Kinas

Kora Ročkienė

Užsienio spauda apie 66-ojo Kanų kino festivalio laureatus

1960 m. Tunise gimęs ir šešerių metų kartu su tėvais Nicoje apsigyvenęs Kechiche’as jau senokai tapo prancūzų sinefilų numylėtiniu ir didžiąja prancūzų kino viltimi. Nuo vaikystės jis domėjosi teatru, studijavo Antibų konservatorijoje, 1984 m. debiutavo ir kine – sukūrė imigranto vagišiaus vaidmenį Abdelkrimo Bahloulio filme „Mėtų arbata“. Dar anksčiau, 1979-aisiais, Kechiche’as debiutavo teatro scenoje. 2000-aisiais jis sukūrė debiutinį filmą „Voltero kaltė“, šis sulaukė Venecijos festivalio apdovanojimo. Pasaulinį pripažinimą režisieriui atnešė

„Pasakos“ inf.

„Švedų kino dienas“ atidarė švedų kino žvaigždė, aktorius ir rašytojas Jonas Karlssonas. Jis pristatė 2012 m. režisieriaus Mårteno Klingbergo komediją „Lakūno kabina“, pasakojantį apie lėktuvo pilotą, kuris vieną dieną praranda ne tik darbą, bet ir žmoną, sūnų bei namus. Ilgai ieškojęs naujos veiklos, veikėjas priima radikalų sprendimą − užsidėjęs peruką ir pasivadinęs Marija, jis pretenduoja į lėktuvo pilotės vietą. Jam pasiseka, bet skrydžio metu lėktuvas tampa nevaldomas ir Marija

Pagal rengėjų inf.

„toKino“ – tai tarptautinis autorių lėšomis sukurtų filmų festivalis. Filmai pristato aktualias socialines problemas bei diskusijas sukeliančias temas. Todėl festivalio renginiai taps atvira pasisakymų ir

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

Piotras Todorovskis gimė 1925 m. Nuo 1944-ųjų kariavo, kartu su Raudonąja armija pasiekė Elbę, buvo sužeistas, apdovanotas ordinais ir medaliais. Tai, ką Todorovskis patyrė kare, atsispindėjo ne viename jo filme. Vėliau jis ne kartą bendradarbiavo su taip pat kariavusiais savo kartos kūrėjais – rašytoju

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jimo Jarmuscho filmas „Kontroliuojamos ribos“ (BTV, 29 d. 21.25) prasideda eilėmis – Arthuro Rimbaud „Girtas laivas“ sužadina daugybę prisiminimų, kurie gal ir visai ne mano. Bet juk ir Jarmuscho filmai veikia taip pat – jie kaip svetimi prisiminimai, kurie laikui bėgant tampa asmeniškos, intymios biografijos dalimi. Toks kinas dabar traukiasi kaip šagrenės oda. Nors įvairūs 3D ir kitokių technologijų blizgučiai ir dvelkia dideliais pinigais, jie tik patvirtina visuotinį gyvenimo nususimą ir skurdą. Gyvenimas tapo pigus, nes yra ne gyvenamas, o

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Didysis Getsbis“

Šiemet Kanų kino festivalį atidaręs Luhrmanno „Didysis Getsbis“ („The Great Gatsby“, JAV, Australija, 2013) liudija, kad režisierius nesikeičia ir toliau išlieka ateities kūrėju, žinoma, su sąlyga, jei kino ateitį siesime su naujausiomis technologijomis ir triumfuojančiu kiču. Po filmo prisiminiau

Kora Ročkienė

Mirė rusų režisierius Aleksejus Balabanovas

Balabanovas – profesionalus vertėjas, 9-ajame dešimtmetyje tarnavo Afganistane. Grįžęs Maskvoje baigė Aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus. Kurti kiną jis pradėjo Urale – gimtajame Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas), vėliau persikėlė į Sankt Peterburgą. Ankstyvieji Balabanovo filmai „Laimingos dienos“ (pagal Samuelį Beckettą) ir „Pilis“ (pagal Franzą Kafką) žadėjo naują intelektualaus kino žvaigždę. Bet visuotinį pripažinimą jam atnešė

7MD

 Pagal užsienio žiniasklaidą

Martinas Scorsese ir „Tyla“

Martinas Scorsese oficialiai pareiškė, kad ateinančių metų vasarą filmuos vieną seniausių savo projektų „Tyla“. Šioje japonų rašytojo Shuzaku Endo romano ekranizacijoje bus pasakojama apie katalikų misionierius XVI a. Japonijoje. Pagrindinius vaidmenis filme kurs Andrew Garfieldas („Žmogus voras“) ir Kenas Watanabe. Niujorko anglikonų bažnyčios arkivyskupas atsiuntė šį romaną režisieriui 1988-aisiais, kai ekranuose pasirodė „Paskutinis Kristaus gundymas“.

„Gyvenimas ir likimas“ pristatytas „Emmy“ apdovanojimui
Pirmoji Vasilijaus Grosmano romano „Gyvenimas ir likimas“ ekranizacija, kurią režisavo Sergejus Ursuliakas, pristatyta „International Emmy Award“, mini serialo kategorijoje. Premija JAV laikoma „Oskaro“ ekvivalentu.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Didžiulių fototapetų fone sąlygiškame Paryžiuje dainavo ir šoko moteris su berete, sąlygiškoje Romoje – daug prostitutėmis apsitaisiusių moterų, sąlygiškame Berlyne kažkokia

Kora Ročkienė

Kanų kino festivalį pradėjo „Didysis Getsbis“

Trečiadienį Kanuose prasidėjo svarbiausias ir įtakingiausias kino festivalis. Jį atidarė Australijos režisieriaus Bazo Luhrmanno filmas „Didysis Getsbis“, sukurtas pagal klasikinį amerikiečių rašytojo Franciso Scotto Fitzgeraldo romaną. Luhrmannas – Kanų senbuvis. Prieš beveik dvidešimt metų čia jis buvo apdovanotas už geriausią užsienietišką jaunimo filmą, o 2001-aisiais Luhrmanno „Mulen Ružas“ taip pat tapo festivalio atidarymo filmu.

Kanų festivalis visada atidžiai seka savo atrastų ar apdovanotų režisierių likimus. Todėl konkursinėje šių metų programoje jų taip pat bus nemažai: broliai Coenai ir broliai Dardenne’ai, Romanas Polanskis, Nicolas Windingas Refnas, François Ozonas, Stevenas Soderberghas, Hirokazu Koreeda ar festivalio numylėtinis Abdellatifas Kechichas rodys Kanuose savo naujausius filmus. Tačiau kinas išgyvena kartų kaitos laikus, tad ir ant garsiojo raudonojo kilimo nepristigs naujų vardų ir veidų. Tarp jų vienas laukiamiausių –