Kinas

Kora Ročkienė

Johhny Deppas apie filmą „Viešpatavimas“

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

Prancūzų kino režisierius Lucas Bessonas vėl kuria filmą apie ateitį. „Liusi“ („Lucy“) herojė – jauna moteris, kontrabanda gabenanti kūne įsiūtas pavojingas substancijas. Tačiau organizmas jas atsitiktinai pasisavina, o mergina įgyja ypatingų psichofizinių galių. Filmas turėtų pasirodyti rudenį. Pagrindinį vaidmenį kuria Scarlett Johansson, jai šįkart teko filmuotis Taipėjuje.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Per šventes netikėtai aptikau, kad mano kabelinė televizija pradėjo rodyti rusų kanalą „Dožd“. Turiu pasakyti, kad jis mane nuteikė liūdnai, bet ne todėl, kad būtų blogas. Atvirkščiai. Žiūrėdamas į jaunus, protingus, inteligentiškus žmones, kurie veda laidas, klausydamasis jų pateikiamų žinių, gėrėdamasis vienos minutės rusų poezijos intarpais ir socialine reklama, nuliūdau, nes supratau, kad pas mus toks kanalas gali niekad neatsirasti. Neatsirasti, nes net ir protingi jauni žmonės, kurie kartais dirba lietuviškose televizijose, daro programas ne sau ar į save panašiems, o nežinomiems žiūrovams, kuriuos iš anksto niekina, nes šie yra liaudis, runkeliai ir t.t. Trumpai tariant, jie dirba reitingui ir mokosi iš tokių pat reitingų vergų. Dirba televizijoje, kad užsidirbtų ar net praturtėtų, išgarsėtų, taptų „žmonių“ žurnalų personažais ir pan., o ne todėl, kad jaustų pareigą skleisti tiesą, įrodyti, kad mąstantys ir kultūringi žmonės iš tikrųjų ir yra tautos žiedas. Juolab kad nuoširdžiai tuo netiki.

Kora Ročkienė

Joshua Oppenheimeris apie „Žudymo aktą“

Šį penktadienį „Skalvija“ pradeda rodyti vieną svarbiausių pastarųjų metų dokumentinių filmų, pelniusį daugiausia apdovanojimų per visą kino istoriją, – Joshua Oppenheimerio „Žudymo aktą“ („Act of Killing“, 2012). Vienas filmo prodiuserių Werneris Herzogas yra sakęs, kad „Žudymo aktas“ – toks stiprus ir siaubą keliantis filmas, kad turės praeiti dešimtmečiai, kol pamatysime panašaus lygio kūrinį. Pateikiame pokalbių su režisieriumi, išspausdintų dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ ir žurnale „Polityka“, fragmentus.

Lina Kaminskaitė-Jančorienė

Festivalis „Panorama Europe“ pristatė rinktinę mūsų dokumentikos programą

„Dabar galimybių pamatyti filmus netrūksta, bet laiko juos žiūrėti labai trūksta“, – tarsi bandydamas pateisinti šiuolaikybės ritmą tarstelėjo daugiau nei du dešimtmečius Niujorke gyvenantis lietuvis Mindaugas. Šia paprasta mintimi baigėsi mano paskutinis susitikimas Niujorke. Tačiau viešnagė šiame mieste buvo tokia pat netikėta kaip ir jos priešistorė. LR ambasadai JAV tarpininkaujant, Niujorko kino festivalis „Panorama Europe“ susidomėjo „Meno avilio“ restauruotų lietuvių dokumentinių filmų programa „Kino inkliuzai“. Į pasiūlymą rodyti šią programą, žinoma, atsiliepėme. Taip pat ir į siūlymą važiuoti jos pristatyti. Tad kartu su kuruojama programa keliavau ir aš.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Ji“

