Krėsle prie televizoriaus
Įdėmiai skaitau LRT programas ir stebiuosi, kad naujojo sezono laidos staiga virto programomis. LRT siūlo „Jaukių pokalbių programą“, „Asmenybių ir įdomybių programą“, „Dvasinių ieškojimų programą“, „Religinę programą“, „Programą apie tai, kaip nepasenti“, „Kulinarinę gyvenimo būdo programą“, „Gyvenimo užmiestyje programą“, „Tautinės kultūros tradicijas skatinančią programą“, „Aktualijų programą“ ir „Visuomenės aktualijų programą“, „Gyvenimo būdo programą apie lietuvius emigracijoje ir sugrįžusius iš jos“ (spėju, pasakojama apie išskirtinį emigrantų gyvenimo būdą) ir t.t. Vis dėlto didžiausią įspūdį padarė „Programa, skirta visuomenės atsparumo išorės įtakoms didinti“.
Pasirodė naujas žurnalo numeris
Feljetonas, kuriuo Živilė Pipinytė tradiciškai baigia kiekvieną žurnalo numerį, – šįkart apie režisierius, apsisprendusius nebekurti filmų. Žinoma, jų pavyzdžiai skatina susimąstyti apie bet kokio darbo (kine) prasmę, ir tai nebūtinai nuteikia optimistiškai. Bet, skaitant Aistės Račaitytės interviu su Alma Pöysti ir Jussi Vatanenu apie darbą su Aki Kaurismäki, taiklias šių aktorių pastabas apie režisieriaus kūrybą, apima džiaugsmas, kad Kaurismäki pažado daugiau nebekurti filmų netesėjo.
Rodo ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“
Šių metų rugpjūčio 17 d. sukako 130 metų, kai gimė aktorė, dramaturgė ir sekso ikona Mae West (1893–1980). Ta proga rugsėjį Vilniuje vyksiančio ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ repertuare galime rasti net tris šios aktorės filmus, tai didžiausias kada Lietuvoje rodytas aktorės filmų blokas.
Krėsle prie televizoriaus
Kiekvienas, kam tenka kovoti su kasdienybės rutina, gerai supras Dano Kwano ir Danielio Scheinerto filmo „Viskas iškart ir visur“ (LRT, šiandien, rugsėjo 1 d., 23 val.) heroję – nedidelės skalbyklos savininkę Evelin (Michelle Yeoh). Jos gyvenimas virto chaosu: vis nepavyksta pateikti mokesčių ataskaitos, pagyvenęs tėvas reikalauja dėmesio, vyras – nevykėlis, ir dar nori skirtis, o duktė atvedė supažindinti su šeima savo draugę, su kuria, regis, nori tuoktis. O dar reikia žūtbūt pasiruošti kinų Naujiesiems metams. Tačiau patekusi į tokią kritišką situaciją Evelin sužino, kad yra išrinktoji, gebanti laisvai judėti tarp paralelinių tikrovių, stebėti kitas savo gyvenimo versijas ir susikauti su tamsiomis jėgomis, kurios siekia sugriauti ne tik šį pasaulį, bet ir visatą.
LUX publikos kino apdovanojimai
Birželio 27 d. Europos Parlamente vyko LUX publikos kino apdovanojimų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į filmus, nagrinėjančius aktualias socialines bei politines problemas, ceremonija. Laimėtoją renka žiūrovai ir EP nariai. Šiemet nominuoti penki filmai – Lukaso Dhonto „Arti“ („Close“, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, 2022), Carlos Simón „Alkarasas“ („Alcarràs“, Ispanija, Italija, 2022), Emino Alpero „Degančios dienos“ („Kurak Günler“, Turkija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Graikija, 2022), Rubeno Östlundo „Liūdesio trikampis“ („Triangle of Sadness“, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Turkija, Graikija, 2022) ir João Pedro Rodrigueso „Žaltvykslė“ („Fogo-Fátuo“, Portugalija, Prancūzija, 2022). Visi nominuoti filmai buvo išversti ir subtitruoti 24-iomis oficialiomis Europos Sąjungos šalių kalbomis, buvo rengiami nemokami šių filmų seansai. O filmas laimėtojas adaptuojamas ir silpnaregiams bei kurtiesiems.
