Kinas

Santa Lingevičiūtė

Tarptautinis Budapešto kino festivalis „Titanikas“

Balandžio 9–12 d. vyko dvidešimt pirmasis Tarptautinis Budapešto kino festivalis „Titanikas“. Organizatoriai pakvietė kaip žiuri narę kartu su vengrų režisieriumi Jánosu Szászu, kurio filmas „Storas sąsiuvinis“ pernai Karlovi Varuose buvo apdovanotas pagrindiniu prizu, bei subtiliu humoru išsiskiriančio britų režisieriaus Beno Wheatley ilgamečiu prodiuseriu ir draugu Andy Starke’u. Beje, paskutinis Wheatley filmas „Laukas Anglijoje“ pernai Karlovi Varuose taip pat buvo apdovanotas Specialiuoju žiuri prizu.

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Užmetus akį į televizijų anonsus gali pasirodyti, kad lietuviai kalbasi tik apie seksą ir erotiką. Apie seksą televizijų pokalbių šou kalba anonimiškos vienišos moterys, garsios Seimo narės, nelabai žinomi šou verslo atstovai, trumpai tariant, įvairių mūsų visuomenės sluoksnių atstovai ir atstovės. Seniai nemačiau lietuviškos laidos, kur susėdę studijoje žmonės kalbėtųsi apie knygas, muziką, architektūrą ar panašiomis temomis. Tiesiog sėdėtų ir kalbėtųsi ne todėl, kad yra kultūros ministrai ar menininkai, vykdantys dar vieną viešųjų ryšių akciją, o todėl, kad apie tai kalbėti būtina, jei vis dar nori jaustis žmogumi. Todėl ne kartą, prasidėjus politinei, tarkime, Ritos Miliūtės pokalbių laidai, užplūsta nuojauta, kad netrukus vedėja paims į rankas rimbą ir pradės juo plakti už ilgo stalo susėdusius mazochistus, o šie aikčios iš malonumo. Šį pirmadienį, kai studijoje susirinko kandidatai į Lietuvos prezidentus, tokia mano fantazija atrodė visai reali. Kitą savaitę rinkimų kampanija prasidės oficialiai, tad susitikimų televizijoje tik padaugės. Manau, televizijų „galvoms“ nuoširdžiai gaila, kad iš jos iškrito Kristina Brazauskienė, kuri turi tiek daug minčių apie viską, kas įdomu lietuviams.

Kora Ročkienė

Režisierius Spike’as Jonze’as apie naują filmą „Ji“

 Šį penktadienį Lietuvoje pradedamas rodyti Spike’o Jonze’o filmas „Ji“ („Her“, JAV, 2013). Filmo veiksmas nukels į netolimą ateitį, kurioje gyvena ką tik išsiskyręs rašytojas Teodoras (Joaquin Phoenix). Jis užsidirba pragyvenimui rašydamas laiškus (atsidarius BeautifulHandwrittenLetters.com skaitytojų laukia staigmena). Teodoras jaučiasi vienišas ir netrukus įsimyli į naujai įsigytą kompiuterių sistemą. Ji pritaikyta konkrečiam asmeniui ir net turi vardą. „Samanta“ yra kompiuteris, bet kalba Scarlett Johansson balsu. Būtent ši kompiuterinė mergina Teodorui atrodo tobula, nors jų santykiai nuolat keičiasi. Tačiau Jonze’o filmas – ne tik apie naujas technologijas. Režisieriui jos tik pretekstas prabilti apie meilę, intymumą, žmones, kurie būdami šiame pasaulyje ir konkrečioje erdvėje iš tikro gyvena kitur, tad filme „Ji“ tarsi iš naujo formuluojamas klausimas, kas yra realybė ir žmonių santykiai.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Groja Liuvinas Deivisas“

Broliai Ethanas ir Joelis Coenai dažnai kuria filmus apie nevykėlius, žmones, kurie gyvenime nieko nepasieks, nors turi iliuzijų, ambicijų ar net talentą, trumpai tariant, griauna amerikietiškų žanrų ir svajonių schemas. Galima sakyti, kad tiems personažams tiesiog nepasisekė arba kad patys kalti. Filme „Groja Liuvinas Deivisas“ („Inside Llewyn Davis“, JAV, 2013) Coenai siūlo pažvelgti vieno tokio personažo vidun. Matyt, neatsitiktinai tai dar bus ir filmas apie neviltį, skausmą, nes juk herojus yra menininkas. Tačiau šįkart Coenai nekūrė tegu ir postmodernistiškai keičiančio prasmes pasakojimo apie menininko kelią į šlovę. Filmas ne apie tai.

