Nauji filmai – „Žmogus-voras: aplink multivisatą“
Kartais pasvajoju, kad būtų visai įdomu, jei egzistuotų tokia multivisata, kokia vaizduojama superherojų filmuose, o joje gyventų tokie asmenys kaip aš, bet kitokie. Ir aš, ir ne aš vienu metu. Įdomu, kas įvyktų, nepaisant visų skirtingų asmeninių niuansų ir pasirinkimų. Smalsu, kokie įvykiai būtų kertiniai mano ir paralelinių mano asmenybių gyvenimo istorijose. Ar multivisatoje visos manęs versijos neišvengiamai tampa kino kritikėmis? Tokie pamąstymai kyla žiūrint „Žmogų-vorą: aplink multivisatą“ („Spider-Man: Across the Spider-Verse“, rež. Joaquim Dos Santos, Kemp Powers, Justin K. Thompson, JAV, 2023), kuriame Mailsas Moralesas (Shameik Moore) sužino, kad jo kaip Žmogaus-voro istorija yra šiek tiek komplikuotesnė ir tragiškesnė, nei jis tikėjosi.
Nauji filmai – „Dalilendas“
Vienoje „Dalilendo“ („Dalíland“, rež. Mary Harron, 2022) scenų Salvadoras Dalí nutapo garsųjį savo paveikslą „Ištirpęs laikas“. Susižavėjimo apimta jo žmona Gala pareiškia, kad „nė vienas, matęs šį paveikslą, jo niekada nepamirš“. Gana lengva nuspėti, kad pačiam „Dalilendui“ toks likimas negresia.
Krėsle prie televizoriaus
Nemėgstu skraidyti, bet dažnai žiūriu dokumentinius filmus apie lėktuvų katastrofas. Matyt, todėl, kad jų tyrėjai demonstruoja analitinio mąstymo privalumus, ieško logiškų įvykusios nelaimės priežasčių. Šiais interneto triumfo laikais logika ir pasitikėjimas žmogaus protu – retas dalykas. Yanno Gozlano filmo „Juodoji dėžė“ (TV3, 26 d. 22.30) veikėjas Matjė (Pierre Niney) norėjo tapti pilotu, bet yra trumparegis. Jis dirba analitiku civilinės aviacijos saugumo biure. Vieną dieną Matjė paskiriamas tirti naujo lėktuvo, kuriuo iš Dubajaus į Paryžių skrido trys šimtai keleivių, katastrofos priežastis. Matjė privalumas – unikali klausa, todėl šifruodamas juodąją lėktuvo dėžę jis atkreipia dėmesį į keistus garsus.
Nauji serialai – „Palikimas“
Keturi sezonai – tiek laiko užtruko nuo pirmojo epizodo, kai buvo paskelbta įpėdinystė, kurią tuoj pat atšaukė Loganas Rojus (Brian Cox), aštuoniasdešimtmetis pasaulinės populistinės medijų korporacijos „Waystar Royco“ kūrėjas ir vadovas, šiuolaikinė Karaliaus Lyro versija. Įsitikinęs ir kaskart vis iš naujo save įtikindamas, kad keturi jo vaikai „nėra rimti žmonės“, jis delsė perduoti karalystę, supriešindamas paveldėtojus tarpusavyje, ir galiausiai nusprendęs ją parduoti sukėlė šeimos karą, kurio ginklai – korporacinės gudrybės, slapti sandėriai ir agresyvūs skambučiai.
Mintys apie Kogonados „Gyvenimą be Jango“
Nėra jokios išraiškos, kuri nebūtų palytėta stokos. Neseniai Lietuvos kino teatruose rodytas filmas „Gyvenimas be Jango“ („After Yang“, rež. Kogonada, JAV, 2022) tikslingai nusitaiko į šią tezę, net jeigu tai ir nėra pirmoji intuityvi išvada, kylanti po filmo peržiūros. Visi mokslinės fantastikos ir spekuliacijos apie dirbtinį intelektą tropai, besisukantys filmo paviršiuje, yra tik priemonė pakankamam kiekiui žiūrovų sudominti ir veikia kaip Trojos arklys. Šiuo atveju trojiečiai yra filmo žiūrovai, medinis Trojos arklys – rinkodarinis filmo apsiaustas, o medinio arklio turinys – probleminės temos, kurios norom nenorom priverčia žiūrovą susidurti su tiesiogine meditacija apie stoką.