Po ilgokos pertraukos pasirodžiusį ketvirtąjį Spike’o Jonze’o filmą „Ji“ („Her“, JAV, 2013) galima vadinti autoriniu. Šįkart Jonze’as pats parašė scenarijų, už kurį, beje, gavo net „Oskarą“, norint, matyt, būtų galima filme įžvelgti ir autobiografinių motyvų. „Ji“ perkelia į netolimą ateitį, kai visas žmonių užgaidas vykdys kompiuteriai. Žmonėms reikės tik sugalvoti, ko jie nori. Koks nors pesimistas sukurtų drastišką filmą apie atrofuotus geismus ir norus, bet Jonze’as vis dar tiki šviesia žmogaus ateitimi. Todėl ir filmo herojus – melancholiškasis Teodoras (Joaquin Phoenix) – dirba laiškų rašytoju. Jis rašo laiškus pagal užsakymą. Jie ne tokie formalūs, kokius dabar rašome visi, bet literatūriški, sentimentalūs, poetiški, suteikiantys adresatui viltį, šilumą ir paguodą. Į laiškus Teodoras įdeda daug savęs. Jau tai rodo, kad Jonze’o ateitis neišsižada jausmų. Bet čia ir slypi konfliktas: žmonės nori mylėti, jausti vienas kito palaikymą, bet yra vieniši, nemoka užmegzti ir palaikyti ryšių, yra pernelyg priklausomi nuo paslaugiųjų kompiuterių. Kas trukdo šių atsisakyti, Jonze’as nesvarsto. Gal ir pats neįsivaizduoja, kaip tai reikėtų padaryti.

7MD

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kompanija„British Pathé“ įkėlė į internetą 85 tūkstančius kino žurnalų bei dokumentinių filmų, sukurtų 1896–1976 metais. Vis norintys gali juos pasižiūrėti „YouTube“. Šis archyvas – tikras lobynas, jame didelės istorinės, pažintinės ir meninės vertės dokumentiniai kadrai, kuriuose užfiksuoti karalienės Viktorijos laidotuvės (1901), „Titaniko“ palydėtuvės (1912), dirižablio „Hindenburg“ katastrofa (1937), Marilyn Monroe mirtis (1962). Žiūrovai gali rinktis pagal temų sąrašus: „Įžymybės: aukso amžius“, „Muzika“, „Kronika iki 1910 metų“, „Neįprastos naujienos“.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

 Pirmadienį pažiūrėjęs Ritos Miliūtės laidą supratau, kad jau galime kalbėti apie homo lituanicus fenomeną. Laidoje dalyvavusios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadės savanoriškas pasidalijimas į kalbininkę ir valstybės pareigūnę atitiko šizofrenišką homo sovieticus susidvejinimą. Moteris, beje, jo net nesigėdijo ir rinkosi ne profesinį, o „valstybinį“ požiūrį. Tai man ir baisiausia, nes profesionalas, net ir užimdamas aukščiausius postus, turi likti profesionalas, o ne valdininkas.

Kora Ročkienė

Atsiimdamas „Oskarą“ už vaidmenį filme „Dalaso klubas“, Matthew McConaughey savo kalbą pradėjo žodžiais: „Pirmiausia dėkoju Dievui, nes jį garbinu. Jis suteikė man malonę – galimybes, kurios ne mano ir ne kitų, bet tik jo nuopelnas.“ Ceremonijos dalyviai liko nustebinti, bet ne todėl, kad išgarsėjęs vaidmenimis kvailose romantiškose komedijose aktorius staiga pelnė „Oskarą“. Niekam nekilo abejonių, kad sergančio AIDS herojaus vaidmuo, dėl kurio aktorius neatpažįstamai pasikeitė fiziškai, bus įvertintas „Oskaru“, nes visiškai atitinka Akademijos narių skonį. Nustebino tai, kad aktorius dėkojo ne režisieriui ir ne prodiuseriui, o būtent Dievui. Žinoma, jis dėkojo šeimai ir sau, bet tai jau nieko nestebino. Amerikiečių žiniasklaida netrukus pateikė duomenis, kad per paskutinius 30 metų „Oskarų“ ceremonijoje Dievas buvo prisimintas tik 14 kartų.

Jorė Janavičiūtė

Pokalbis su suomių režisiere Ulrika Bengts