaigus ir salėje užsidegus šviesoms, pasigirdo nepatenkintas žiūrov(i)ų murmesys. Neigiamą reakciją jau žadėjo trys šešėliai, išsliūkinę iš tamsios kino salės filmui dar nepasibaigus, tačiau mane vis tiek šokiravo išgirsti negailestingi nuosprendžiai: nesąmonė, nieko nesupratau, nuteikia kažkaip liūdnai... Pažiūrėjus vieną įdomiausių kino reginių per pastarąjį laikotarpį – Roberto Eggerso „Vikingą“ („The Northman“, JAV, 2022), širdyje išlieka tam tikra nuoskauda. Kodėl filmas jiems nepatiko?
Krėsle prie televizoriaus
Paklausta, apie ką jos filmas „Velniop šį darbą“ (TV3, 7 d. 21.30), Vera Kričevskaja atsakė: „Tai šalies raida per pastaruosius dvylika metų, kuriuos mes visi išgyvenome, ir asmeniška merginos, kuri vijosi savo svajonę, istorija. Nataša Sindejeva ir televizijos kanalas „Dožd“ yra instrumentas, kurio padedama bandau papasakoti apie tuos dvylika metų gana plačiai auditorijai. Apie tai, kaip galima pragyventi gyvenimą. Apie tai, kaip galima viską prarasti, bet įgyti daugiau. Abejoju, ar dabar Nataša norėtų grįžti į išeities tašką...“
Nauji serialai – „Paskutinės Ptolemėjaus Grėjaus dienos“
Ką darytum, jei tau senatvėje pasiūlytų savaitei susigrąžinti aštrų protą, bet už tai turėtum paaukoti likusią senatvę? Tokį klausimą kelia prieš porą mėnesių „Apple TV+“ platformoje pasirodęs draminis Walterio Mosley serialas „Paskutinės Ptolemėjaus Grėjaus dienos“ („The Last Days of Ptolemy Grey“, JAV, 2022) pagal jo to paties pavadinimo romaną. Šešių serijų mini serialas patraukia dėmesį tuo, kad pagrindinį vaidmenį atlieka žavusis Samuelis L. Jacksonas. Tačiau čia jis įkūnija ne iš Quentino Tarantino, M. Nighto Shyamalano ar fantastinių filmų atpažįstamą tipažą, o 91 metų senolį Ptolemėjų Grėjų, sergantį demencija.
Nauji filmai – „Prarastas miestas“
Brolių Adamo ir Aarono Nee filme „Prarastas miestas“ („The Lost City“, JAV, 2022) rašytoja Loreta Seidž (Sandra Bullock) liovėsi rašyti protingas knygas ir persimetė prie abejotinos vertės nuotykių-meilės romanų kepimo, nes juos perka. Ypač kai knygos viršelyje puikuojasi personažą Dešą įkūnijantis Alanas Kaprisonas (Channing Tatum). Modelis Alanas simpatizuoja Loretai, tačiau bėda ta, kad ji yra proto gumbas (angliškai pavardė „Sage“ reiškia „išminčius“), o Alanas – bukas kaip bato aulas, taigi Loreta ne tik jo nepastebi, bet dar ir niekina.
In memoriam Algimantui Mockui (1931 07 31–2022 04 26)
Kino operatorius Algimantas Mockus priklausė tai jaunai talentingai kartai, kuri praėjusio amžiaus 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių sandūroje pradėjo kurti ir sukūrė tikrąjį lietuvių nacionalinį kiną. Nauja menine kalba pirmas prabilo Vytautas Žalakevičius filmu „Adomas nori būti žmogumi“ (1959), o filmo operatorius buvo Algimantas Mockus. Šis ekspresionizmui artimas, ligi šiol nepasenęs kino kūrinys pasižymėjo visų komponentų darna – tikslia dramaturgija, veiksmo dinamika, gyvais ir įvairiais panevėžiečių aktorių puikiai suvaidintų personažų charakteriais, muzikinio takelio išryškinta nostalgiška prieškario Kauno atmosfera, sykiu su dailininko Algirdo Ničiaus plenerais bei interjerais ir kostiumų dailininkės Viktorijos Bimbaitės stilingais kostiumais operatoriaus perteikta išraiškingomis kadro kompozicijomis, aštriais rakursais, šviesos ir šešėlių kontrastais. Tai buvo kine nedažna ne vien režisieriaus, bet jo suburtos grupės, o tiksliau – visos kartos, kūrybinių galimybių manifestacija, kurioje Algimantas Mockus, nelyginant Alfredas Hitchcockas, paliko savo autografą: kai aferistas Dausa (Donatas Banionis) pasipusto padus į užsienį, lipantį į traukinį jį užfiksuoja laikraščio fotografas, kurį suvaidino jaunas filmo operatorius.
Krėsle prie televizoriaus
Sukčiai, manipuliuotojai, apgavikai – mėgstami amerikiečių kino personažai, bet Davido O. Russello filmas „Amerikietiška afera“ (TV1, 30 d. 22.55) yra šis tas daugiau, nei tik pasakojimas apie gudrią aferą. Tai gana ciniška, virtuoziškai suvaidinta amerikietiškos svajonės studija. Pagrindiniai personažai – sukčių pora Irvingas (Christian Bale) ir Sidnė (Amy Adams) bei FTB agentas Ričis (Bradley Cooper) – kiekvienas savaip siekia įgyvendinti didžiules ambicijas.