Spalio 17–24 d. vyksiantis Lotynų Amerikos kino festivalis „In Latino“ šiemet rengiamas „Kino pavasariui“ bendradarbiaujant su Meksikos ambasada Švedijoje. Tad visa festivalio programa bus skirta šios šalies kinui. Programą sudarys paskutiniais metais sukurti filmai ir Luiso Buñuelio meksikietiškojo kūrybos laikotarpio restrospektyva, į kurią atrinkti trys filmai: „Laiptai į dangų“ („Subida al cielo“, 1952), „Iliuzija keliauja tramvajumi“ („La ilusión viaja en tranvía“, 1954), „Nazarinas“ („Nazarín“, 1959).
Kanų kino festivalio Specialiuoju žiuri prizu apdovanotas L. Buñuelio filmas „Iliuzija keliauja tramvajumi“ ir atidarys renginį. Istorija gana paprasta: mechanikas Chuanas ir vairuotojas Tarachas sužino, jog jų tramvajaus maršrutas naikinamas, tad prisigeria ir nusprendžia paskutinįkart pasivažinėti senuku Meksiko gatvėmis. Tačiau nepaprasta vyriškių kelionė įgyja simbolinę pasipriešinimo prasmę – tai kova su modernumu, tad vis nauji keleiviai leidžia tramvajaus duetui palaikyti mašinos gyvybę ir rezistencinę nuotaiką. Šis filmas – tai satyra, pajuokianti buržuazines vertybes ir nusitaikanti į du Buñuelio mėgstamiausius kritikos objektus: Bažnyčią bei valstybę.
Kitus du Buñuelio kūrinius taip pat galima priskirti kelio filmo žanrui. Filmo „Laiptai į dangų“ herojus autobusu keliauja į kitą miestą ieškoti teisininko, kad šis surašytų merdėjančios motinos testamentą. Kelyje pasitaikys visko: moters gundymo, mirštančių bei gimstančių vaikų, vestuvių, laidotuvių. Įdomu, kad filmo miesteliuose visiškai neegzistuoja bažnyčios. Čia žmonės tuokiami ir laidojami pagal senovinius papročius. O filmo „Nazarinas“ herojus – kunigas. Jis taip pat leidžiasi į kelionę, tik piligriminę. Nazariną vis apvagia ar išnaudoja, bet jis niekad nepyksta ir toliau bando padėti nuskriaustiesiems. Režisierius neneigia, kad dvasininkas yra tyras, bet kritiškai žvelgia į Nazarino pasyvumą. Anot Buñuelio, kunigo motyvai – jo tikėjimas, ideologija, o kas nutinka, kai ši ideologija nepasiteisina? Juk kur tik dalyvauja Nazarinas, ten kyla konfliktų ir nelaimių. Būdamas ateistas, režisierius užduoda paprastą klausimą: ar moderniame pasaulyje liko vietos tyrai krikščionybei? Ir, rodos, pasaulis nepasiruošęs priimti Nazarino, kaip kad buvo nepasiruošęs priimti ir Jėzaus Kristaus.
Kiti keturi festivalio „In Latino“ filmai – pastarųjų kelerių metų gamybos. 2011 m. sukurtame filme „Lu svajonė“ („El sueño de Lú“,rež. Hari Sama) pasakojama apie sūnaus mirtį sunkiai išgyvenančią Lusiją. Nors filmas gana pesimistiškas, režisierius subtiliai išvengia perdėto dramatizmo ir palaipsniui žiūrovas atsitiesia kartu su Lusija, kuri ima suvokti, jog amžinybė glūdi kiekvienoje akimirkoje.
Režisierės Lauros Gárdos Velodrama „Po daugelio metų“ („Años después“, 2012) – istorija apie praradimus, nesusikalbėjimą ir nesusipratimus. Vyriškis Andrė ramiai gyvena ir ruošiasi vesti mylimą moterį. Tačiau jo gyvenimą aukštyn kojomis apverčia žinia, kad jis turi senelį, gyvenantį Ispanijoje, nors iki šiol manė, jog motina – vienintelė artima giminaitė. Pastarąją iš Ispanijos į Meksiką išgujo generolo Franco diktatūra, o dėl tėvo simpatijų režimui jų santykiai visiškai nutrūko. Tad Andrė leidžiasi į tolimą kelionę, norėdamas susipažinti su seneliu ir daugiau sužinoti apie savo šeimos praeitį.
Andréso Pardo dokumentinis filmas „Larisos beieškant“ („Buscando a Larisa“,2011) sukurtas pagal vaizdo medžiagą, režisieriaus nusipirktą Meksiko blusų turguje. Pardo ir jo draugui fotografui įdomu, kodėl jiems nepažįstama šeima nusprendė atsikratyti filmuoto šeimos archyvo ir kaip jis atsidūrė turguje. Tad kūrėjai leidžiasi į kino juostoje užfiksuotos mergaitės (dabar jau suaugusios moters) paieškas.
Režisieriaus Bernardo Arellano filmas „Tarp nakties ir dienos“ („Entre la noche y el día“, 2011) apkeliavo ne vieną tarptautinį festivalį. Šis lėtas filmas labai paprastai pasakoja apie tragišką autisto vyro Francisko gyvenimą. Jį engia artimiausi žmonės: brolis, sesuo, sūnėnas, sesers vaikinas. Kai gyvenimas vyriškiui tampa nebepakeliamas, jis išeina į džiungles, kur pagaliau atranda harmoniją su gamta.
