7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Kora Ročkienė

Dokumentininkas – tai anonimas

„Nepatogaus kino“ viešnia Marina Razbežkina

 

Režisierė, scenaristė, prodiuserė, dėstytoja, žurnalistė Marina Razbežkina 1971 m. baigė Kazanės universitetą. Ji dirbo korespondente Rusijos dienraščiuose, Kazanės kino studijoje, 1992–1998 m. Kazanės universitete dėstė vizualinės kultūros istoriją ir teoriją. Razbežkinos filmai rodyti pusšimtyje Rusijos ir užsienio kino festivalių, kur pelnė dešimtis apdovanojimų. Režisierė veda dokumentinio kino seminarus „Photoplay“ kino mokykloje, jos mokiniai vertinami Rusijoje ir užsienyje. Festivalyje „Nepatogus kinas“ Marina Razbežkina pristatys bendrą savo ir dešimties auklėtinių filmą „Žiema, bėk iš kiemo!“. Susitikimai su Marina Razbežkina vyks „Skalvijoje“ (26 d. 16.15), „Multikino“ (27 d. 15.30), jos kūrybinės dirbtuvės – LMTA, Šoblės kino klube (28 d.).
Pateikiame režisierės apmąstymus apie dokumentinį kiną, parengtus pagal tekstus, 2010 m. išspausdintus žurnaluose „Seans“ ir „Bolšoj gorod“.

 

Marina Razbežkina
Marina Razbežkina
„Žiema, bėk iš kiemo!“
„Žiema, bėk iš kiemo!“
Aneta Markauskaitė

Šviesos pusėje

Nauji filmai – „Ekskursantė“

 

Šešiolika metų pas žiūrovus keliavusi Audriaus Juzėno „Ekskursantė“ kino ekranuose pasirodė itin sudėtingu ir nedėkingu lietuvių kinui laiku. Į žanrinius paribius vis labiau besitaškantis lietuviškas kinas jau spėjo sulaukti ir savos kino istorijos duobkasių, lengvai užbraukiančių visa, kas buvo sukurta, šaižiais balsais krykštauja rinkodaros ir finansinio atsipirkimo lozungais ginkluoti ekspertai, brukami nauji (mat šiuolaikiški) kino vertinimo kriterijai. Todėl drąsus ir viltingas mėginimas pagaliau (po daugiau nei 20 metų laisvės) prabilti apie didįjį lietuvių tautos skaudulį – masines žmonių deportacijas – vertas pagarbaus ir atsargaus vertinimo. Be abejo, norint išlaikyti pastarųjų laikų kritikos dvasią, nelabai nutolusią nuo internetinių komentarų purvų ar, kaip įprasta mūsų kaimelyje, pavydint sėkmės, lengvai būtų galima narstyti filmo trūkumus ir klaidas, kurios šviečia pro skylėtą filmo biudžeto maršką. Tačiau daug svarbiau, ką „Ekskursantė“ reiškia nūdienos žiūrovui, kokį moralinį vektorių tiesia smarkiai klibinkščiuojančiame pasaulyje ir į kokias vertybes atsisuka šio filmo kūrėjai. Su „Ekskursante“ į lietuvių kiną grįžta pamatinė jo siekiamybė – žmogus ir jo asmeniška tiesa, jo konfliktas su prievarta ir žiauria jėga, gebėjimas likti šviesos pusėje sunkiausią gyvenimo akimirką. Didysis filmo privalumas – jo žmogiškumas. Išbandomas, tikrinamas, laužomas apokaliptinio laiko realybės. Jis suteikiamas tiems, iš kurių nelaukei, atimamas iš tų, kuriais tikėjai.

 

„Ekskursantė“
„Ekskursantė“
„Ekskursantė“
„Ekskursantė“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Filmas apie Martiną Lutherį Kingą
Studija „DreamWorks“ rengiasi kurti filmą apie Martiną Lutherį Kingą. Nuo 2009-ųjų projektas keitėsi ne vieną kartą. Neseniai studijos „DreamWorks“ ir „Warner“ pradėjo derybas su režisieriumi Oliveriu Stone’u. Kovotojo už JAV juodaodžių teises vaidmuo siūlomas Jamie Foxxui, kuris yra gavęs „Oskarą“ už aklo vokalisto ir muzikanto Ray’aus Charleso vaidmenį. Stone’as jau yra kūręs vaidybinius filmus apie JAV prezidentus Johną Kennedy, Richardą Nixoną, George’ą W. Bushą, dokumentinį filmą apie Kubos lyderį Fidelį Castro.
 
