Krėsle prie televizoriaus
Per Kanų festivalio uždarymo ceremoniją laureatai dėkojo visomis kalbomis – galėjai išgirsti, kaip skamba farsi, kinų, japonų ir kitos egzotiškos kalbos. Laureatai negailėjo brangaus laiko, kad išvardytų artimųjų ir bendradarbių vardus, nieko nesakančius daugumai žiūrovų, o belgų režisierių pora net pasibučiavo, demonstruodama, kaip myli vienas kitą. Ir, regis, tik senas nonkonformistas Jerzy Skolimowskis suvokė situacijos absurdą: jis padėkojo savo filmo „Io“ aktoriams – šešiems asilams – ir garsiai ištarė jų vardus.
Ištikimoji. Trys aukso žodeliai apie Izoldą Keidošiūtę
Iškili kino kritikė ir žurnalistė Izolda Keidošiūtė birželio 3 d. švenčia septyniasdešimtmetį. Šia proga siūlome paskaityti 2005 m. Sauliaus Macaičio, bičiulio ir kolegos, rašytą laišką-pagiriamąjį žodį jai. Ilgiausių metų, mieloji Izolda!
Nauji filmai – „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“
Naujausias „Marvel“ filmas „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“ („Doctor Strange in the Multiverse of Madness“, JAV, 2022) vaizduoja kine sparčiai populiarėjančią temą – multivisatą. Režisierius Samas Raimi savo jėgas superherojų žanre paskutinį kartą bandė, kai kūrė „Žmogų-vorą 3“ („Spider-Man 3“, 2007). Tuo metu jis sulaukė kritikų ir žiūrovų nepasitenkinimo, todėl ne pernelyg entuziastingai ėmėsi dar vieno „Marvel“ filmo. Vis dėlto naujausias Raimi bandymas sėkmingas bent jau todėl, kad maišomi žanrų tropai – fantastikos, veiksmo, siaubo ir komedijos elementai.
Filmai ir konfliktai
Filmo „Mariupolis 2“ premjera įvyko Kanų kino festivalyje. Liūdna, kad, pagal kai kurias naujienas, paskutiniame seanse dalyvavo vos keli žmonės. Tačiau pateikiame įžvalgas tų, kurie filmą pasižiūrėjo.
Volodymyro Zelenskio kalba per Kanų kino festivalio atidarymą
Gegužės 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į 75-ojo Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijos dalyvius. Savo dešimt minučių trukusioje kalboje, skirtoje karui Ukrainoje, jis citavo Charlie Chaplino filmą „Didysis diktatorius“ („The Great Dictator“, 1940), Franciso Fordo Coppolos „Šių dienų apokalipsę“ („Apocalypse Now“, 1979), prisiminė Roberto Benigni filmo „Gyvenimas gražus“ („La vita e bella“, 1997) ir Quentino Tarantino „Negarbingų šunsnukių“ („Inglorious Bastards“, 2009) personažus.
Krėsle prie televizoriaus
Vitalijus Manskis sako, kad filmas „Okupantas“ (currenttime.tv, 28 d. 23.18) pradeda naują dokumentinio kino raidos fazę. „Okupantas“ trunka tik 24 minutes, bet tai unikalus filmas: ukrainiečių dokumentininkai Michailas Tkačas ir Andrejus Ignatenka jį sumontavo iš rusų karininko Jurijaus Šalajevo telefone rastų šimtų prieš ir per karą Ukrainoje užfiksuotų vaizdų. Filmas prasideda maždaug metai prieš dabar vykstantį karą.
Nauji filmai – „Tyli naktis“
Pasaulis nenumaldomai keičiasi. Anksčiau lietuviai laukdavo vasaros, o kalėdinius filmus žiūrėdavo gruodį. Bet štai nuo 2022 m. gegužės 6-osios „Forum Cinemas“ rodo kalėdinę britų komediją „Tyli naktis“ („Silent Night“, D. Britanija, 2021). Pramuštam programavimo dugnui ieškau šmaikščių pateisinimų: turbūt norėta, kad lengviau atsikvėptų šienlige sergantys žiūrovai, kuriuos užkniso saldūs pavasario kvapai ir balsai, – filme draugų kompanija rengiasi niūriai pasaulio pabaigai.
Nauji filmai – „žeme, stop“
Kartais belieka galvoti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Praėjusią savaitę per keliuose Lietuvos miestuose vykusias Ukrainos kino dienas žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su šiuolaikiniu Ukrainos kinu. Laikinai Lietuvoje apsistojusios ukrainietės kino kuratorės Annos Burdinos sudaryta programa, nors ir kukli, yra įvairiapusė: kruopščiai atrinkti filmai leido pamatyti retai pas mus rodomo kino temų ir žanrų įvairovę.
Pokalbis su Ukrainos kino dienų kuratore Anna Burdina
Anna Burdina – kultūros vadybininkė, prodiuserė, komunikacijos specialistė, dirbusi Odesos, Kyjivo kino festivaliuose, tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje „Gogolfest“, organizavusi daugybę kultūrinių renginių (festivalių, koncertų, parodų) Ukrainoje su Amerikos ir Ispanijos ambasadomis, Prancūzų institutu ir kt. Šiuo metu ji apsistojusi Vilniuje ir dirba su Ukrainos kinui skirtais edukaciniais bei meno projektais.
Krėsle prie televizoriaus
Gilles’is Caronas išgarsėjo fotoreportažais iš Šešių dienų karo. Jis fotografavo revoliucingąją 1968-ųjų Paryžiaus gegužę, karą Vietname ir būdamas trisdešimties 1970-aisiais žuvo Kambodžoje. Caronas bendradarbiavo su kino ir fotografijos legenda Raymond’u Depardonu, jo nuotraukose įamžintos Alaino Resnais, François Truffaut, Jeano-Luco Godard’o ir daugelio kitų filmavimo akimirkos. Fotografo Carono karjera truko gal tik šešerius metus, bet jis iki šiol lieka vienu svarbiausių savo epochos liudininkų.