Kinas

Tarp įsimenančių ir spalvingų kino reginių „Bevardis“ (2002), „Skraidančių durklų namai“(2004) ir „Auksinės gėlės prakeiksmas“ (2006) Zhang Yimou 2005-aisiais sukūrė kamerinį filmą „Tūkstančius mylių nukeliavau aš sau vienas“ (TV1, rugpjūčio 2 d., 22.50). Kinų režisieriaus gerbėjams šis filmas – reta galimybė prisiminti kitokį Zhang Yimou – autorinio kino ir mažųjų formų meistrą. Regis, „Tūkstančius mylių nukeliavau aš sau vienas“ gimė iš labai asmeniškų paskatų – noro sukurti filmą su vaikystės stabu – aktoriumi Kenu Takakura (g.1931), 7-ojo dešimtmečio japonų filmų apie gangsterius superžvaigžde. Takakura tada buvo lyginamas su Johnu Wayne’u ir Clintu Eastwoodu.

Zhang Yimou filmas pasakoja apie vienišo japonų žvejo Guiči Takatos kelionę. Takata gavo laišką iš marčios Rie. Ji rašo, kad žvejo sūnus Keničis sunkiai serga ir vienoje Tokijo ligoninėje laukia diagnozės. Vyrai nutraukė bet kokius ryšius prieš devynerius metus. Apie jų konfliktą nesužinosime nieko, tik viename epizode tėvas prisipažins, kad sužeidė sūnų ir šis jam to neatleido. Dabar Takata vyksta į Tokiją tikėdamasis, kad dramatiškos aplinkybės paskatins susitaikymą. Tačiau taip neatsitinka. Sūnus nenori matyti tėvo. Marti Takatai duoda vaizdajuostę. Keničis tyrinėjo Azijos liaudies meną. Iš vaizdajuostės tėvas sužino, kad Keničis negalėjo iki galo įgyvendinti savo sumanymo – užfiksuoti kinų operos dainininko, bet susitarė su juo susitikti kitais metais. Tėvas imasi neįprastos misijos: jis vyksta į Kinijos užkampį, kad nufilmuotų spektaklį. Takata nemoka kinų kalbos, jam sunku užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, todėl kelionėje jo laukia daug išbandymų ir kliūčių. Tėvas įsitikinęs, kad

Skaityti toliau >>

Nr. 30 (1044), 2013-07-26 | Kinas | Rodo TV

Kora Ročkienė

Be laimingos pabaigos

Pokalbis su režisieriumi Darrenu Aronofsky

Darrenas Aronofsky (g. 1969) – vienas originaliausių JAV režisierių. Savo filmuose jis pasakoja apie svajonių, obsesijų apsėstus žmones, kurie neišvengia autodestrukcijos. Aronofsky filmuose įsimintinus vaidmenis sukūrė Mickey Rourke’as („Imtynininkas“ jam atnešė „Oskarą“), Natalie Portman už balerinos vaidmenį „Juodojoje gulbėje“ taip pat buvo apdovanota „Oskaru“. Dabar režisierius kuria pirmą didelio biudžeto filmą „Nojus“, kuris turėtų pasirodyti ateinančių metų pradžioje. Apie savo kelią į kiną ir požiūrį į režisūrą Aronofsky papasakojo interviu žurnalui „Polityka“. Pateikiame pokalbio fragmentus.

Jūsų pavardė skamba lenkiškai. Ar Jūsų protėviai kilę iš šios Europos dalies?

Mano senelė iš mamos pusės kilusi iš Vilniaus. Mano prosenelė turėjo tris vyrus, trečiojo pavardė buvo Aronofsky. Būdami žydai ortodoksai jie bijojo pogromų ir padarė viską, kad emigruotų į Ameriką.

Žydų tema diskretiškai persmelkia visą Jūsų kūrybą. Išimtis bus „Nojus“ su Russellu Crowe pagrindiniame vaidmenyje.

Filmo gamyba dar nebaigta. Dabar vyksta darbas su specialiaisiais efektais.