Šis biografinio filmo apie Martiną Lutherį Kingą projektas ne vienintelis Holivude, tačiau kadangi „DreamWorks“ filmą palaiko pastoriaus giminaičiai, jo kelias į ekraną bus lengvesnis. Būsimas filmas dar neturi pavadinimo, tarp jo prodiuserių minimas Stevenas Spielbergas. Dėmesio verta ir tai, kad būtent „DreamWorks“ ir „Warner“ filmui priklauso garsiosios Kingo kalbos „Aš turiu svajonę“ teisės.

 

Jamie Foxx
Jamie Foxx
Michael Haneke
Michael Haneke
Igoris Savočkinas
Igoris Savočkinas
Arnaud Desplechin
Arnaud Desplechin
Jonas Ūbis

Amžinai jauni

Krėsle prie televizoriaus

 

Vis dažniau pagalvoju, kad visuomenė infantilėja tiesiog rekordiniais tempais. Man regis, tai susiję su vartojimu ir kitokiais savęs pamaloninimo būdais. Panašiai save lepina ir Jasono Reitmano 2011 m. filmo „Jauna nepilnametė“ (TV3, šiąnakt, 18 d. 00.20) herojė – 37-erių metų „literatūrinė negrė“ Mevis (Charlize Theron). Romanus apie paauglius masiškai gaminanti Mevis grįžta į vaikystės miestą, kad prisimintų šlovingus laikus, kai buvo mokyklos grožio karalienė, ir suviliotų buvusį vaikiną. Tačiau planą įgyvendinti sunku, nes gyvenimo tiesa žiauri ir reikia pagaliau kada nors suaugti.
Scenaristės Diablo Cody ir režisieriaus Reitmano duetas kuria neįprastus filmus. Jie sarkastiški, ciniški, kupini kartėlio, nors amerikiečiai iš inercijos juos vadina komedijomis. Žurnalistė, tinklaraštininkė, buvusi striptizo šokėja, scenaristė, prodiuserė Cody neslepia, kad jos kūriniai autobiografiški, tačiau
susitapatinti su Mevis, manau, galės ne vienas. Jei ne su ja, tai su kitais filmo personažais.
Tragiškiausioje filmo scenoje Mevis prisipažįsta meilę, cituodama pačios parašytą tekstą paaugliams. Mevis ne tokia kvaila, kaip gali apsirodyti. Tiesiog ji dar nemoka reikšti jausmų suaugusiųjų žodžiais.

Ta proga prisiminiau neseniai skaitytą Annos Priidak straipsnį apie paauglių literatūrą. Anksčiau į ją buvo žiūrima kaip į vargšę giminaitę, tačiau dabar tai pasikeitė. Amerikiečių kompanijos „Bowker Market Research“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusę paaugliams (t.y. grupei nuo 12 iki 18 metų, jie vadinami young adults; beje, toks ir originalus filmo pavadinimas) skirtų knygų nuperka vyresni. Net 78 procentai suaugusių skaitytojų prisipažino, kad patys skaito šias knygas. Pagrindinė suaugusių šios literatūros skaitytojų grupė – 30–44 metų žmonės. Literatūrologai ir psichologai mano, kad pagrindinė priežastis ta, kad po 17 metų liaujasi šių žmonių meninio skonio raida. Paauglys labiau užsiėmęs vietos gyvenime paieškomis, o kova už finansinę nepriklausomybę neleidžia jaunuoliams skirti daug laiko knygoms, muziejams ar teatrams.

 

„Jauna nepilnametė“
„Jauna nepilnametė“
„Džuna“
„Džuna“
„Avinėlių tylėjimas“
„Avinėlių tylėjimas“
Rengėjų inf.

