Kinas

Augustė Nalivaikė

Nauji filmai – „Barbė“

Vasara pasibaigė, sumaniai organizuota manija dėl rožinės spalvos nuslūgo ir galima ramiai apžvelgti didžiausiu vasaros hitu tapusį filmą „Barbė“ („Barbie“, rež. Greta Gerwig, JAV, 2023). Taip, taip, „Openheimeris“ irgi traukė minias žiūrovų į prieglobsčiu nuo karščio tapusias kino sales, bet „Barbė“ uždirbo 1,3 mlrd. dolerių ir tapo pelningiausiu kada nors moters režisuotu filmu. Kaip filmas apie prieštaringai vertinamą lėlę tapo iš pirmo žvilgsnio beprotiška, tačiau sėkmingai realizuota idėja?

Domas Junelis

Mintys apie „Openheimerį“

Christopherio Nolano filmas apie „atominės bombos tėvą“ Robertą Oppenheimerį gali pasirodyti pernelyg pesimistinis. Toks ir yra. Tačiau filmo pesimizmas nėra nepagrįstas, jis paprasčiausiai išreiškia egzistuojančią padėtį, dirba su egzistuojančia materija. Panašiai su pesimizmu yra susijęs ir filme minimo Prometėjo mito didžiausias paradoksas: ugnį pavogėme, bet dievai dėl to nenustojo egzistuoti. Materija yra dievai ir jiems priklauso bausti žmoniją dėl jos žaidimo su jais pačiais. Tai nereiškia, kad filmui būdingas gnostinis įsitikinimas apie materiją kaip ydingą Demiurgo kūrinį, su kuriuo negalima žaisti. Lygiai taip pat jis nėra konservatyvus technologinio progreso atžvilgiu ir nesirenka technologinės industrijos kultivavimo tapatinti su „aklumu apokalipsei“, kaip tą daro filosofas Jeanas-Pierre’as Dupuy.

Prasideda Vilniaus queer festivalis „Kreivės“

„Kreivių“ 10-mečio proga paprašėme kelių festivalio draugų pasirinkti ir pristatyti po filmą, kuris joms ir jiems atrodo svarbus queer kino kontekste, asmeniškai mėgstamas ar pasiilgtas. Taip atsirado labai įvairi ir įkvepianti „Pasirinkimų“ programa. Skirtingų laikotarpių ir žanrų filmus pristato kino režisierius Romas Zabarauskas, kino ir vizualumo tyrinėtoja, VU profesorė Natalija Arlauskaitė, kultūros tyrinėtojas, VDU profesorius Artūras Tereškinas, kino kritikė Ilona Vitkauskaitė bei kino ir teatro aktorė Elžbieta Latėnaitė. Filmus rodome rugsėjo 15–18 d. Vilniaus kino centre „Skalvija“ ir kultūros komplekse „Sodas 2123“, kuriame vyks visiems atviras atidarymas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Įdėmiai skaitau LRT programas ir stebiuosi, kad naujojo sezono laidos staiga virto programomis. LRT siūlo „Jaukių pokalbių programą“, „Asmenybių ir įdomybių programą“, „Dvasinių ieškojimų programą“, „Religinę programą“, „Programą apie tai, kaip nepasenti“, „Kulinarinę gyvenimo būdo programą“, „Gyvenimo užmiestyje programą“, „Tautinės kultūros tradicijas skatinančią programą“, „Aktualijų programą“ ir „Visuomenės aktualijų programą“, „Gyvenimo būdo programą apie lietuvius emigracijoje ir sugrįžusius iš jos“ (spėju, pasakojama apie išskirtinį emigrantų gyvenimo būdą) ir t.t. Vis dėlto didžiausią įspūdį padarė „Programa, skirta visuomenės atsparumo išorės įtakoms didinti“.

Pasirodė naujas žurnalo numeris

Feljetonas, kuriuo Živilė Pipinytė tradiciškai baigia kiekvieną žurnalo numerį, – šįkart apie režisierius, apsisprendusius nebekurti filmų. Žinoma, jų pavyzdžiai skatina susimąstyti apie bet kokio darbo (kine) prasmę, ir tai nebūtinai nuteikia optimistiškai. Bet, skaitant Aistės Račaitytės interviu su Alma Pöysti ir Jussi Vatanenu apie darbą su Aki Kaurismäki, taiklias šių aktorių pastabas apie režisieriaus kūrybą, apima džiaugsmas, kad Kaurismäki pažado daugiau nebekurti filmų netesėjo.