Nauji filmai – „Asteroidų miestas“
Amerikietį Wesą Andersoną nesunku pavadinti režisieriumi, kurio kiekvieno naujo filmo laukia visi – nuo eilinio žiūrovo iki kino festivalių organizatorių. Su niekuo nesupainiojamas ir režisieriaus stilius, šiuo metu užvaldęs socialinius tinklus, – juo žavisi net tie, kurie nematė nė vieno Andersono darbo. Tiesiai iš Kanų kino festivalio į Lietuvos kino ekranus Wesas Andersonas šį kartą grįžta su naujausiu savo filmu „Asteroidų miestas“ („Asteroid City“, JAV, 2023).
Krėsle prie televizoriaus
Niekad nepriprasiu prie lietuvių noro nuolat švęsti, išradinėti naujas ir tobulinti senas sportines bei religines šventes. Šią vasarą atsirado šaltibarščių šventė, bet dar lieka nuskriausti cepelinų gerbėjai. Visa ta kulinarinė beprotybė, kurią diegia televizijos, virėja Beata bei kiti nuomonės formuotojai-virtuvių patriotai, sunkiai dera prie neišvengiamos recesijos ir žlungančio politikų reputacijos instituto. Ką sapnuoja šaltibarščių upėmis plaukiantys laimingi lietuviai ir himnus konservatorių išminčiai giedantys politologai? Bijau, kad zombius, praeities dvasias, vaiduoklius ir kitokias pabaisas.
Pokalbis su režisieriumi Wesu Andersonu
Kiekvienas autorinio kino kūrėjas turi ne tik savo stilių, bet ir pasaulį. Weso Andersono labiausiai primena lėlių namelį – antikvarinį, trapų, rankų darbo. Režisierius nuo pat pirmųjų filmų pasižymėjo išskirtiniu stiliumi. Intensyvios spalvos, simetriškos kompozicijos, užkadrinis pasakotojas, įvairiausios lentelės ir užrašai, kuriuos žiūrovas turi perskaityti. Ir svarbiausia – saviti, introvertiški personažai. Iš esmės Andersono pasaulis nepasikeitė. Metamorfozę patyrė žiūrovai ir industrija: buvęs autsaideris padarė didelę įtaką reklamai, madai ir videoklipų estetikai.
Nauji filmai – „Motina“
Man patinka veiksmo filmai. Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų jau mačiau Džeisono Borno ar „Neįmanomos misijos“ dalis. Įprastai nemanoma, kad šis žanras turi potencialo tapti aukštuoju menu, bet to ir nereikia. „Šaudo gaudo“ filmus žiūriu tik dėl pramogos ir atsipalaidavimo, žinodama, kad blogiukai gaus, ko nusipelnė, o pagrindiniai veikėjai bus jokiems logikos dėsniams nepavaldi jėga. Pripažinkime, kartais mums visiems tik to ir tereikia, kad gyvenimas vėl taptų gražus.
Nauji filmai – „Rodeo“
„Rodeo“ („Rodéo“, Prancūzija, 2022) pagrindinė herojė Julija (Julie Ledru) į ekraną įsiveržia kaip viesulas. Konflikto priežastis taip ir lieka neaiški, tačiau žiūrovas tuojau pat atsiduria Julijos vietoje: jos akimis matomas pasaulis neramus, pilnas priešiškumo bei vienatvės, ir kiekviena išgyventa diena yra kaip kova – išlieka tik stipriausi. Pirmuosiuose kadruose Juliją lydinti hiperjudri operatoriaus Raphaëlio Vandenbussche kamera tik sustiprina nuolatinio chaoso ir kovinės parengties įspūdį.