„Nepatogus kinas“ provokuoja, agituoja, erzina

Ar kinas gali spręsti aktualias problemas

 

Spalio 23 d. Vilniuje prasideda dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Peržiūros vyks „Skalvijos“ kino centre, „Pasakoje“ ir „Multikino“. Lapkritį festivalis persikels į Kauną, Šiaulius, Klaipėdą. Septintąjį „Nepatogų kiną“ taip pat lydės teminės diskusijos ir kūrybinės dirbtuvės. Kaip ir anksčiau, „Nepatogus kinas“ bus prieinamas visiems – festivalio renginiuose galima dalyvauti už bilietą paaukojus bent 1 centą.
„Nepatogų kiną“ šiemet sudaro programos „Pasaulis 2015“, „Nereikalingi žmonės“, „Visi į gatvę!“, „Posovietinė panorama“, „Teisė žinoti“, „Tibetas iš arčiau“, „Žalioji programa: vanduo“ ir „Nauji lietuvių režisierių filmai“: čia bus parodyti Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“, Linos Lužytės „Igruški“ ir Martos Dauliūtės, Elisabeth Marjanović Cronvall „Antra klasė“.

 

„Dievas myli Ugandą“
„Dievas myli Ugandą“
Žiema, bėk iš kiemo!“
Žiema, bėk iš kiemo!“
„Pussy Riot – A Punk Prayer“
„Pussy Riot – A Punk Prayer“
„Reporteris“
„Reporteris“
„Nematomi“
„Nematomi“
Živilė Pipinytė

Provincijos mistika dvelkia raudonuoju vynu

Nauji filmai – „Vardas tamsoje“

 

...Provincijos miestelis Nepriklausomybės pradžioje ir artėjantys rinkimai. Motelyje rasta negyva nepilnametė. Vienišę bevardę tardytoją nepilnametės mirtis priverčia prisiminti jaunystės meilės nuotykį. Nužudymo išvakarėse tardytoja vėl sutinka savo suvedžiotoją, dar vėliau paaiškėja, kad jis buvo KGB bendradarbis. Atmosfera tirštėja – dingsta senelis, namuose miršta prancūzų kalbos mokytoja Koko, motelio savininkę lanko demonas... Tokio siužeto ir viso tunto keistų personažų režisierei Agnei Marcinkevičiūtei, ko gero, pavydėtų ne vienas kino detektyvų kūrėjas. Filmą „Vardas tamsoje“ (Lietuva, 2013) ji kūrė pagal Renatos Šerelytės romaną. Romano neskaičiau, bet filmas mane įtikino, kad esu visiškai buka. Iki šiol taip ir nesupratau, kas buvo svetimu pasu motelyje užsiregistravusi mergina ir kodėl tardytojai nerūpi tai išsiaiškinti, ką reiškia motelyje rastas tardytojos auskaras, kas iš tikrųjų nužudė (jei nužudė) merginą ir kokį nusikaltimą padarė tardytoją nuo filmo pradžios persekiojantis veterinaras, nors nuo mažens mėgstu skaityti ir žiūrėti detektyvus. Visada maniau, kad bent jau pabaiga turi atsakyti į visus klausimus. „Vardas tamsoje“ įrodo, kad „lietuviškam mistiniam detektyvui, sukurtam po 25 metų pertraukos“ (tokie žodžiai, regis, skamba LRT rodomame reklaminiame filmo klipe), to visai nereikia. Pabandysiu bent išsiaiškinti kodėl.

 

 

„Vardas tamsoje“
„Vardas tamsoje“
7MD

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

Mirė Patrice’as Chéreau
Pirmadienį Paryžiuje mirė prancūzų kino ir teatro režisierius, aktorius Patrice’as Chéreau. Jam buvo 68-eri. Kine jis išgarsėjo puošnia ir kruvina „Karaliene Margo“ (1994), kurią pats pavadino kostiumine „Krikštatėvio“ versija. Šv. Baltramiejaus naktis ir hugenotų skerdynės 1572 m. režisieriui tapo pretekstu papasakoti apie šiuolaikinę buvusios Jugoslavijos karų išvargintą Europą – neatsitiktinai filme Chéreau panaudojo Gorano Bregoviciaus muziką.

