7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 

7MD
Nr. 38 (1052), 2013-10-18
Kinas
Patrice Chéreau
Patrice Chéreau
Mirė Patrice’as Chéreau
Pirmadienį Paryžiuje mirė prancūzų kino ir teatro režisierius, aktorius Patrice’as Chéreau. Jam buvo 68-eri. Kine jis išgarsėjo puošnia ir kruvina „Karaliene Margo“ (1994), kurią pats pavadino kostiumine „Krikštatėvio“ versija. Šv. Baltramiejaus naktis ir hugenotų skerdynės 1572 m. režisieriui tapo pretekstu papasakoti apie šiuolaikinę buvusios Jugoslavijos karų išvargintą Europą – neatsitiktinai filme Chéreau panaudojo Gorano Bregoviciaus muziką.
 
Filme „Tie, kurie mane myli, sės į traukinį“ (1998) jis pasakojo apie savo draugus, meninės bohemos atstovus ir šiaip miesčionis, kurie vyksta į garsaus tapytojo laidotuves. Rankine kamera nufilmuotas pasakojimas stebino nuoširdumu ir melancholija. Vėliau Chéreau ne kartą filmuose grįžo prie mirties, ligos, negalios temų. Toks buvo mirties nuojautos persmelktas ir žmogaus išėjimą apnuoginęs „Jo brolis“ (2003). Erotinių scenų drąsa šokiravo 2001 m. Berlyno „Auksiniu lokiu“ apdovanotas Chéreau „Intymumas“ – pasakojimas apie vyrą ir moterį, kurie susitinka, kad užsiimtu seksu, nieko vienas apie kitą nežinodami ir net nesikalbėdami. Vienas paskutiniųjų ir, ko gero, avangardiškiausių Chéreau filmų – pasakojimas apie keistą moters poelgį „Gabrielė“ (2005) – stebino originaliai atkurta žudančia buržuazinės kasdienybės atmosfera. Prancūzų kine jo konkretumas, užsispyrimas tyrinėjant žmogaus prigimtį atrodė neįprastas. Gal todėl atrodė, kad Chéreau jame jaučiasi vienišas.
 
Tačiau tikroji Chéreau aistra vis dėlto buvo teatras. Pirmąkart teatro direktoriumi jis tapo būdamas 22-ejų. Iš pradžių Chéreau kūrė politiškai angažuotus spektaklius, persmelktus 1968-ųjų gegužės dvasios, kuriuose jo paties sukurtos dekoracijos (pavyzdžiui, „libertinų žudymo mašina“ Molière’o „Don Žuane“) ir kostiumai buvo tokie pat svarbūs, kaip ir aktorių vaidmenys. Jis turėjo ypatingą dovaną materializuoti literatūrą ir muziką, sukurti scenoje ar ekrane fiziškai juntamą kraujo kvapą ir pasiekti dalyvavimo, beveik reportažo efektą. Chéreau garsėjo ir kaip operų režisierius: Bairoto festivalyje jo statytos Richardo Wagnerio operos jau tapo klasika.
 
Chéreau buvo homoseksualus ir politikoje rėmė kairiuosius. Mėgstamiausias jo rašytojas buvo Fiodoras Dostojevskis. Chéreau pats vaidino ir dviejuose monospektakliuose „Užrašai iš pogrindžio“ ir „Didysis inkvizitorius“.
 
Prasideda Tarptautinis Varšuvos kino festivalis
Penktadienį prasideda Tarptautinis Varšuvos kino festivalis. Nuo tada, kai prieš ketverius metus gavo FIAPF (Tarptautinės kino prodiuserių asociacijos) akreditaciją, festivalis priskiriamas prie 14 svarbiausių pasaulio kino renginių. Varšuvos festivalis tradiciškai rodo daug filmų iš Vidurio ir Rytų Europos. Šiuo požiūriu jis gali lygintis tik su Karlovi Varais. Šiemet lenkų kritikai rekomenduoja atkreipti dėmesį į Igno Jonyno „Lošėją“, filmus iš Ukrainos, Gruzijos, Estijos, Bulgarijos.
Šįkart festivalyje – net penkios konkursinės programos. Svarbiausia – tarptautinė konkursinė programa, kurioje varžysis vaidybiniai filmai iš visų pasaulio šalių, tarp jų ir Gdynėje „Auksiniais liūtais“ apdovanota Paweło Pawlikowskio „Ida“ bei Igno Jonyno „Lošėjas“. Kitame konkurse, kuris vadinasi „1-2“, bus rodomi debiutiniai ir antri režisierių filmai. Konkursinėje programoje „Laisva dvasia“ („Wolny Duch“) bus galima pamatyti pačius keisčiausius filmus – nepriklausomus, novatoriškus, maištingus. Į dokumentinių filmų konkursą atrinkti pilno metražo (ilgesni nei 60 min.) filmai. Pastarojo konkurso filmus vertins ir žiuri narė iš Lietuvos – prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. Dar vienas konkursas skirtas trumpo metražo (iki 30 min.) filmams.
 
„Oskaro“ laureatas išvarytas iš Vroclavo
Pirmasis lenkas – „Oskaro“ laureatas Zbigniewas Rybczyńskis (1982 m. apdovanotas už animacinį filmą „Tango“) buvusioje Vroclavo vaidybinių filmų studijoje turėjo sukurti XXI amžiaus kino studiją – Audiovizualinių technologijų centrą. Antradienį jis buvo atleistas iš šio centro meninio vadovo pareigų ir apkaltintas lėšų švaistymu bei nenaudingų sutarčių sudarymu. Režisierius sako jau anksčiau perspėjęs ir Lenkų kino institutą, ir Kultūros ministeriją, kad projektas blogai administruojamas ir būtina keisti centro direkciją, taip pat pareikalavęs, kad įsikištų prokuratūra. Rybczyńskis, kuris vienas pirmųjų kinematografininkų pradėjo domėtis naujomis technologijomis, yra įkūręs panašius centrus JAV ir Vokietijoje. Dabar jis jaučiasi apgautas ir neteisingai apkaltintas.
 
Umberto Eco parašė esė apie filmą „Sunku būti Dievu“
Italų rašytojas ir mokslininkas Umberto Eco parašė esė apie Aleksejaus Germano filmą „Sunku būti Dievu“. Apie tai spaudos konferencijoje Maskvoje informavo Tarptautinio Romos kino festivalio meninis vadovas Marco Muelleris. Romoje ir vyks pasaulinė filmo premjera.
 
Pasak Muellerio, Eco tapo pirmuoju filmo žiūrovu europiečiu. Po peržiūros „Rožės vardo“ autorius negalėjo atsigauti tris dienas, o paskui parašė esė, kuris baigiasi mintimi, kad po Germano Tarantino filmai atrodo kaip Disney’aus „multikai“. Eco tekstas netrukus bus išspausdintas itališkai ir rusiškai.
Romos kino festivalis vyks lapkričio 8–17 dienomis. Aleksejus Germanas (po mirties) bus apdovanotas festivalio apdovanojimu „Auksinė Kapitolijaus vilkė“ už indėlį į kino meną. Taip pat Romoje bus surengtas apskritas stalas, skirtas režisieriaus kūrybai.

 

 

Parengė Ž. P.

 

Patrice Chéreau
Patrice Chéreau
„Sunku būti Dievu“
„Sunku būti Dievu“