7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Amžinai jauni

Krėsle prie televizoriaus

 

Jonas Ūbis
Nr. 38 (1052), 2013-10-18
Kinas
„Jauna nepilnametė“
„Jauna nepilnametė“
Vis dažniau pagalvoju, kad visuomenė infantilėja tiesiog rekordiniais tempais. Man regis, tai susiję su vartojimu ir kitokiais savęs pamaloninimo būdais. Panašiai save lepina ir Jasono Reitmano 2011 m. filmo „Jauna nepilnametė“ (TV3, šiąnakt, 18 d. 00.20) herojė – 37-erių metų „literatūrinė negrė“ Mevis (Charlize Theron). Romanus apie paauglius masiškai gaminanti Mevis grįžta į vaikystės miestą, kad prisimintų šlovingus laikus, kai buvo mokyklos grožio karalienė, ir suviliotų buvusį vaikiną. Tačiau planą įgyvendinti sunku, nes gyvenimo tiesa žiauri ir reikia pagaliau kada nors suaugti.
Scenaristės Diablo Cody ir režisieriaus Reitmano duetas kuria neįprastus filmus. Jie sarkastiški, ciniški, kupini kartėlio, nors amerikiečiai iš inercijos juos vadina komedijomis. Žurnalistė, tinklaraštininkė, buvusi striptizo šokėja, scenaristė, prodiuserė Cody neslepia, kad jos kūriniai autobiografiški, tačiau
susitapatinti su Mevis, manau, galės ne vienas. Jei ne su ja, tai su kitais filmo personažais.
Tragiškiausioje filmo scenoje Mevis prisipažįsta meilę, cituodama pačios parašytą tekstą paaugliams. Mevis ne tokia kvaila, kaip gali apsirodyti. Tiesiog ji dar nemoka reikšti jausmų suaugusiųjų žodžiais.
Ta proga prisiminiau neseniai skaitytą Annos Priidak straipsnį apie paauglių literatūrą. Anksčiau į ją buvo žiūrima kaip į vargšę giminaitę, tačiau dabar tai pasikeitė. Amerikiečių kompanijos „Bowker Market Research“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusę paaugliams (t.y. grupei nuo 12 iki 18 metų, jie vadinami young adults; beje, toks ir originalus filmo pavadinimas) skirtų knygų nuperka vyresni. Net 78 procentai suaugusių skaitytojų prisipažino, kad patys skaito šias knygas. Pagrindinė suaugusių šios literatūros skaitytojų grupė – 30–44 metų žmonės. Literatūrologai ir psichologai mano, kad pagrindinė priežastis ta, kad po 17 metų liaujasi šių žmonių meninio skonio raida. Paauglys labiau užsiėmęs vietos gyvenime paieškomis, o kova už finansinę nepriklausomybę neleidžia jaunuoliams skirti daug laiko knygoms, muziejams ar teatrams.
Bet grįžkime prie filmų. BTV (šįvakar, 18 d. 20 val.) suteiks galimybę pamatyti ankstesnį Cody ir Reitmano filmą „Džuna“ (2007). Pagrindinė jo herojė paauglė Džuna (Ellen Page) yra nėščia ir ieško, kas galėtų įsivaikinti dar negimusį jos kūdikį. Kitaip nei Mevis, Džuna atrodo brandesnė, ryžtingesnė ir savarankiškesnė. Nors filmas ir verčia susimąstyti apie moralinį situacijos dviprasmiškumą, Džunos elgesį juk diktuoja noras, kad visiems būtų geriau.
Džuna mėgsta siaubo filmus. Todėl surizikuosiu parekomenduoti Nacho Cerdá 2006 m. filmą „Apleistas namas“ (BTV, 19 d. 23.25). Nors originaliausius siaubo filmus dabar kuria ispanai, šiam taip pat nestinga egzotikos: ieškodama savo tikrų tėvų amerikietė Merė atvyksta į Rusiją ir sužino, kad iš paslaptingomis aplinkybėmis mirusios motinos paveldėjo namą. Kai amerikiečiai kuria filmus apie Rusiją, „egzotikos“ ne ką mažiau nei panašiuose lietuvių filmuose.
Tikrą siaubą greičiau sužadins vienas geriausių filmų apie serijinius žudikus, kurį maloniai primins LRT (19 d. 23 val.). Jonathano Demme „Avinėlių tylėjimas“ (1991) iškėlė žudiko Hanibalo Lekterio (Anthony Hopkins) ir jaunos FTB agentės Klarisės (Jodie Foster) dvikovą iki filosofinio disputo apie gėrį ir blogį, apie žmogaus prigimtį, kurios neįmanoma pažinti.
Filmas apie žudiko paieškas – ir Ami Canaan Mann 2011 m. „Teksaso mirties laukas“ (TV3, 19 d. 01.40). Veiksmas vyksta Teksase, kur vietinis seklys Maikas (Sam Worthington) kartu su atvykėliu iš Niujorko Brajanu (Jeffrey Dean Morgan) tiria žmogžudystes ir netrukus iš detektyvų patys virsta aukomis: nusikaltėliai pradeda su jais žaisti katės ir pelės žaidimą. Priešingai nei jos tėvas Michaelas Mannas (jo filmą apie samdomą žudiką „Nakties įkaitas“ 24 d. 22 val. parodys LNK), Ami Cannan labiau linksta į tai, kas kino žargonu vadinama „atmosferiniu filmu“. Nuotaika čia svarbiau už siužeto posūkius, nors, kita vertus, mįslės įminimas filme neturi jokios reikšmės. „Teksaso mirties laukai“ – filmas ne apie konkretų detektyvų praktikos atvejį (nors ir sukurtas pagal tikrus įvykius), bet apskritai apie būties siaubą.
 
Jūsų –
Jonas Ūbis

 

„Jauna nepilnametė“
„Jauna nepilnametė“
„Džuna“
„Džuna“
„Avinėlių tylėjimas“
„Avinėlių tylėjimas“