Audrius Dambrauskas

Rodo ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“

Šių metų rugpjūčio 17 d. sukako 130 metų, kai gimė aktorė, dramaturgė ir sekso ikona Mae West (1893–1980). Ta proga rugsėjį Vilniuje vyksiančio ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ repertuare galime rasti net tris šios aktorės filmus, tai didžiausias kada Lietuvoje rodytas aktorės filmų blokas.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kiekvienas, kam tenka kovoti su kasdienybės rutina, gerai supras Dano Kwano ir Danielio Scheinerto filmo „Viskas iškart ir visur“ (LRT, šiandien, rugsėjo 1 d., 23 val.) heroję – nedidelės skalbyklos savininkę Evelin (Michelle Yeoh). Jos gyvenimas virto chaosu: vis nepavyksta pateikti mokesčių ataskaitos, pagyvenęs tėvas reikalauja dėmesio, vyras – nevykėlis, ir dar nori skirtis, o duktė atvedė supažindinti su šeima savo draugę, su kuria, regis, nori tuoktis. O dar reikia žūtbūt pasiruošti kinų Naujiesiems metams. Tačiau patekusi į tokią kritišką situaciją Evelin sužino, kad yra išrinktoji, gebanti laisvai judėti tarp paralelinių tikrovių, stebėti kitas savo gyvenimo versijas ir susikauti su tamsiomis jėgomis, kurios siekia sugriauti ne tik šį pasaulį, bet ir visatą.

Jorė Janavičiūtė

LUX publikos kino apdovanojimai

Birželio 27 d. Europos Parlamente vyko LUX publikos kino apdovanojimų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į filmus, nagrinėjančius aktualias socialines bei politines problemas, ceremonija. Laimėtoją renka žiūrovai ir EP nariai. Šiemet nominuoti penki filmai – Lukaso Dhonto „Arti“ („Close“, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, 2022), Carlos Simón „Alkarasas“ („Alcarràs“, Ispanija, Italija, 2022), Emino Alpero „Degančios dienos“ („Kurak Günler“, Turkija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Graikija, 2022), Rubeno Östlundo „Liūdesio trikampis“ („Triangle of Sadness“, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Turkija, Graikija, 2022) ir  João Pedro Rodrigueso „Žaltvykslė“ („Fogo-Fátuo“, Portugalija, Prancūzija, 2022). Visi nominuoti filmai buvo išversti ir subtitruoti 24-iomis oficialiomis Europos Sąjungos šalių kalbomis, buvo rengiami nemokami šių filmų seansai. O filmas laimėtojas adaptuojamas ir silpnaregiams bei kurtiesiems.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Nieko asmeniško“

Režisieriaus Gene’o Stupnitsky filmas „Nieko asmeniško“ („No Hard Feelings“, JAV, 2023) labiau primena romantinę komediją iš praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, nei kažką, ką įprasta matyti dabartiniame kino teatrų repertuare. Filmai apie savo seksualumą atrandančius jaunus suaugusiuosius, paskutinių klasių moksleivius ar pirmamečius aukštųjų mokyklų studentus, pilni klišinių istorijų, vulgarių juokelių, stereotipų, kurie kartais dar ir nepolitkorektiški, buvo svarbus to laikmečio simbolis, palikęs įspaudą bent kelių kartų kultūrinėje sąmonėje (ir kartu yra puiki niša šiuolaikinės kultūros tyrinėtojams).

Augustė Nalivaikė

Nauji serialai – „Slapta invazija“

Nikas Faris (Samuel L. Jackson) grįžo – ir ne iš bet kur, o iš kosmoso. „Marvel“ kino visatos veteranas, pirmą kartą didžiuosiuose ekranuose pasirodęs „Geležiniame  žmoguje“ (2008) ir gerbėjų širdis iš karto užkariavęs personažas, pagaliau sulaukė savo šlovės valandos. Be Niko Faro nebūtų „Kerštytojų“ (2012–2019) ir „Kapitonės Marvel“ (2019). Šis veikėjas yra integrali „Marvel“ istorijos dalis, todėl nenuostabu, kad Kevinas Feige’as „palaimino“ projektą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas visų laikų geriausiam slaptajam agentui.