 

Patrice Chéreau
Patrice Chéreau
„Sunku būti Dievu“
„Sunku būti Dievu“
Jonas Ūbis

Dirbančios moterys

Krėsle prie televizoriaus

Sekmadienį per Seimo televiziją žiūrėdamas spalio 3-iosios posėdžio įrašą ir klausydamas naujai išrinktos Seimo pirmininkės prisistatymo kalbos svarsčiau, su kuo asocijuojasi tos kalbos leksika ir logika – su moteriškais meilės romanais, spalvotais žurnalais ar su kasdien minios žiūrimais serialais? O gal noras papasakoti apie tai, kas slypi viduje ir ko nebe pirmus metus negali pamatyti Seimo posėdžių salėje kasdien sutinkami kolegos, ir yra svarbiausia, ką galėjo pasakyti staiga didžiulę galią įgijusi moteris? Gal ji norėjo pabrėžti, kad nežada atsisakyti savo moteriškos prigimties, tik nemokėjo to suformuluoti ir kalbėjo taip, tarsi būtų Lotynų Amerikos telenovelės ar naivaus Holivudo filmo herojė?

 

„The Runaways“
„The Runaways“
„Žiemos karštis“
„Žiemos karštis“
„Demaskavimas“
„Demaskavimas“
„Pagalbos šauksmas“
„Pagalbos šauksmas“
Santa Lingevičiūtė

Filmai iš Meksikos žada atradimų

Festivalio „In Latino“ kino programa

 

 

Spalio 17–24 d. vyksiantis Lotynų Amerikos kino festivalis „In Latino“ šiemet rengiamas „Kino pavasariui“ bendradarbiaujant su Meksikos ambasada Švedijoje. Tad visa festivalio programa bus skirta šios šalies kinui. Programą sudarys paskutiniais metais sukurti filmai ir Luiso Buñuelio meksikietiškojo kūrybos laikotarpio restrospektyva, į kurią atrinkti trys filmai: „Laiptai į dangų“ („Subida al cielo“, 1952), „Iliuzija keliauja tramvajumi“ („La ilusión viaja en tranvía“, 1954), „Nazarinas“ („Nazarín“, 1959).

 

„Iliuzija keliauja tramvajumi“
„Iliuzija keliauja tramvajumi“
„Lu svajonė“
„Lu svajonė“
„Tarp nakties ir dienos“
„Tarp nakties ir dienos“
Živilė Pipinytė

Svetimų susitikimai

Nauji filmai – „Amžinas sugrįžimas“

 

Kirai Muratovai kitąmet sukaks aštuoniasdešimt, bet šių dienų kine ji išlieka viena nuosekliausių eksperimentatorių. Muratova griauna išankstinius įsivaizdavimus, koks turi būti „meniškas“, kitaip tariant, „arthauzinis“ kinas, ir siekia atskleisti jo prigimtį, tarsi sekdama Jeano Epsteino žodžiais: „Nežinome viso to, ko nežinome apie kiną.“ Vis dažniau užsidėdama provokatorės ar klouno kaukę, režisierė nuosekliai tyrinėja žmogaus situaciją šiuolaikiniame pasaulyje, vyro ir moters santykius tarp vis sąlygiškesnių gėrio ir blogio sąvokų. Kūrybos pradžioje kūrusi pustonių prisodrintas psichologines dramas („Trumpi susitikimai“, 1967, „Ilgos palydos“, 1971), po žmogiškumo degradaciją diagnozavusio „Asteninio sindromo“ (1989) ji atsisakė tradicinės filmo struktūros, naracijos, personažų. Naujausias jos filmas „Amžinas sugrįžimas“ („Večnoje vozvraščenije“, Ukraina, 2012) – geriausias Muratovos metodo įrodymas. Ironiškas pavadinimas, neišvengiamai sukeliantis asociacijas su Friedrichu Nietzsche („Amžinas būties smėlio laikrodis bus vis apverčiamas be paliovos – ir tu drauge su juo, tu dulkių dulkele“), kartu „išduoda“ filmo esmę – tai filosofinis farsas.

 

„Amžinas sugrįžimas“
„Amžinas sugrįžimas“
„Amžinas sugrįžimas“
„Amžinas sugrįžimas“
„Amžinas sugrįžimas“
„Amžinas sugrįžimas“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas