Pokalbis su režisiere Marta Karwowska apie filmą „Fanfik“
„Norėjau, kad kiekvienas žmogus, pamatęs „Fanfik“, pajustų, jog smagu kalbėtis vieniems su kitais, rūpintis vieni kitais, būti dėmesingiems kitų poreikiams, bet kartu mokėti dėl savęs pakovoti. Labai noriu, kad šis filmas skatintų sąžiningą žvilgsnį į save ir gerus, nuoširdžius pokalbius“, – sako filmo „Fanfik“ (Lenkija, 2023, „Netflix“) režisierė Marta Karwowska.
Netrukus pasirodys naujas žurnalo numeris
Svarbiausia vasaros pradžios premjera nykiuose kino teatrų repertuaruose – Weso Andersono „Asteroidų miestas“. Tiesiai iš Kanų kino festivalio. Apie šį savo „firminiu“ stiliumi garsėjantį režisierių rašo Elena Jasiūnaitė. Pasak autorės, „šiuolaikiniame kine, kuriame, atrodo, jau sunku pabėgti nuo svetimų įtakų, Andersonas sukūrė visiškai unikalų stilių. Jis laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinio Amerikos kino režisierių, padariusių įtaką ištisai naujajai nepriklausomą JAV kiną kuriančiai režisierių kartai. Jo filmai, iš pažiūros naivūs, nostalgiški ir jaukūs lyg gražiausi vaikystės prisiminimai, po stilizacijos fasadu slepia tikras tikro pasaulio, kuris anaiptol ne visada rožinis, istorijas.“
Krėsle prie televizoriaus
Švedijos sostinė, Joninės, sugriauti namai, tiltai ir keliai. Žmonės neišmano, kur slėptis nuo nežinomo priešo. Armija – bejėgė, todėl kiekvienas gelbėjasi, kaip sugeba. Žmonių laukia tamsi ateitis, bet Victoro Danello filmo „Nesuvokiamas blogis“ (LRT, šįvakar, 30 d., 22.15) pagrindinis veikėjas – garsus pianistas Aleksas – bando rasti mylimąją Aną, kurios gal jau ir nebėra. Jie išsiskyrė prieš dešimt metų. Aleksas stebi, kaip jo tėvynainiai praranda atmintį, kaip visoje Švedijoje neveikia elektra ir telefonai.
Nauji filmai – „Žmogus-voras: aplink multivisatą“
Kartais pasvajoju, kad būtų visai įdomu, jei egzistuotų tokia multivisata, kokia vaizduojama superherojų filmuose, o joje gyventų tokie asmenys kaip aš, bet kitokie. Ir aš, ir ne aš vienu metu. Įdomu, kas įvyktų, nepaisant visų skirtingų asmeninių niuansų ir pasirinkimų. Smalsu, kokie įvykiai būtų kertiniai mano ir paralelinių mano asmenybių gyvenimo istorijose. Ar multivisatoje visos manęs versijos neišvengiamai tampa kino kritikėmis? Tokie pamąstymai kyla žiūrint „Žmogų-vorą: aplink multivisatą“ („Spider-Man: Across the Spider-Verse“, rež. Joaquim Dos Santos, Kemp Powers, Justin K. Thompson, JAV, 2023), kuriame Mailsas Moralesas (Shameik Moore) sužino, kad jo kaip Žmogaus-voro istorija yra šiek tiek komplikuotesnė ir tragiškesnė, nei jis tikėjosi.
Nauji filmai – „Dalilendas“
Vienoje „Dalilendo“ („Dalíland“, rež. Mary Harron, 2022) scenų Salvadoras Dalí nutapo garsųjį savo paveikslą „Ištirpęs laikas“. Susižavėjimo apimta jo žmona Gala pareiškia, kad „nė vienas, matęs šį paveikslą, jo niekada nepamirš“. Gana lengva nuspėti, kad pačiam „Dalilendui“ toks likimas negresia.
Krėsle prie televizoriaus
Nemėgstu skraidyti, bet dažnai žiūriu dokumentinius filmus apie lėktuvų katastrofas. Matyt, todėl, kad jų tyrėjai demonstruoja analitinio mąstymo privalumus, ieško logiškų įvykusios nelaimės priežasčių. Šiais interneto triumfo laikais logika ir pasitikėjimas žmogaus protu – retas dalykas. Yanno Gozlano filmo „Juodoji dėžė“ (TV3, 26 d. 22.30) veikėjas Matjė (Pierre Niney) norėjo tapti pilotu, bet yra trumparegis. Jis dirba analitiku civilinės aviacijos saugumo biure. Vieną dieną Matjė paskiriamas tirti naujo lėktuvo, kuriuo iš Dubajaus į Paryžių skrido trys šimtai keleivių, katastrofos priežastis. Matjė privalumas – unikali klausa, todėl šifruodamas juodąją lėktuvo dėžę jis atkreipia dėmesį į keistus garsus.
Nauji serialai – „Palikimas“
Keturi sezonai – tiek laiko užtruko nuo pirmojo epizodo, kai buvo paskelbta įpėdinystė, kurią tuoj pat atšaukė Loganas Rojus (Brian Cox), aštuoniasdešimtmetis pasaulinės populistinės medijų korporacijos „Waystar Royco“ kūrėjas ir vadovas, šiuolaikinė Karaliaus Lyro versija. Įsitikinęs ir kaskart vis iš naujo save įtikindamas, kad keturi jo vaikai „nėra rimti žmonės“, jis delsė perduoti karalystę, supriešindamas paveldėtojus tarpusavyje, ir galiausiai nusprendęs ją parduoti sukėlė šeimos karą, kurio ginklai – korporacinės gudrybės, slapti sandėriai ir agresyvūs skambučiai.
Mintys apie Kogonados „Gyvenimą be Jango“
Nėra jokios išraiškos, kuri nebūtų palytėta stokos. Neseniai Lietuvos kino teatruose rodytas filmas „Gyvenimas be Jango“ („After Yang“, rež. Kogonada, JAV, 2022) tikslingai nusitaiko į šią tezę, net jeigu tai ir nėra pirmoji intuityvi išvada, kylanti po filmo peržiūros. Visi mokslinės fantastikos ir spekuliacijos apie dirbtinį intelektą tropai, besisukantys filmo paviršiuje, yra tik priemonė pakankamam kiekiui žiūrovų sudominti ir veikia kaip Trojos arklys. Šiuo atveju trojiečiai yra filmo žiūrovai, medinis Trojos arklys – rinkodarinis filmo apsiaustas, o medinio arklio turinys – probleminės temos, kurios norom nenorom priverčia žiūrovą susidurti su tiesiogine meditacija apie stoką.
Nauji filmai – „Asteroidų miestas“
Amerikietį Wesą Andersoną nesunku pavadinti režisieriumi, kurio kiekvieno naujo filmo laukia visi – nuo eilinio žiūrovo iki kino festivalių organizatorių. Su niekuo nesupainiojamas ir režisieriaus stilius, šiuo metu užvaldęs socialinius tinklus, – juo žavisi net tie, kurie nematė nė vieno Andersono darbo. Tiesiai iš Kanų kino festivalio į Lietuvos kino ekranus Wesas Andersonas šį kartą grįžta su naujausiu savo filmu „Asteroidų miestas“ („Asteroid City“, JAV, 2023).
Krėsle prie televizoriaus
Niekad nepriprasiu prie lietuvių noro nuolat švęsti, išradinėti naujas ir tobulinti senas sportines bei religines šventes. Šią vasarą atsirado šaltibarščių šventė, bet dar lieka nuskriausti cepelinų gerbėjai. Visa ta kulinarinė beprotybė, kurią diegia televizijos, virėja Beata bei kiti nuomonės formuotojai-virtuvių patriotai, sunkiai dera prie neišvengiamos recesijos ir žlungančio politikų reputacijos instituto. Ką sapnuoja šaltibarščių upėmis plaukiantys laimingi lietuviai ir himnus konservatorių išminčiai giedantys politologai? Bijau, kad zombius, praeities dvasias, vaiduoklius ir kitokias pabaisas.