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Paramount Pictures“ rudenį išleis į ekranus animacinę 3D formatu sukurtą Antoine’o de Saint-Exupéry knygos „Mažasis princas“ ekranizaciją. Jos režisierius Markas Osborne’as. Filmą įgarsino Jamesas Franco, Marion Cotillard, Rachel McAdams ir Jeffas Bridgesas. Prancūzijoje filmo premjera numatyta spalio 7-ąją.

Živilė Pipinytė

Iš „Kino pavasario“ dienoraščio

„Kino pavasaryje“ yra keli festivaliai. Vienas orientuojasi į tarptautinius standartus, kruopščiai renka debiutinius ir antruosius Vidurio ir Rytų Europos režisierių filmus, pristato rimtus autorius, tyrinėjančius naujus kino kelius. Kitas skirtas „žmonėms“, kurie mielai renka populiariausius abiejų lyčių lietuvių aktorius, net jei šie ir nesukūrė jokių rimtų vaidmenų. Didžiulis chaosas jau tradiciškai siejasi su lietuviškais, ypač trumpametražiais, filmais. Jie išmėtyti po daugybę programų, vieni jau rodyti „Scanoramos“ konkurse, kiti – apskritai neaišku, iš kur ir kaip pateko į festivalį. Jei atrankos kriterijus – tik lietuviška pavardė titruose, o ne filmo kokybė, žiūrėti tikrai neverta.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Naujausia šio pavasario lietuvių politikų, politologų ir medijų specialistų mada – susirūpinimas Rusijos televizijų propagandinėmis laidomis. Kai kurie iš jų nusiteikę itin „patriotiškai“ ir siūlo drausti visus rusiškus kanalus. Šių žmonių pasipiktinimas rusų kanalų įtaka kartais net skamba komiškai. Štai studijoje pas Edmundą Jakilaitį šio pirmadienio vakarą apsilankę veikėjai nedviprasmiškai pareiškė, esą lietuviai nesupranta, kad rusų televizijos jais manipuliuoja, rodo melą ir kariauja prieš juos. Esą laidos tokios emociškai paveikios, tad galima patikėti kiekvienu iš televizoriaus ekrano sklindančiu vaizdu ir žodžiu.

Kora Ročkienė

Pokalbis su filmo „Geografas gaublį pragėrė“ režisieriumi Aleksandru Veledinskiu

Naujojoje konkursinėje „Kino pavasario“ programoje „Baltijos žvilgsnis“ parodytas Aleksandro Veledinskio filmas „Geografas gaublį pragėrė“ sukurtas pagal ir lietuviškai išleistą Aleksejaus Ivanovo romaną. Filmas sugrąžino į ekraną rusų kinui gerai žinomą, bet paskutiniais metais lyg ir pamirštą personažą inteligentą. Nors ir ne be trūkumų, filmas jau spėjo sulaukti ne vieno ir tarptautinio, ir Rusijos apdovanojimo. Matyt, jis žavi tuo, kas vis rečiau matoma šių dienų kine – žmogiškoji drama čia neatsiejama nuo ironijos, o tradiciniai rusų klausimai („Kas kaltas?“, „Ką daryti?“) filme kyla jau naujųjų laikų didvyriams. Pateikiame pokalbio su režisieriumi, išspausdinto dienraštyje „Novaja gazeta“ fragmentus. Su Veledinskiu kalbėjosi Larisa Maliukova.

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Warner Bros“ studijos vadovas Kevinas Tsujira interviu dienraščiui „New York Times“ pranešė, kad bus kuriami dar trys filmai, kurių pagrindas – J.K. Rowling knyga „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“. Šioje knygoje Rowling aprašė visus romanų apie Harį Poterį ciklo magiškus gyvūnus. Rašytoja sutiko bendradarbiauti su studija ir parengė pirmojo scenarijaus apmatus. Pagrindinis būsimų filmų herojus bus magizoologas Niutas Skamnderis – fikcinis knygos apie fantastinius gyvūnus autorius. Iš šios knygos mokėsi ir Haris Poteris. Pirmosios filmo dalies veiksmas nukels į Niujorką – 70 metų prieš įvykius, aprašytus pirmoje knygoje apie Harį Poterį.