Pokalbis su režisieriumi Hlynuru Pálmasonu
Hlynuras Pálmasonas – vienas ryškiausių vardų šiuolaikiniame Islandijos kine. Ankstesni šio režisieriaus filmai „Žiemos broliai“ („Vinterbrødre“, 2017), „Balta balta diena“ („Hvítur, hvítur dagur“, 2019) pelnė net kelias dešimtis įvairių apdovanojimų, apkeliavo visą pasaulį, buvo rodomi ir Lietuvoje. Jie įsiminė išraiškingais šiaurietiškais peizažais, sukuriančiais ore tvyrantį dramatizmą ir perteikiančiais konfliktus, vykstančius kažkur giliai viduje. Šio islandų režisieriaus filmuose ne tik pasakojamos įdomios žmogiškos istorijos, liečiamos artimos šiandien vienatvės, nesusikalbėjimo, nesupratimo, nepraeinančio kartėlio temos, bet ir jaučiamas tekantis laikas. Tarsi sustingęs kažkur nežemiško grožio Islandijos platybėse.
Jerzy Skolimowskis apie „I-A“
Jerzy Skolimowskis (g. 1938) pirmiausia yra režisierius ir scenaristas, kartais jis būna aktorius, rašo eiles ir tapo paveikslus. Būdamas kine beveik šešis dešimtmečius – pirmąjį filmą sukūrė 1964-aisiais, bet prieš tai padėjo rašyti scenarijus Andrzejui Wajdai ir Romanui Polanskiui, – Skolimowskis iki šiol tebėra eksperimentuotojas. Kiekvienas jo filmas tampa įvykiu. Ne išimtis ir šiemet Kanuose apdovanotas „I-A“ („IO“, Lenkija, Italija, 2022), kurį rodo „Scanorama“.
Krėsle prie televizoriaus
Karo dabar daug ir televizorių ekranuose, ir internete, bet Samo Mendeso filmo „1917“ (TV3, 12 d. 21.30) siūlau nepraleisti, net jei paskui prisidėsite prie ne vieno kritiko priekaištų, esą režisierius estetizuoja karą. Bet kinas juk visada paspalvina žmonių patirtį. Du filmo herojai – Prancūzijos šiaurėje kariaujantys jauni britų kareiviai – 1917 m. balandį gauna užduotį prasibrauti per fronto liniją, rasti britų batalioną ir perduoti slaptą žinią, kuri leis britams išvengti priešo spąstų. Tarp tų pusantro tūkstančio karių, kuriuos Skofildas (George MacKay) ir Bleikas (Dean-Charles Chapman) gali išgelbėti, yra ir Bleiko brolis.
„Kino“ skaitymo malonumai
Savo priešaušryje kinas buvo laikomas primityvia pramoga, linksminančia mases. Jis nuolat buvo priešpriešinamas vadinamajai aukštajai kultūrai ir tik vėliau imtas vadinti menu. Maža to, kinas netrumpą laiko tarpą buvo menkinamai laikomas teatro atmaina ir raiškos priemonių požiūriu mažai kuo nuo jo skyrėsi.
Nauji filmai – „Katerina, vardu Paukštelis“
Trečiasis ilgametražis Lenos Dunham filmas „Katerina, vardu Paukštelis“ („Catherine Called Birdy“, D. Britanija, JAV, 2022), rodomas „Amazon Prime Video“ platformoje, – tai viduramžių komedija, pasakojanti apie paauglės brandos virsmą ir iššūkius gyvenant patriarchalinėje visuomenėje. Lena Dunham, išpopuliarėjusi dėl serialo „Merginos“ („Girls“, 2012–2017), šįkart imasi Karen Cushman knygos vaikams tuo pačiu pavadinimu ekranizacijos.
Rekomenduojami „Scanoramos“ filmai
Išminčius teisus: negalima aprėpti to, kas neaprėpiama, tačiau visada galima pabandyti. Jubiliejinė, dvidešimtą kartą vyksianti „Scanorama“ keičiasi, bet svarbiausia misija – fiksuoti kino proceso pulsą – išlieka. Šiemet „Scanorama“ siūlo kaip niekad daug filmų – ir naujų, ir klasikinių, kurie gali būti aktualesni už kuriamus dabar. Kiekvienas festivalio jau užaugintas ir smalsus žiūrovas ras sau ne vieną filmą. Pateikiame keletą galinčių sudominti išskirtine kino kalba, personažais, papasakota istorija arba autorių vardais.
Krėsle prie televizoriaus
François Ozono filmas „Viskas praėjo gerai“ (LRT Plius, 10 d. 21.33) prasideda statišku kadru: Emanuelė (Sophie Marceau) rašo kompiuteriu elegantiškai įrengtame, gal kiek reklamą primenančiame bute – režisierius mėgsta pašiepti savo herojus, kurių buržuaziškumas kartais erzina ir pačius prancūzus. Darbą nutraukia skambutis – tėvas patyrė insultą ir atsidūrė ligoninėje. Emanuelė ir jos sesuo Paskalė (Géraldine Pailhas) tiki, kad tėvas išsikapstys, nors organizmui padaryta didelė žala.
Iš viso 23 europietiški filmai pretenduoja į arabų kino kritikų premiją. Ją įsteigė Europos kiną pasaulyje platinanti organizacija EFP (European Film Promotion) ir Arabų kino centras (Arab Cinema Center, ACC).
Nauji filmai – „Amsterdamas“
Karo negandų fone vienas kitą atradę Davido O. Russello filmo „Amsterdamas“ („Amsterdam“, JAV, Japonija, 2022) herojai mėgsta dainuoti improvizuotą nesąmonių dainelę – melodiją lydi jokios prasmės ir tarpusavio ryšio neturinčių žodžių kratinys. Ironiška, kad ši dainelė tinka ir pačiam „Amsterdamui“ apibendrinti: rinktinių kino žvaigždžių, įspūdingų XX a. 4-ojo dešimtmečio miesto vaizdų ir viena kitą vejančių temų pilnas filmas primena ambicingą, bet beprasmį kratinį.
Nauji filmai – „Piktųjų karta“
Tėvynės diena – tik Emilio Vėlyvio filmo „Piktųjų karta“ (Lietuva, 2021) pradžios akcentas, nors visai nenustebčiau, jei ji atsirastų ir valstybinių švenčių kalendoriuje. Vėlyvis ir scenarijaus bendraautoris Jonas Banys jau pirmaisiais filmo kadrais perkelia į Lietuvą, kurioje tokia šventė egzistuoja. Tiksliau, į Lietuvos provinciją, kur gimtadienį rengiasi švęsti pagrindinis filmo veikėjas policijos komisaras Gintas Krasauskas (Vytautas Kaniušonis). Į šventę, kurioje jis žada paskelbti dalyvausiąs mero rinkimuose, pakviesta visa miestelio grietinėlė – merė, kunigas, teisėjas, prokuroras...