Skaityti toliau >>

Nr. 30 (1044), 2013-07-23 | Kinas

Darrenas Aronofsky filmuojant „Juodąją gulbę“

7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Nickas Cave’as ir Kylie Minogue filmuojasi kartu

„20 000 dienų Žemėje“ („20,000 Days on Earth“) – taip vadinasi filmas, kuriame australų dainininkė Kylie Minogue suvaidins save. Tai bus fiktyvus dokumentinis filmas apie 24 australų dainininko, poeto ir aktoriaus Nicko Cave’o gyvenimo valandas. Pavadinimu pasakyta, kad stebėsime dvidešimt tūkstantąją Cave’o gyvenimo dieną. Jau žinoma, kad kartu su sūnumi jis žiūrės Briano De Palmos filmą „Randas“, apsilankys pas psichoanalitiką ir važiuos automobiliu kartu su Kylie Minogue.

Filmo režisieriai Ianas Forsythas ir Jane Pollard 2008 m. sukūrė Cave’o dainos „Dig, Lazarus, Dig!!!“ videoklipą. Forsythas prisipažino dienraščiui „Guardian“, kad muzikiniai dokumentiniai filmai siekia rodyti tikrąjį herojaus veidą, kažką atrasti, ieškoti tiesos, demitologizuoti. Naujojo filmo kūrėjai elgsis atvirkščiai, nes jų tikslas – nesugriauti mito. Filmo premjera numatoma ateinančiais metais.

Skaityti toliau >>

Nr. 30 (1044), 2013-07-22 | Kinas | Trumpai

Jorė Janavičiūtė

Grožio paieškos

Tarptautiniam Karlovi Varų kino festivaliui pasibaigus

Karlovi Varų kino festivalyje itin gausu debiutų ir įvairių premjerų – pasaulinių, tarptautinių ar bent jau europinių. Daugiau nei 200 festivalyje rodytų naujausių filmų kruopščiai buvo suskirstyti į 21 programą, tačiau paprastam žiūrovui dažnai teko pavargti, kol susigaudė, kas yra kas.

Lietuvos festivaliuose matėme suomių režisieriaus Mikos Ronkaineno filmų, pavyzdžiui, dokumentinį „Rėkiantys vyrai“. Šiemet Karlovi Varai parodė jo naują muzikinį filmą „Suomiškas kraujas, švediška širdis“ („Laulu koti – Ikävästä“). Šio dokumentinio kelio filmo tema gana specifiška – Švedijos suomių identiteto paieškos. Filmo herojus – pagyvenęs roko muzikantas Kai Latvalehto. Jis turi gražią šeimą, jo grupė Suomijoje gana gerai žinoma, tačiau visą gyvenimą muzikantas jautė, kad kažko trūksta. Jis suvokia, kad savo šalyje jaučiasi svetimšaliu, jaučiasi įkalintas tarp dviejų kultūrų, ilgisi gyvenimo Švedijoje, todėl kartu su tėvu leidžiasi į kelionę į Švediją, kur gyveno 8-ajame dešimtmetyje, kai dar buvo vaikas, prieš tai, kol jie persikraustė atgal į Suomiją. Kelionėje tarp jo ir tėvo užsimezga itin artimas ryšys, jie ima dalintis paslaptimis.

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1043), 2013-07-22 | Kinas

Jonas Ūbis

Ko nors saldesnio, o gal antidepresantų?

Krėsle prie televizoriaus

Kai rašau šias eilutes, milijonai žmonių visame pasaulyje laukia žinios apie naujo Anglijos sosto įpėdinio (arba įpėdinės) gimimą. Fotografai jau savaitę budi prie ligoninės, parduotuvėse masiškai perkami karališkų spalvų kūdikių rūbeliai, suvenyrai ir kitokie niekučiai, o lažybų kontorose sukasi milžiniški pinigai. Įvairių televizijų žinios nuolat rodo iš ten reportažus. Vienų vedėjai pasiduoda tai masinei beprotybei, kitų vertina skeptiškiau. Kažkodėl neabejoju, kad lietuviškuose reportažuose skepsio nebus, tik saldūs ir banalūs žodžiai. Lietuviai juk jaučia didžiulį nevisavertiškumo kompleksą ir todėl nori būti tokie kaip visi. Tai liudija kad ir labiausiai (bent jau mane) erzinanti lietuviška reklama, kurioje mergina ir vaikinas, besąlygiškai įsitikinę savo teisumu, aiškina, kad geriausia yra tai, kas populiariausia. Pas mus ta logika vadovaujasi ne tik reklaminiai paskolų ėmėjai, bet ir politikai, televizininkai, prekybininkai. Todėl ir tampame įvairių vienadienių partijų įkaitais ir beskonių picų rijikais. Banalybė virto siekiamybe. Bet karaliumi kiekvienas netaps taip, kaip tampama, tarkime, Lietuvos žvaigžde (užtenka kelių televizijos laidų ir spalvotų žurnalų viršelių) ar politiku, todėl masinė kultūra siūlo daug efektyvių būdų bent trumpam susitapatinti su monarchais, pavyzdžiui, nusipirkti jų atvaizdais papuoštą puodelį ar šliaužtinukus.