Nauji filmai – „Nieko asmeniško“
Režisieriaus Gene’o Stupnitsky filmas „Nieko asmeniško“ („No Hard Feelings“, JAV, 2023) labiau primena romantinę komediją iš praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, nei kažką, ką įprasta matyti dabartiniame kino teatrų repertuare. Filmai apie savo seksualumą atrandančius jaunus suaugusiuosius, paskutinių klasių moksleivius ar pirmamečius aukštųjų mokyklų studentus, pilni klišinių istorijų, vulgarių juokelių, stereotipų, kurie kartais dar ir nepolitkorektiški, buvo svarbus to laikmečio simbolis, palikęs įspaudą bent kelių kartų kultūrinėje sąmonėje (ir kartu yra puiki niša šiuolaikinės kultūros tyrinėtojams).
Nauji serialai – „Slapta invazija“
Nikas Faris (Samuel L. Jackson) grįžo – ir ne iš bet kur, o iš kosmoso. „Marvel“ kino visatos veteranas, pirmą kartą didžiuosiuose ekranuose pasirodęs „Geležiniame žmoguje“ (2008) ir gerbėjų širdis iš karto užkariavęs personažas, pagaliau sulaukė savo šlovės valandos. Be Niko Faro nebūtų „Kerštytojų“ (2012–2019) ir „Kapitonės Marvel“ (2019). Šis veikėjas yra integrali „Marvel“ istorijos dalis, todėl nenuostabu, kad Kevinas Feige’as „palaimino“ projektą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas visų laikų geriausiam slaptajam agentui.
Pokalbis su režisiere Marta Karwowska apie filmą „Fanfik“
„Norėjau, kad kiekvienas žmogus, pamatęs „Fanfik“, pajustų, jog smagu kalbėtis vieniems su kitais, rūpintis vieni kitais, būti dėmesingiems kitų poreikiams, bet kartu mokėti dėl savęs pakovoti. Labai noriu, kad šis filmas skatintų sąžiningą žvilgsnį į save ir gerus, nuoširdžius pokalbius“, – sako filmo „Fanfik“ (Lenkija, 2023, „Netflix“) režisierė Marta Karwowska.
Netrukus pasirodys naujas žurnalo numeris
Svarbiausia vasaros pradžios premjera nykiuose kino teatrų repertuaruose – Weso Andersono „Asteroidų miestas“. Tiesiai iš Kanų kino festivalio. Apie šį savo „firminiu“ stiliumi garsėjantį režisierių rašo Elena Jasiūnaitė. Pasak autorės, „šiuolaikiniame kine, kuriame, atrodo, jau sunku pabėgti nuo svetimų įtakų, Andersonas sukūrė visiškai unikalų stilių. Jis laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinio Amerikos kino režisierių, padariusių įtaką ištisai naujajai nepriklausomą JAV kiną kuriančiai režisierių kartai. Jo filmai, iš pažiūros naivūs, nostalgiški ir jaukūs lyg gražiausi vaikystės prisiminimai, po stilizacijos fasadu slepia tikras tikro pasaulio, kuris anaiptol ne visada rožinis, istorijas.“
Krėsle prie televizoriaus
Švedijos sostinė, Joninės, sugriauti namai, tiltai ir keliai. Žmonės neišmano, kur slėptis nuo nežinomo priešo. Armija – bejėgė, todėl kiekvienas gelbėjasi, kaip sugeba. Žmonių laukia tamsi ateitis, bet Victoro Danello filmo „Nesuvokiamas blogis“ (LRT, šįvakar, 30 d., 22.15) pagrindinis veikėjas – garsus pianistas Aleksas – bando rasti mylimąją Aną, kurios gal jau ir nebėra. Jie išsiskyrė prieš dešimt metų. Aleksas stebi, kaip jo tėvynainiai praranda atmintį, kaip visoje Švedijoje neveikia elektra ir telefonai.