TV3 pajuto, iš kur pučia vėjas, todėl

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1043), 2013-07-19 | Kinas | Rodo TV

Živilė Pipinytė

Antis, kuri yra višta

Nauji filmai – „Žaidžiame tiesą“

...Gyveno kartą trys draugai. Jie kartu mokėsi institute, dalyvavo Linksmųjų ir išradingųjų klube, kūrė ateities planus ir mylėjo pačią gražiausią kurso merginą Mają, kuri prieš dvidešimt metų išvyko į Maskvą. Vyrų draugystė išliko, nors visų trijų keliai išsiskyrė. Markas (Dmitrijus Marjanovas) tapo verslininku, Gena (Konstantinas Juškevičius) pardavinėja automobilius, o talentingas fizikas Tolia (Goša Kucenka) gyvena sename apšnerkštame bute ir jaučiasi visišku nevykėliu.

Į šį butą draugai kartais susirenka išgerti, pavalgyti ir pajuokauti. Tolia – vienišius, Gena – ištikimas vyras ir tėvas, mergišius Markas ką tik išsiskyrė su žmona. Bet vieną penktadienio vakarą Tolia parengė draugams staigmeną. Jų laukia ne tik kepta antis, bet ir susitikimas su provincijon grįžusia Maja (Irina Apeksimova).

Majos pasirodymas Markui ir Genai sukelia

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1043), 2013-07-18 | Kinas

Kora Ročkienė

Nuėmė nematomą pavadį

Pokalbis su filmo „Prieš vidurnaktį“ aktoriais

Lietuvos ekranuose rodomas Richardo Linklaterio filmas „Prieš vidurnaktį“ („Before Midnight“, JAV, 2013), kurio premjera įvyko šiųmetiniame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje. Ten pat 1995 m. pirmą kartą rodytas ir pirmas šios neįprastos trilogijos filmas „Prieš saulėtekį“. Kažin ar tada kas numanė, kad dviejų jaunų filmo personažų – amerikiečio Džesio ir prancūzės Selinos – susitikimas į Vieną važiuojančiame traukinyje sulauks tęsinio. Tačiau 2004-aisiais personažai po ilgokos pertraukos vėl susitiko, tik jau Paryžiuje ir filme „Prieš saulėlydį“. Naujame filme Džesis ir Selina pagaliau yra pora. Jų bendro gyvenimo ir meilės problemos šįkart sprendžiamos vienoje saulėtosios Graikijos saloje.

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1043), 2013-07-16 | Kinas

7md inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Amerikietiška „Senio“ versija

Internete jau pasirodė filmo „Senis“ („Oldboy“) anonsas. Kultinio Pietų Korėjos režisieriaus Park Chan-wooko filmo perdirbinį kuria režisierius Spike’as Lee, o pagrindinį vaidmenį – Joshas Brolinas. Taip pat filme vaidina Elizabeth Olsen ir Samuelis L. Jacksonas. Filmas, kurio pagrindinė tema – kerštas, nukels į 9-ojo dešimtmečio pabaigą. Brolino herojus yra suimamas ir uždaromas į vienutę. Iš televizoriaus kameroje vyras sužino, kad yra kaltinamas žmonos nužudymu. Išleistas po 15 metų, jis pasirengęs keršyti. Filmo premjera numatoma ateinančių metų sausio pabaigoje.

Naujas Jeano-Luco Godard’o filmas

82-ejų kino klasikas Jeanas-Lucas Godard’as kuria 3D pilnametražį filmą „Atsisveikinimas su kalba“ („Adieu au Langage“). Sprendžiant iš būsimo filmo anonso, jame bus muzikos, poezijos, politikos ir šuo. Kol kas nežinoma, kada įvyks filmo premjera.

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1043), 2013-07-15 | Kinas | Trumpai

Jonas Ūbis

Keliauti verta

Krėsle prie televizoriaus

Praėjusį trečiadienį per LRT pažiūrėjau pirmą po ilgos pertraukos šioje televizijoje atsiradusią kino laidą „Kinfo“ ir iki šiol negaliu suprasti, kodėl nacionalinis transliuotojas įsileido tokį popsinį reginį su komercinėms televizijoms privaloma chrestomatine blondine vedėja. Justė Zinkevičiūtė – tikrai graži mergina, bet iš kino laidos vedėjų pirmiausia lauki ne šypsenų, o kompetencijos. Viename anonse perskaičiau, kad laida skirta jauniesiems žiūrovams, ir dar kartą nustebau. Vadinasi, iš anksto planuojama, kad jauni žmonės turi būti pokvailiai ir nesidomėti rimtu kinu? Ar laidos rengėjai nusprendė jaunus žiūrovus pasmerkti likti amžinai jaunais ir iki gyvos galvos ryti spragėsius, žiūrėti lietuvišką erotiką ir Holivudo pasakaites apie zombius? Kitaip ir negali būti, nes masinė kultūra garbina infantilizmą ir pramogas. Informacinis kratinys „Kinfo“, regis, pirmiausia skirtas šios kultūros adeptams. Gausiai iliustruota ekrane nuolat šmėkščiojančiais „Valentino vieno“ ir „Auroros“ fragmentais, laida pažėrė daug paskutiniu metu žiniasklaidoje populiarios žodinės masturbacijos apie lietuvių „kino industriją“ ir „Lietuvos kino renesansą“ (pastaruosius žodžius iliustravo kažkuris „Valentino vieno“ sueities epizodas). Per pusę valandos aiškiai suformuluotų minčių išgirdau tik iš dviejų viešnių – Gabijos Jaraminaitės-Ryškuvienės ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės. Bet ir šiuos pokalbius nustelbė neartikuliuotas reklaminis srautas ir kitoks absurdas. Pavyzdžiui, kažkodėl kalbantis apie restauruotą lietuvių dokumentiką buvo rodomi tik nerestauruoti Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ kadrai.

Skaityti toliau >>

Nr. 28 (1042), 2013-07-12 | Kinas | Rodo TV

Živilė Pipinytė

Atrakcionas turi tęstis?

Nauji filmai: „Vienišas klajūnas“, „Žmogus iš plieno“

Tą pačią dieną pažiūrėjusi Zacko Snyderio „Žmogų iš plieno“ („Man of Steel“, JAV, 2013) ir Gore’o Verbinskio „Vienišą klajūną“ („The Lone Ranger“, JAV, 2013) pasijutau lyg rajūnas, kuris nusiperka tortą, mėgaudamasis mintimi, kad suvalgys jį vienas pats, su nieko nesidalydamas, bet įpusėjęs nebejunta jokio malonumo. Filmams persiritus per vidurį (kiekvienas trunka dvi su puse valandos), spalvomis ir įvairiausiais triukais žėrintys kino atrakcionai tapo ištęsti ir nuobodūs. Per pirmą kiekvieno filmo valandą buvo pasakyta viskas apie personažus, suformuluotos pagrindinės mintys, aiški atomazga, bet kūrėjams, regis, to negana. Atrakcionas turi tęstis. Kartais atrodo, kad iki begalybės, kol neliks nė vieno žiūrovo.

„Vienišas klajūnas“ žadėjo tapti

Skaityti toliau >>

Nr. 28 (1042), 2013-07-10 | Kinas

Kinas

Pabudę jausmai

Be laimingos pabaigos

Kino naujienos trumpai

Grožio paieškos

Ko nors saldesnio, o gal antidepresantų?

Antis, kuri yra višta

Nuėmė nematomą pavadį

Kino naujienos trumpai

Keliauti verta

Atrakcionas turi tęstis?